aA
Tėvų galvos skausmas – kaip vaikai, kurie žaisti telefonu pradėjo anksčiau nei laikyti rašiklį, išmoks taisyklingai lietuviškai kalbėti ir rašyti. Dar didesnį nerimą kelia mintis, kad šiuolaikinis guvus ir vietoje nenustygstantis penktokas ar šeštokas atsivers skaityti Jono Biliūno ir Kristijono Donelaičio kūrybą.
Ar SMS karta išmoks taisyklingai rašyti ir ką reikia žinoti tėvams?
© Shutterstock nuotr.

Mokytojai į tai žvelgia kaip į iššūkį, bet turi padrąsinančių idėjų. Rugsėjį moksleiviai pradėjo mokytis pagal šių metų pavasarį patvirtintą naują lietuvių kalbos programą. Ką prasidėjus mokslo metams apie lietuvių kalbos mokymąsi verta žinoti tėvams, plačiau pasakoja leidyklos „Šviesa“ naujausio lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Živilė Meškėlienė, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, ir leidyklos vadovė Daiva Bartninkienė.

Ką numato naujoji programa?

Metų pradžioje Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino naujas lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo bendrąsias programas, kurios įsigalės jau nuo rugsėjo pirmosios. Pagal naujas programas bus siekiama nuosekliau mokyti raštingumo, stiprinti skaitymo gebėjimus. Didžiausią atsakomybę, be abejonės, reikės prisiimti už mokytojo kompetenciją ir galimybes parinkti tinkamas priemones, bendradarbiauti su vaikais ir tėvais.

„Lietuvių kalbos ir literatūros mokymasis yra ypatinga disciplina. Ji nesibaigia vien tik kalbos sistemos išmanymu, teksto suvokimu ir literatūros žiniomis. Gebėti vartoti kalbą ir skaityti vaikams prireikia mokantis bet kurio dalyko, įgyjant naujos patirties ne mokykloje, priimant sprendimus kasdieniniame gyvenime. Kaupdamas literatūros (kultūros) žinias kiekvienas moksleivis kuriasi pasaulėžiūrą, mokosi būti Žmogumi – laisvu, doru, atsakingu už kitus“, – teigia mokytoja ekspertė Ž. Meškėlienė.

Kas numatyta ugdymo programoje, tėvai paprastai nesigilina, bet apie tai, ko mokosi jų atžala, sužino pasikalbėję su mokytoju, vaiku, pavartę jo sąsiuvinius, vadovėlius. Deja, naujausias mokymosi priemones rugsėjį gavo toli gražu ne visi moksleiviai, tad prisiderinti prie lietuvių kalbos ugdymo siekių tenka patiems mokytojams, prireiks ir tėvų pagalbos.

„Naujojoje programoje įvardytas lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo tikslas – „padėti mokiniams suvokti kalbą kaip svarbią tapatybės dalį, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą“. Taip siekiama paskatinti moksleivius pamilti savo kultūrą, klasikiniuose kūriniuose įžvelgti šiandien svarbių idėjų, klausimų. Tiek mokytojai, tiek tėvai kartu turi įkvėpti mokinius mąstyti apie save – iš kur aš kilęs, į kur einu – pasitikėti savimi, didžiuotis“, – apie teoriškai suformuluotus siekius kalba Ž. Meškėlienė.

Programose numatytas ir kitas uždavinys – sudaryti mokiniams sąlygas „kritiškai vertinti informaciją, lavintis savarankiško mąstymo gebėjimus“. Pasak mokytojos ekspertės, už mokinius atsakingi suaugusieji drauge turės keisti vaikų įprotį iškalti taisykles ar atkartoti mokytojo paaiškintas kūrinio idėjas. Siekiamybė – savarankiškai ir kūrybiškai mąstantis moksleivis, suvokiantis save kaip lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros paveldėtoją, puoselėtoją ir kūrėją.

