Pažliugę Rumšiškių takeliai greitai virto purvo čiuožyklomis, tačiau net įdribę į purvyną šventės dalyviai nebuvo linkę liūdėti – matyt, smagu buvo jausti tikrai artėjantį pavasarį. Todėl aplinkui krykštė ir dainavo, grupelėmis mynė kalnelius ir laukė Morės deginimo. Kas norėjo, galėjo ir suvenyrą vieną kitą nusipirkti – namudininkai nesnaudė ir suvežė čia savo darbus. Ant prekystalių palapinėse puikavosi pinti krepšiai, drožiniai ir lipdiniai, viliodami ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų akį.

Ant kalnelio, šalia labai seksualios Morės, tįsojo jau gerokai apdžiūvę Lašininio “palaikai”. Čia ir rinkosi visi kaukėti svečiai. Baisybiškos giltinės, velniai, ožiai, gervės, meškos ir kitokie padarai. Ir, žinoma, Kanapinis su dar gyvu Lašininiu, kiekvienas save girdamas.

Žodžiais vienas kito nenurungę, tuoj puolė muštis su vėzdais. Kanapinis čia pasirodė vikresnis ir greitai Lašininį patiesė ant žemės – net daktarų komanda neišgelbėjo. Taigi, anot Kanapinio, “atėjo metas silkutę valgyti ir lieknėti”. Trečiadienį prasidėsianti Gavėnia – puiki proga apvalyti kūną ir sielą.

Muzikantų padedami, svečiai šoko, trepsėjo ir šaukė, kad žiema nedrįstų atgal sugrįžti. Na, o įpareigoti velniai iškilmingai padegė simpatiškąją Morę.

Sudeginus Morę, visi linksmi su dainomis ir klegesiais patraukė namo. Kas su riestainių pyne ant kaklo, kas su pintu krepšiu ar net verba. Tikėkimės, žiema nebesugrįš.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją