aA
Daugiau kaip 100 milijonų žmonių visame pasaulyje migruoja po pasaulį, bėgdami nuo karo, vedami svajonės geriau gyventi, ar tiesiog paskatinti kitų pavyzdžio.
Ar žinote, kaip emigracija paveikia psichinę sveikatą?
© Shutterstock nuotr.

Ruošiesi emigruoti ir tu? Su kokiomis problemomis susidursi? Teks atsisveikinti, nutraukti kontaktus, palikti namus, mylimus žmones, tai beveik tas pats, kas iš karto palaidoti ir gedėti kelių mylimų mirusių žmonių. Susidursi su visomis gedulo stadijomis.

Bandysite prieštarauti, sakydami, kad šiuolaikinės ryšio priemonės padeda išlaikyt santykius, galime kalbėti telefonu, bendrauti skaipu, rašyti elektroninius laiškus. Gyvo žmogaus prisilietimo, apkabinimo jos neatstos. Per atstumą draugai nepaplekšnos per petį, mylimas žmogus neapkabins, neužuosite mamos pyrago kvapo. Vis tai, bus gyva atmintyje ir nepasiekiama dabartyje. Vilioja atsiveriančios naujos galimybės, bet kur benukeliautum, visur būsi vienas, atskirtas nuo savo socialinio lauko. Trūks priklausymo tautai, bendruomenei jausmo.

Visiškai pilna integracija sunkiai pasiekiama. Emigrantai, iškeliavę net su šeima, patiria atskirties ir vienatvės jausmus. Teks daug laiko praleisti galvojant apie ateitį, kuriant planus, o tai reiškia, kad negyvensite čia ir dabar. Teks rūpintis asmeniniu saugumu, nes pakeitus aplinką šis jausmas neišvengiamas. Dažnai emigrantams tenka gyventi po kelis viename būste, tad susidursite su privatumo stoka, savo erdvės neturėjimu. Neužtikrintumas rytojaus diena, nestabilumas, nerimas dėl ateities veda prie tikimybės, kad tapsite labai neurotiškas, jautrus. Psichinė sveikata patirs didžiulį krūvį, o gal ir žalą.

Teks užmegzti naujus kontaktus, kalbėti nauja kalba, mokytis etninių subtilybių, teks ieškoti naujo savo identiteto.

Tavo tapatybė pakis, būsi emigrantas, kurio statusas dažnai yra miglotas. Į emigrantus žiūrima su nepasitikėjimu, panieka. Teks praeiti testavimo stadiją, kai aplinkiniai į jus žiūrės kaip į ateivius iš svetimos planetos. Pajusite nerimą kaip prieš egzaminus, nes teks įsivertinti savo žinias, gebėjimus. Buvę kažkuo savo tėvynėje, galite tapti niekuo svečioje šalyje. Tai didžiulis smūgis savivertei.

Neišvengiamai patirsite ir kultūrinį šoką, tenka pripažinti, kad po viena saule gyvena labai daug skirtingų žmonių, kurie tiki skirtingais dievais, skirtingai valgo prie stalo ir „keistai“ bendrauja vienas su kitu. Dar didesnis emocinis krūvis laukia, jei esate kitos rasės, jūsų odos spalva skiriasi nuo vietinių.

Galimai patirsit stigmatizacijos jausmą, pasijusite antrarūšiu. Jei būtumėte tik turistas, tai būtų puikus nuotykis, spalvingi įspūdžiai ir netektų prie to taikstytis. Svečiui svetimuose namuose galioja šeimininko taisyklės.

Važiuojate ne atostogauti, o dirbti? Susitaikykite, kad darbo krūvis bus didesnis, nei įprasta, iš jūsų bus reikalaujama kokybės, kiekybės ir tempo. Neverta tikėtis bendradarbių paramos, jums jūs svetimas.

Šypsena jų veide, dar nereiškia geranoriškumo jūsų atžvilgiu. Nepasitikėjimo ir įtarumo jausmai lydės, susidūrus su kitos šalies valstybinėmis institucijomis, įstatymais.

Stresų bus kas dieną, didesnių, mažesnių. Stresas, gyvena mūsų pačių galvose, tai normali reakcija į pasikeitusias gyvenimo sąlygas, į nežinomybę. Žingsnis iš savo komforto zonos – tai stresas. Nuolatinio streso pasekmes pajus jūsų kūnas ir psichika. „Kas mūsų nenužudo, tas daro mus stipresniais“- Nyčė.

Stresas veikia priešingai, jis nežudo iš karto, jis graužia mūsų sveikatą pamažu. Psichologai ir medikai emigraciją traktuoja kaip traumą. Migracijos traumų įtakotos problemos: premigracija, postmigracija, deportacija.

Nesiplėsiu minėdama kokią žalą psichinei sveikatai atneša minėti dalykai, tik paminėsiu, kad traumuota psichika mus baudžia depresiniais, nerimo sutrikimais, nemiga, atminties nusilpimu, potrauminio streso simptomais.

Emigruodami dedame savo psichikos sveikatą ant svarstyklių lėkštutės. Kokią sveikatos kainą sumokėsime, ieškodami geresnio gyvenimo?

http://psichika.eu
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją – įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (269)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas – kalti visi papildyta (286)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (100)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (68)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Mokslininkas paaiškina: štai, ką reikėtų daryti, jei pandemijos metu norite apsipirkti saugiai (15)

Donaldas Schaffneris yra mikrobiologas ir maisto saugos ekspertas iš Rutgerso universiteto....

ULAC vadovas: 6 iš 7 koronaviruso atvejų gali likti nepastebėti (53)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas neslepia,...

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė izoliavosi psichikos sveikatos centre: norėčiau nusikeikti, bet geriau sukalbėsiu maldą (115)

„Pradėsiu pozityviai“, – pirmadienio vakarą savo mintimis dalijosi Ieva Labanauskaitė ....

Mokslininkas – apie virusui atvertą užnugarį: kai kurias klaidas dar galima ištaisyti (58)

Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu...

Adam Tooze

Ar koronaviruso sukelta finansinė krizė bus didesnė už 2008 m. krizę? (2)

Paskutinioji ekonominė krizė buvo finansinis širdies smūgis. O ši gali būti panaši į viso...

Kaip sterilizuoti namus, jei baigėsi valikliai: šias priemones rasite ir savo spintelėje (3)

Kai išeigas tenka riboti beveik iki nulio, turime daug gražaus laiko susitvarkyti namus. Apie...

|Maža didelių žinių kaina