Šio proceso metu plečiasi vaikų savęs ir pasaulio pažinimas, formuojasi vertybės, jie lavinami ir auklėjami.
Šiandien klausimas, ar reikia vaiko mokymosi procesą pradėti jau namuose – paliečia kiekvieną, vaikus auginančią šeimą. Nors visuomenė skiria didžiulį dėmesį šios dilemos sprendimų paieškai, o informaciniai kanalai mirga patarimais, rasti teisingą atsakymą yra kur kas sudėtingiau, nei atrodo.
Nemaža grupė tėvų, atstovauja nuomonę, kad vaikas „privalo turėti vaikystę“ ir mokslai gali „palaukti“. Dažniausiai šiems įsitikinimams pritariantys tėvai, vaikučius į mokyklas ir darželius nuveda gana vėlai. Mokyklas pradeda lankyti pasiekę 6 ar 7 metų amžiaus ribą.
Namuose vaikai mėgaujasi laisve, nes iš tėvų jie nesulaukia mokymosi gairių, instrukcijų ar taisyklių. Tokie vaikai turi absoliučią pasirinkimo laisvę daryti tai, ką jie sugalvoja ir nori. Dažnai šiuo atveju vaikiški žaidimai perauga į kur kas pavojingesnį spektaklį, kuriame pagrindinius vaidmenis užima žongliruojantys šeimos nariai ir artimieji.
Kiti tėvai tvirtina, kad jau nuo mažumės reikia mokyti vaikus pasirūpinti savimi ir kitais, skatinti juos kūrybiškai mąstyti, lavinti jų supratimą apie juos supančia aplinką ir tobulinti žinias įvairiose mokslo srityse, mokyti bendrauti.
Atsakymą į klausimą, kuris auklėjimo būdas yra pranašesnis ir atveriantis vaikui didesnes ateities galimybes, nesunku atspėti, tačiau ar tai teisingiausias kelias auklėti savo atžalą? Tenka pripažinti, kad tai tiesiog kiekvienos šeimos asmeninis sprendimas.
Į ką tėvai, norintys anksti pradėti lavinti savo atžalą, turėtų atkreipti dėmesį? Kaip šį mokymo procesą padaryti efektyvesniu? Nuo ko, kada ir kaip pradėti mokyti vaiką?
Ankstyvojo ugdymo specialistai pripažįsta, kad pasaulyje nėra universalių formulių ar „piliulių“, kurios tiktų visiems, tačiau yra keletas patarimų, kaip šį mokymosi procesą paspartinti ir padaryti jį efektyvesniu.
Vaiko mastymo, emocijų ir suvokimo lygmuo priklauso nuo to, kokį grįžtamąjį ryšį iš aplinkos jis patiria. Tėveliai, norėdami lavinti ir auklėti savo atžalą, visų pirma turi stengtis sukurti teigiamą, skatinančią tobulėti aplinką. Mokslininkų tyrimai parodė, kad didžiausias smegenų jungčių susidarymo periodas trunka nuo gimimo iki maždaug 10 metų amžiaus. Tad tikrai verta paskirti savo vaikams dalį laiko, paplanuojant jiems įdomią ir naudingą veiklą.
Labai svarbu pažinti ir pastebėti kiekvieno vaiko individualias savybes. Ypatingą reikšmę turi svarbiausių temperamento ir charakterio bruožų žinojimas, dėmesio, atminties, mąstymo ypatumai. Žinant tai, galima sukurti kur kas efektyvesnę mokymosi aplinką ar metodus, išplėsti mokymosi galimybes vaiko asmenybės saviraiškos plėtrai.
Spalvotos knygutės, mokomieji žaidimai, raidžių loto, įvairūs paveikslėliai yra daiktai, kuriuos galima atrasti kiekvienuose namuose. Šie ir kiti lavinimo įrankiai yra geros priemonės, aktyvinančios vaiko mąstymą. Įpynus visa tai į žaismingą žaidimo formą, galima pasiekti gerų rezultatų. Tačiau verta paminėti, kad be šių įrankių, kur kas svarbesnis yra, jūsų bendravimas su vaiku ir laikas praleistas su juo.
Mokymasis skaičiuoti, atpažinti spalvas ir formas žaidimų pagalba – lavina atmintį. Iškalbingumas, kurį vaikas įgyja atpažindamas ir įvardindamas daiktus, palengvina mokymąsi skaityti ir rašyti, tad ūgtelėjusiam vaikui lengviau seksis mokykloje. Žaisdami su vaiku, kartu skaitydami spalvotas knygutes, kursite abipusio pasitikėjimo saitus. Tokie užsiėmimai padės atsirasti ryšiui tarp jūsų ir vaiko.
Tėvai, mokydami savo vaikus, privalo prisiminti, kad vaikams, ypač jaunesnio amžiaus yra sunku būti dėmesingiems. Jiems smagiau daryti tai, kas juos domina. Dėl šios priežasties tėvai turėtų nepamiršti, kad užduotys, žaidimai ar pratimai turi būti žaismingi, spalvoti ir įdomūs. Jei vaikas pajus, kad mokymasis teikia malonumą, jūs paruošite gerą dirvą naujam vaiko gyvenimo periodui – mokyklai.
Ugdymo specialistai pataria, kad yra labai svarbu išmokyti vaiką dirbti pagal instrukcijas. Pavyzdžiui, pakvieskite padėti jums iškepti pyragą: paprašykite, kad, skaitydamas receptą sumaišytų komponentus, įmuštų kiaušinį ar suminkytų tešlą. Tokiu būdu vaikas išmoksta atlikti procedūras palengva, žingsnis po žingsnio. Vaikas lavina skaitymo įgūdžius, mokosi spręsti problemas, stiprinti savojo “aš” vertinimą.
Žaisdami su vaiku slėpynes ar kaladėlėmis, rodydami spalvotus paveikslėlius, aiškinkite vaikui pagrindines bendravimo taisykles: žaisti sąžiningai, dalintis žaislais ir spalvotais pieštukais, kalbėti tiesą, elgtis su kitais taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi. Darydami tai, formuosite asmenybės pažiūrų į pasaulį sistemą ir jo dvasinę sferą.
Muzika ir piešimas jūsų vaikui padės išreikšti save. Piešdami ir klausydamiesi muzikos kartu skatinsite kūrybiškai mąstyti, lavinsite vaizduotę ir atmintį.
Skaitydami pasakas vaikams arba klausydamiesi jų pačių skaitymo, mokysite vaikus analizuoti, konkretizuoti arba abstrahuoti išgirstus dalykus. Konkrečių vaiko sugebėjimų ugdymui pakaks kasdien paskirti vos 10-20 minučių.
Galima tik palinketi, kad lavintumete vaikus žaismingai ir nepaliktumėte neišnaudoto, vertingo vaiko vystymosi laikotarpio. Daugelis ugdymo speacialistų sutiks, kad kiekviena šeima turi surasti individualų mokymo kelią, tik bendradarbiaudami, kartu ieškodami ir klausydamiesi vaiko, tėvai galės rasti kelius į pačias tolimiausias "galaktikas" tuo padėdami savo vaikams tobulėti. Juk niekas negali pasakyti, gal tai jūsų atžala ateityje taps antruoju Mocartu...