Mokymosi būdas toks pats svarbus kaip ir žinios

Kaip bus pasiekti keliami mokymosi tikslai, jau priklauso ne nuo programos, o nuo mokytojo pasirinktos metodikos ir priemonių. Leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė pabrėžia, kad mokomasi ne tik žinių, bet ir gyvenimui reikalingų įgūdžių. Jie lavinami atliekant gerai apgalvotas, kryptingas užduotis, bendradarbiaujant su klasės draugais bei šeimos nariais.

„Kurdami „Atrask“ serijos literatūros mokymosi priemones 5 klasei daug galvojome, kaip ugdyti kūrybiškai ir kritiškai mąstančią kartą. Leidyklos pasirinktas mokymo ir mokymosi tiriant metodas sudaro sąlygas mokiniams lavintis probleminį, analitinį mąstymą, savarankiškai planuoti ir atlikti tiriamąsias veiklas, žinias pritaikyti praktinėse situacijose. Taip mokiniai pratinami prisiimti dalį atsakomybės už savo mokymąsi, įsivertinti, kelti naujų siekių, naujų tiriamųjų klausimų“, – atskleidžia vadovėlio bendraautorė Ž. Meškėlienė.

Svarbus ryšys su dabarties aktualijomis

Naujojoje lietuvių kalbos programoje literatūros kūriniai yra pateikiami pagal teminį, probleminį principą. Literatūros ugdymo temos siejamos su vaikų patirtimi, dorinėmis nuostatomis, Lietuvos istorija ir kultūra. Kad sudomintų vaikus, mokytojai ir vadovėlių autoriai ieško ryšių tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, siekia sukelti mokinių diskusiją, skatinti jų sąmoningumą. „Atrask“ serijos vadovėlyje kiekvieno skyriaus ar pamokos pradžioje yra siūlomi tiriamieji ar diskusiniai klausimai, mokiniai raginami savarankiškai analizuoti, interpretuoti literatūros kūrinius ir formuluoti savus atsakymus.

Dar viena naujovė – dėmesys aukštesniesiems mąstymo gebėjimams ir sudėtingesniems kūriniams. Ž. Meškėlienė siūlo pratinti mokinius prie iššūkių, intriguoti juos probleminėmis situacijomis, kurias spręsdami neišvengiamai turės įsigilinti į tekstą, ieškoti įrodymų savo prielaidoms. Taip įsitraukę į tyrinėjimo procesą vaikai stiprins skaitymo gebėjimus, pradės vertinti juos kaip naudingą įrankį, padedantį sėkmingai mokytis.

Kita vertus, su nauja programa į pamokas sugrįžta ir tradiciniai raštingumo ugdymo būdai – diktantai, atpasakojimų rašymas. Tačiau numatoma mokyti ir modernių komunikavimo formų: rašyti elektroninius laiškus, žinutes, dirbti su įvairiais šaltiniais internetinėje erdvėje.

Svarbus ir tėvų vaidmuo

Autorė tiki, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi sėkmė labai priklauso nuo to, kiek namie yra pritariama mokykloje diegiamoms nuostatoms – vertinti kalbą, lietuvių kultūros tradicijas, literatūrą. Vaikai greitai pastebi artimųjų reakcijas ir tikrai nenorės mokytis dalykų, kuriuos pašiepia ar peikia jų tėvai.

„Iš programoje numatytų kūrinių privalomi yra tie, kurie jungia kartas, padeda susikalbėti vaikams, tėvams, seneliams. Dauguma tėvų tikrai turėtų ką pasakyti apie J. Biliūno „Kliudžiau“ ar R. Skučaitės eilėraščius, išgyventus, apmąstytus vaikystėje. Be to, jei vaikas matys suaugusiuosius rašančius ir kalbančius taisyklingai, girdės namie kalbantis apie kultūrinius įvykius, specialiai motyvuoti jo mokytis lietuvių kalbos ar literatūros nereikės“, – teigia Ž. Meškėlienė.

