„Bet šią Vaikų gynimo dieną norėtume kažkiek susimąstyti ir pagalvoti, ką iš tiesų galėtume padaryti, kad vaikai taptų laimingesni ne vienai dienai", – sako gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir mokslininkė, programėlės „mybe“ kūrėja dr. Eglė Karmazienė.
PROBLEMA
Lietuvos vaikų emocinė sveikata yra tikrai bloga ir toliau prastėja, nemažai mokinių turi bent kelis depresijos simptomus.
· 27% nėra laimingi
· 82% nepakankamai juda
· 19% sunkiai užmiega, 52% mokinių atsibudę nesijaučia žvalūs.
· 19% jaučiasi liūdni ar prislėgti, 24% jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą.
· Apklausa buvo atlikta prieš pora metų, Covid ir karas dar padidino vaikų emocines problemas.
· Pedagogai pastebi, kad vaikų atmintis ir gebėjimas susikaupti prastėja.
Tai, kad vaikai nepakankamai išsimiega, nepakankamai juda, jaučia nervinę įtampa tik apsunkina jų mokymąsi ir bendravimą. Jeigu jums ir ne itin rūpi vaikų emocinė sveikata, supraskite, kad būdami tokios būsenos jie mažiau išmoksta. Mažiau išmokę jie bus prastesni darbuotojai, sukurs mažiau pridėtinės vertės, sumokės Jums mažiau pensijos. Ką gi, jau rūpi vaikų emocinė sveikata?
KĄ DARYTI?
Suprasti vaikus
Visų pirma pabandykite suprasti, kodėl vaikai taip jaučiasi. Nuolat prisiminkime, kad vaikams reikia besąlygiškos meilės ir ribų, kad jie jaustųsi mylimi ir saugūs.
Rūpintis emocine sveikata
Vaikai patys nelabai gali suprasti, kas jiems yra naudinga ir kas padėtų gyventi laimingą gyvenimą. Tam yra tėvai, kurie kaip gidai veda vaikus per pasaulį tiek mokydami tiesiogiai, tiek savo pavyzdžiu. Jei tėvai daugiau dėmesio skirs savo emocinei sveikatai, tai daugiau to teks ir vaikams. O jei skirs ir vaikų lavinimui laisvalaikiu, tada šeimoje bus daugiau harmonijos, ramybės ir džiaugsmo.
Praktikuoti dėmesingumą
Dėmesingumo praktika – tai technika, kai dėmesį sutelkiame į vieną dalyką, mintį ar veiklą. Taip mes ugdome savo dėmesį ir sąmoningumą, siekiame proto aiškumo, emocinės ramybės ir stabilumo. Dėmesingumo praktikos padeda vaikams išmokti atpažinti savo emocijas ir su jomis išbūti (pradžioje su tėvų pagalba), o po to jau ir patiems. Praktikos yra puikus įrankis padedantis reguliuoti emocijas, mažiau reaguoti į neigiamus dirgiklius (stresines situacijas, nelaimes), labiau džiaugtis pozityviais dalykais. Praktikuodami dėmesingumą vaikai išmoksta, jog kyla įvairūs jausmai. Visokie jausmai yra geri ir su visokiais įmanoma išbūti. Tuos jausmus reikia išmokti pastebėti ir atskirti.
Dėmesingumo praktikos naudingos ne tik vaikams, bet ir tėvams. Skirtingai nuo suaugusiųjų praktikų, vaikų praktikos turėtų būti interaktyvesnės, labiau įtraukiančios, bet tuo pačiu ir padedančios susikaupti, išbūti dėmesingumo būsenoje.
Dėmesingumo praktikos nėra skirtos tik problemoms spręsti. Jos veikia ir prevenciškai iki problemų atsiradimo ir mažina atsiradusias nemigos, streso, nerimo ir kitas problemas.
Tai iš esmės yra žmogaus laimės instrumentas, tai mokėjimas išbūti su nemaloniomis emocijomis, žiūrėti į gyvenimą realistiškesniu požiūriu ir mokytis nepriimti savo minčių ir jausmų už gryną tiesą. Jos padeda gyventi geresnį ir laimingesnį gyvenimą, yra geresnės Lietuvos ir pasaulio įrankiai.
Kokios gali būti dėmesingumo praktikos?
Pradėkime nuo paprastos praktikos, tinkančios tiek vaikams, tiek suaugusiems. Prisiminkite tris gerus per dieną nutikusius dalykus. Ši praktika nukreipia dėmesį nuo problemų, su kuriomis susidūrėte ar nuo žaislų, kurių vaikas negavo. Ji taip pat padeda akcentuoti tai, ką mes suvokiame kaip savaime suprantamus dalykus – šeimą, sveikatą, galimybę mokytis ar žaisti.
Kitas žaidimas gali būti – radynės. Eidami pasivaikščioti su vaiku sutarkite, ko ieškosite, ką skaičiuosite ar pastebėsite. Pavyzdžiui, bandykite suskaičiuoti jūsų kelyje pasitaikiusius suoliukus, skirtingus garsus, dviračius ar žmones baltom striukėm. Tokios praktikos padeda išmokti išlaikyti dėmesį, susitelkti į užduotį.
Gal ir keistai nuskambės, bet net laukiant eilėje prie kasos galima su vaikais užsiimti dėmesingumo pratybomis. Galite kartu su vaiku užsimerkti ir susitarus, kokių garsų ieškosite, pradėti jų stebėjimą ir įvardinimą, skaičiavimą. Tai lavina dėmesio sukaupimą ir kaitaliojimą, kai iš daugybės garsų reikia išskirti tik tam tikrus.
Kai laukiate su vaiku prie gydytojo durų, supraskite, kad gal jis irgi nerimauja eidamas pas gydytoją. Tuo metu galėtumėte ne su draugais susirašinėti, o iš telefono paleisti vaikams skirtą dėmesingumo praktikų programėlę. Taip padėsite savo vaikui nusiraminti, išbūti su savo jausmais.
Žinoma, dėmesingumo praktikos tikrai nėra stebuklingi pratimai, kuriuos darant gyvenimas apsivers aukštyn kojomis geraja prasme. Tai yra maži dalykai, kurie dedami vienas prie kito, susideda į didelį.
