aA
Pasak psichologų ir tarnautojų, dirbančių su vaikais, Lietuvos visuomenė dar labai pakanti smurtui. Savo vaikus fizinėmis bausmėmis baudžia apie pusę visų mūsų šalies tėvų. Deja, alternatyvų jiems negali pasiūlyti net pedagogai. Tačiau vaikai auga vis agresyvesni, o mūsų šalis tarp Europos valstybių pirmauja pagal vaikų savižudybes, nepilnamečių nusikaltėlių skaičių ir tyčiojimąsi iš vaikų. Kokias išeitis siūlo specialistai?
Liūdesys, mergaitė, smurtas
© Corbis/Scanpix
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Vaikų teisių gynimo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ iniciatyva antrus metus iš eilės gegužė paskelbta mėnesiu be smurto prieš vaikus. Dar visai neseniai ši tema buvo siejama tik su asocialių šeimų gyvenimu. Dabartinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje maždaug pusė tėvų baudžia vaikus fizinėmis bausmėmis. Taip besielgiantys tėvai teigia dažnai nematantys veiksmingesnės alternatyvos. Ar tikrai jos nėra?

„Mane tėvai mušdavo, tačiau išaugau padorus žmogus. Noriu, kad ir mano vaikai nedarytų man gėdos“, – toks požiūris Lietuvoje nieko nestebina. Sunku paneigti, kad šitoks auklėjimo būdas kadaise pasiteisino: tėvų žodis vaikams buvo šventas. Kita vertus, pagarba buvo grįsta baime.

Šių laikų psichologai smurtui priskiria ne tik fizines bausmes. Ne mažesnė reikšmė teikiama emocinei prievartai: kai vaikui grasinama, ant jo šaukiama, jis žeminamas, išjuokiamas, pravardžiuojamas. Beje, vaiko ignoravimas, neišklausymas, jo poreikių nepaisymas, nepriežiūra, pasak psichologų, irgi viena iš emocinės prievartos atmainų.

Auga agresyvi karta

Šiemet sukanka 10 metų, kaip Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, aukštyn kojomis apvertusią vyravusį požiūrį į vaikus. Palyginimui – Švedijoje jau nuo 1979 m. galioja vadinamasis Nemušimo įstatymas. Lietuvoje apie jo reikalingumą pradėta diskutuoti visai neseniai. Beje, Švedijos tėvai, iš kurių fizines bausmes naudojo ne daugiau kaip 24 proc. (1964 m. duomenimis), priešinosi įstatymo įsigaliojimui ir net kreipėsi į Strasbūrą. Tačiau jų skundas nebuvo patenkintas.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Vilmorus“ atliktą apklausą, Lietuvoje 90 proc. respondentų imtųsi veiksmų, jei pastebėtų, kad smurtaujama prieš vaiką. Tačiau kitos apklausos rodo, kad prieš smurtą pasisako ir tie žmonės, kurie muša savo vaikus. 18 proc. smurto atvejų, anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ekspertės Dovilės Šakalienės, vaikui ilgam lieka pasekmės (mėlynės, kaulų lūžiai). Beveik 26 proc. atvejų taip žalojami vaikai iki 6 metų.

Taigi skaičiai gerokai trikdo. Anot įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovų, mūsų visuomenė tikrai labai pakanti smurtui. „Kad fizinės bausmės – veiksminga auklėjimo priemonė, teigia net mokytojai. Pasiklausęs vieno tokio mokytojo, užėjau į klasę apsižvalgyti. Iš tiesų – mokiniai žino, kad prie mokytojo geriau „neišsišokti“, tačiau tarpusavyje lupasi kasdien. Kai mušimą toleruoja suaugusieji, vaikų pasaulyje jis irgi tampa norma“, – teigia Viešosios įstaigos (VšĮ) Vaiko namo vadovas Evaldas Karmaza.

Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, visuomenės pakantumą fizinėms bausmėms toleruoja ir vaikai: „Kai paklausėme ketverių metų berniuko, kodėl broliuko galvą auklėtoja nardino į klozetą, šis atsakė: „Juk jis žaidė, kai reikėjo dainuoti“. Kai vaikas auklėjamas būdais, keliančiais agresiją, susidaro uždaras ratas. Dar baisiau, kad yra vaikų, kuriuos tokios auklėjimo priemonės palaužia. Siaubingiausia pasekmė – savižudybė, pagal jų skaičių tarp vaikų pirmaujame“.

Tarnybos savo funkcijų neatlieka

Specialistai nepritaria nuostatai, kad bent kartą „plekštelėti“ vaikui sveika. „O kokią teisę turite jam plekštelėti? Ar man dėl ko nors irgi plekštelėtumėte? – klausia tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė sekretorė Loreta Trakinskienė. – Mušimas – tikrai greita auklėjimo priemonė. Sudavei – ir vaikas bijo. Bet bijantis vaikas įpranta neišsakyti savo nuomonės“.

R. Šalaševičiūtė prisipažįsta pati ne kartą svarsčiusi, kaip reikėtų tramdyti nepaklusnų vaiką. „Mes niekada neturėsime galimybės izoliuoti vaiko nuo blogos aplinkos įtakos. Tačiau tikrai yra šeimų, kuriose prieš vaiką nenaudojamas joks smurtas. Vaikas nuo pat mažų dienų auklėjamas ne rykšte, o ugdant tikėjimą tėvų žodžių teisingumu. Pradėti auklėti žodžiais paauglystėje jau vėlu“, – teigia pašnekovė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2004 m. buvo užfiksuoti 2369 smurto atvejai prieš vaikus (2003 m. tokių atvejų buvo užfiksuota 1444). „Vaikai apie savo bėdas pasakoja drąsiau, o paslaugų kokybė, deja, negerėja. Teoriškai pagalba egzistuoja, bet net ir suaugusiam žmogui būtų sunku ja pasinaudoti. Aplink vaiką susirenka 5–6 nepažįstami žmonės, kuriems po kelis kartus jis turi pasakoti savo bėdas. Nenuostabu, kad dažnai vaikas renkasi tylą“, – apgailestauja E. Karmaza. Anot psichologo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos neturi nei sąlygų, nei galimybių, išskyrus kai kurias savivaldybes, teikti visapusiškos pagalbos.

R. Šalaševičiūtė pastebi, kad rajonuose ne visi apylinkės inspektoriai į smurtą prieš vaikus reaguoja deramai: „Su policijos departamento mokymo centru pasirašome sutartį, kad rengiant apylinkės inspektorius būtų įvestas vaiko teisių kursas. Be to, kiekviename rajone turėtų būti atskiras darbuotojas, dirbantis tik su vaikais. Dabar Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai vos spėja vaikščioti į teismus ir rengti pažymas. Į vietas nuvykti nėra kam. Reikia ir stiprių psichologinių tarnybų. Blogiausia, kai globos namuose iš vaikų išgirstu: „Mes turime psichologą, bet juo nepasitikime“.

Vaikai išnaudojami seksualiai

ŽTSI apžvalgoje apie žmogaus teisių įgyvendinimą 2004 m. pažymėta, kad net 31 proc. vaikų iki 18 metų yra patyrę seksualinę prievartą. Šie skaičiai skelbiami Vaikų raidos centro užsakymu atlikto tyrimo „Paauglių požiūris į seksualumą ir seksualinę prievartą“ išvadose.

Per tarptautinį tyrimą, atliktą dar 6 Baltijos jūros regiono valstybėse – Estijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje, Rusijoje ir Lenkijoje, Lietuvoje anonimiškai buvo apklausti 3136 moksleiviai – daugiausia aštuoniolikmečiai. Seksualinę prievartą teigė patyrę 21 proc. vaikinų ir 39 proc. merginų: 21 proc. – iki 15 metų, 1,9 proc. – iki 6 metų. Apie patirtą seksualinę prievartą paaugliai retai kada praneša socialiniams darbuotojams ar pareigūnams – tik apie 1 proc. atvejų.

