Tad Kembridžo universiteto mokslininkai ėmėsi šio klausimo – jie ištyrinėjo 2776 suaugusių žmonių vaikystės bei ankstyvos paauglystės psichinę gerovę ir jų asmenybę (buvo pasitelktos ugdymo įstaigų ataskaitos) ir šiuos duomenis susiejo su informacija apie jų išsilavinimo lygį, šeiminę padėtį, pajamas, profesiją, psichinę sveikatą, socialinį įsitraukimą bei vadovaujančią veiklą.
Palyginus teigiamų įvertinimų neturinčius tyrimo dalyvius su vieną teigiamą vaikystės įvertinimą (pavyzdžiui, pilną pagyrimų mokytojos ataskaitą) turinčiais dalyviais paaiškėjo, kad pastarieji pasiekę pilnametystę su emocinėmis problemomis susiduria 21 proc. rečiau, o du ir daugiau teigiamų įvertinimų turėję respondentai – net 61 proc. rečiau.
Mokslininkus nustebino tik tas faktas, kad laimingą vaikystę išgyveną žmonės vėliau neskubėjo tuoktis, o tai padariusieji buvo labiau linkę skirtis.
