Apie tai, ar vasaros atostogos – tinkamas metas mokytis ir kokiais būdais galima sudominti vaiką, pranešime spaudai pasakoja leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė ir matematikos mokymo priemonių autoriai – matematikos mokytojai Aliona Barkauskienė ir Antanas Apynis.
Atostogos – metas proto mankštai?
Anot Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos matematikos mokytojos metodininkės ir matematikos užduočių „Būk kietas!“ autorės Alionos Barkauskienės, vasarą sveika ne tik ilsėtis. Proto mankšta – puikus būdas tobulėti, tapti imlesniam, gudresniam.
„Yra dvi kategorijos vaikų, kuriems vasarą rekomenduojama pasimokyti. Pirmieji – turintys atlikti mokytojų skirtas papildomas užduotis, padedant, padrąsinant tėvams, kitiems artimiesiems. Antrieji – tie, kuriems net ir vasarą norisi eiti į mokyklą. Jie mielai žaistų matematinius žaidimus, spręstų sudėtingesnes užduotis, kurioms beveik nelieka laiko matematikos pamokose“, – sako A. Barkauskienė.
Svarbu parodyti naudą
„Jei moksleiviui nepatinka matematika, galima bandyti sudominti su iššūkių reikalaujančiomis užduotimis. O jei vaikui nesiseka matematika, darbus galima pradėti nuo nedaug užduočių ar ieškoti srities, kurioje galbūt pasisektų, pavyzdžiui, lankstyti erdvinį kūną iš pateiktos išklotinės, o ne skaičiuoti jo paviršiaus plotą“, – pataria A. Barkauskienė.
„Šviesos“ leidyklos matematikos vadovėlių ir serijos „Spėk“ autorius Antanas Apynis priduria, kad polinkis į vieną ar kitą dalyką paprastai išryškėja jau pradinėse klasėse, tad jeigu jau santykiai su matematika nesusiklostė palankiai, pakeisti nuomonę apie jos reikalingumą ar pritaikomumą yra gan sudėtinga. Bet įmanoma.
„Dažną matematikos temą lydi vaiko klausimas „kam man to reikia, kur tai pritaikysiu?“ Pakeisti neigiamą nuomonę apie matematiką gali žmogus, kuris parodo platų matematikos žinių ir gebėjimų taikymą kasdieniame gyvenime. Nemažai matematikos galima įžvelgti tiek muzikoje, tiek įvairiose sporto šakose ir kitur. Jeigu vaikai pradės matyti matematikos pritaikomumą jiems svarbiose, aktualiose situacijose, jų noras, motyvacija išmokti ir suprasti tą temą tikrai padidės“, – kalba A. Apynis.
Sudomina „gyvenimiškos“ užduotys
Pasak A. Barkauskienės, vaikams dažniausiai nuobodu spręsti sausus uždavinius, kuriuose reikia apskaičiuoti tūrį ar paviršiaus plotą. Daug įdomiau skaičiuoti, kiek popieriaus reikia draugo dovanai supakuoti, koks laiptų pasvirimo kampas turėtų būti naujame tėvų name arba kiek litrų vandens telpa į auginamų žuvyčių akvariumą.
„Neabejotinai su gyvenimu susijusios užduotys matematiką daro patrauklesnę. Juk daug smagiau spręsti užduotį ne apie paprastą kamuolį ar mašiną, o apie C. Ronaldo įmuštus įvarčius ar ralyje B. Vanago vairuojamą automobilį. Tokios užduotys dar ir plečia akiratį. Vaikui taip pat daug įdomiau skaičiuoti populiarių, aplinkoje pasitaikančių daiktų – telefonų, planšetinių kompiuterių, rankinių ar suknelių – nuolaidas, dydžius, pajėgumą“, – teigia A. Barkauskienė.
Leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė pataria vasarą vaikams pasiūlyti ir netradicinių būdų lavinti budrumą. Pavyzdys – linksmų plaučių britų mokslininko Davido Gloverio sukurtos matematinių nuotykių knygos „Galvosūkių ola“, „Galvosūkių planeta“, „Labirintų rūmai“ ar „Paslapčių muziejus“. Šios istorijos panašios į žaidimus. Skaitydami istoriją vaikai turi išspręsti daugybę matematinių galvosūkių, kad atskleistų jaudinančias paslaptis. Matematiniai žaidimai taip pat gali tapti nuotaikinga visos šeimos veikla, nes tėvų įsitraukimas ir pagalba vaikams reiškia labai daug.
Nenaudokite prievartos
Pasak „Būk kietas!“ matematikos užduočių bendraautorės A. Barkauskienės, tėvai vaiko mokymosi procesą turėtų stebėti itin atidžiai. Nederėtų pernelyg aukštai kelti kartelės ir tikėtis, kad vaikas supras tiek, kiek supranta suaugusieji, bet reikia motyvuoti siekti rezultato.
„Tėvų vaidmuo ugdant vaikus labai didelis – reikia pastebėti jų gebėjimus, nukreipti juos į tinkamą veiklą, padėti jiems susirasti papildomų mokymosi priemonių, stebėti ugdymo procesą ir pagelbėti atsiradus mokymosi sunkumų. Svarbiausia nieko nedaryti per prievartą“, – sako A. Barkauskienė.
Matematikos mokytojas A. Apynis priduria, kad tėvai turėtų padėti vaikams augti ir atsiskleisti, neužgožti jų idėjų, skatinti juos mąstyti, dirbti savarankiškai ir, svarbiausia, neatimti iš jų atradimo džiaugsmo.
„Svarbu paminėti, kad tėvams nederėtų vaikui sakyti „to tau nereikės“, „mokytoja(-as) nieko nesupranta“, klausti jo „kodėl tavo pažymiai tokie prasti?“ Antraip vaiko ryšys su matematika ar kitu mokomuoju dalyku nutrūks ir rezultatai nuo to tikrai negerės. Geriau išsiaiškinti su mokytoju, kodėl ir kaip tema dėstoma, kaip grįžę namo tėvai galėtų padėti vaikui suprasti temos svarbą, matematinių žinių ir gebėjimų naudą bei pritaikomumą“, – teigia A. Apynis.