E. Karmazos duomenimis, seksualinę prievartą patyrė mažiausiai kas dešimtas vaikas. Anot jo, į Vaikų raidos centro tyrimą buvo įtrauktas ir seksualinis priekabiavimas, todėl ir procentas didesnis. Bet kuriuo atveju galima teigti, kad šios prievartos rūšies paplitimas – milžiniškas.

„Dabar Lietuvoje yra 775 tūkst. vaikų. Mažiausiai 100 tūkst. patyrė seksualinį išnaudojimą ir tyli. Daugeliu seksualinio išnaudojimo atvejų jokių fizinių įkalčių nebūna, todėl net ir pradėta byla nutrūksta. Beje, dabar nei tėvai, nei mokytojai apie seksą su vaikais beveik nekalba. Vaikai apie jį sužino iš draugų, televizijos, žurnalų, interneto. Todėl pažeidžiamų vaikų Lietuvoje labai daug. Kartais renginio metu apsimetame ir viliojame vaikus – ir jie patiki mumis“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak R. Šalaševičiūtės, seksualinė prievarta prieš vaikus – nauja tema: „Net jei mama žinodavo, kad vaikas išnaudojamas, ji tylėdavo, nes jai būdavo gėda. Motinos nesuvokdavo, kad vaiką tylėjimu traumuoja net labiau nei prievarta. Be to, tokiais atvejais anksčiau vaikas būdavo atskiriamas nuo šeimos, o prievartautojas likdavo šeimoje“.

Vaikas nusipelno fizinės bausmės, kai:

vagia 33
skriaudžia mažesnius 24
gadina daiktus 17
geria 11
rūko 10
bėga iš pamokų 9
meluoja 8
neklauso auklėtojų 4
blogai mokosi 3

VšĮ Vaiko namas duomenys. Apklausoje dalyvavo vaikų globos namų darbuotojai

„Jei tave nuskriaustų ar tau grasintų, kam apie tai pasakytum?“

Niekam nesakyčiau 12 proc.
Pasakyčiau 88 proc.
Tėvams, globėjams 24 proc.
Draugams 20 proc.
Auklėtojams 18 proc.
Mokytojams 15 proc.
Administracijai 8 proc.
Policijai 2proc.
Kita 7 proc.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (307)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Šakalienė: jaučiuosi kaip košmariškame sapne (680)

Seimo narė Dovilė Šakalienė viešai nekomentavo jai metamų kaltinimų, esą ji už Norvegijos...

Makabriškomis laidotuvėmis garsėjantys tibetiečiai šlykštisi mums priimtinu laidojimo būdu (39)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Nuostolių užkluptas Jankauskas tiki jaunimu ir A lygos žaidėjais: mums nėra ko bijoti specialiai iš Belgrado (21)

Antradienį vakare Lietuvos futbolo rinktinė užbaigs kovas debiutiniame Europos tautų lygos...

Prasidėjo masiniai darbuotojų atleidimai: kam labiausiai verta sunerimti (126)

Praeitą savaitę Užimtumo tarnyba pranešė apie Lietuvos įmonėse numatomus masinius darbuotojų...

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje (8)

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Pirmadienį sutriko „Messenger“ veikla (6)

Pirmadienio vakarą sutriko „ Facebook Messenger “ veikla visame pasaulyje.

Kastytis Kerbedis atvirai prabilo apie karjeros pabaigą: aš jau noriu pabaigos, noriu į pensiją (19)

Pagauti sėkmės paukštę pavyksta daug kam, tačiau ją išlaikyti delnuose ilgiau nei akimirką...

Kraupus įvykis Jonavos r.: dingęs be žinios vyras rastas nužudytas savo namų teritorijoje sulaikytas įtariamasis (7)

Kauno policija informavo, kad pirmadienį buvo rastas nužudyto vyro kūnas, kuris buvo ieškotas kaip...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks papildyta (536)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.