Jungtinę psichologų, pedagogų ir dalyko ekspertų komandą leidykloje subūrusi D. Bartninkienė pataria namie ne apsiriboti vien pokalbiu apie vaikams užduotus darbus, o įžvelgti mokymąsi bendroje veikloje ir pokalbiuose apie tai, kas vyksta aplinkui. Pavyzdžiui, savaitgalis – puiki proga kartu skaityti ir dalytis knygų įspūdžiais. Taip pat kartu žiūrint ar skaitant dienos naujienas galima su vaiku aptarti ir istorinį įvykių kontekstą, pavyzdžiui, Sirijos konflikto pradžią. Tėvai, be abejo, ir patys ne viską žinos, bet parodys pavyzdį, kaip ieškoti dominančios informacijos.

„Nesvarbu, tai lietuvių kalba, istorija ar matematika, – skatinkite vaiką mokytis įvairiausiais būdais, darykite tai kartu su juo. Kalbėkitės su vaiku apie mokslus ramioje aplinkoje, būdami geros nuotaikos, dalykitės savo atsiminimais, kad vaikas būtų ne įsitempęs, o atsipalaidavęs, jaustųsi savimi. Kuo žmogus daugiau žinos, kokių galimybių turi, tuo jis mažiau bijos dėl savo ateities“, – pataria „Šviesos“ vadovė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Masiniai protestai Baltarusijoje tęsiasi: bendražygiai skelbia apie Tichanovskojos sulaikymą, naudojamos guminės kulkos, ašarinės dujos tūkstančiai žmonių traukia į Minsko centrą; pildoma (839)

Po sekmadienį vykusių rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, Baltarusijoje vėl prasideda...

Gimusiųjų skaičius Lietuvoje per 30 metų nukrito daugiau nei dvigubai: mokslininkų prognozės – liūdnos (147)

Gimstamumo didinimas šiandien daugelyje Europos šalių yra aktuali tema. Lietuva – ne išimtis....

Linkevičius sako negalintis susisiekti Tichanovskaja, nerimauja dėl jos saugumo (39)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienio vakarą pranešė negalintis...

Nausėda: dabar jau esame įvaldę kitas poveikio priemones nei per pirmąją koronaviruso bangą (176)

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad dėl represijų po rinkimų Europos Sąjungai atėjo laikas...

Rojumi žemėje pramintą salą ištiko ekologinė katastrofa: niekada neatsigausime po padarytos žalos (29)

Sunerimę Mauricijaus gyventojai krovė iš maišų su cukranendrių lapais užtvarą, kad...

Poilsiaujant prie ežero sukandžiojo nežinomas gyvis: skausmas buvo toks stiprus, kad paėjau tik šlubuodama (101)

Į redakciją kreipėsi vilnietė, poilsiavusi prie Sienio ežero, netoli Aukštadvario, Trakų...

Balkonas nuo namo nukrito neatsitiktinai: visi buvo prieš dvi dienas įspėti nebesinaudoti balkonais (157)

Penktadienį pranešta apie incidentą Lazdynuose – nuo vieno iš šio mikrorajono daugiabučių...

Kodėl Japonijoje sutuoktiniai miega atskirai (15)

Japonijoje net ir tose šeimose, kurios gyvena mažesniame name ar bute, sutuoktiniai dažniausiai...

Šiauliečiai paaiškino, kodėl Pietinis rajonas toks populiarus: tai mūsų moterys sugalvojo prie sportinių kelnių avėti aukštakulnius (38)

Tikrai ne apie kiekvieną mikrorajoną Lietuvoje rašomos knygos. O štai apie Šiauliuose esantį...

Įvertino rinkimus Baltarusijoje: Lukašenka turi suprasti realybę – jo laikas baigėsi (77)

Skelbiama, kad sekmadienį Baltarusijoje daugiau nei 30 miestų ir miestelių vyko piliečių...

|Maža didelių žinių kaina