aA
Mūsų pirmagimei dukrelei šiandien būtų sukakę metukai. Tačiau Dievas nusprendė kitaip...Antroji dukrytė turėtų išvysti pasaulį šį mėnesį. Rašau „turėtų“, nes daugiau niekada nebūsiu tikra savo sklandaus nėštumo sėkminga baigtimi.
© Shutterstock

Po netekties su dideliu džiaugsmu ir nerimu laukiamas vaikelis atneša daugybę baimių, sąlygotų skaudaus patyrimo. Noriu pasidalinti savo jausmais, kurie neišvengiamai dažniau ar rečiau aplanko viso pasaulio moteris po tokių skaudžių išgyvenimų.

Dievo dovana

Po pirmojo kūdikio netekties meldžiau Dievą, kad nenusisuktų nuo mūsų šeimos ir padovanotų mums antrą vaikelį. To paties prašiau taip ir negimusios dukrelės, mūsų šeimos angelu virtusios, sielos malonės atsiųsti sesutę ar broliuką. Ir štai šiandien jau 34 savaitės mano mažų ir atsargių žingsnelių vilties kelyje su malda, kad šįkart viskas vyktų sklandžiai ir sėkmingai.

Baimė pripažinti ir džiaugtis nėštumu

Tik sužinojus, kad Dievas išgirdo mano maldą ir siunčia mums didį stebuklą, be galo džiaugiausi, tačiau tuo pat metu iškart pajutau, kaip mane savo tvirtom rankom apsupo nevaldoma, šalta savisaugos jėga, kuri nuo pirmo atlikto nėšumo testo stengėsi užkimšti burną, kad ši žinia kuo ilgiau nepasklistų į viešumą, nes „o jei ir vėl nutiks nelaimė...?“

Ši jėga ne tik neleido dalintis žinia su artimaisiais, tačiau net ir pačiai blokavo mintį, kad laukiuosi. Lyg nuolat girdėčiau jos hipnotizuojantį balsą: „Gal nesilauki, neskubėk svajoti, gal testai rodo klaidingai, pirmos dvylika savaičių yra labai trapios ir pažeidžiamos“.

Šaltas ir negailestingas balsas šias mintis lyg nuskausminamuosius leido man į kraują, kol įtikėjau ir žinia pasidalinau tik su vyru. Sutarėme, kad niekam kol kas apie tai nesakysim. Laikas ėjo, vaikelis augo, pilvelis taip pat. Darėsi sunku nuslėpti žinią, tad ji išplaukė į dienos šviesą atnešdama daug džiaugsmo aplinkiniams, bet kartu ir daugiau baimių man, nes taip norisi ne tik save, bet ir artimuosius apsaugoti nuo nemalonių žinių, nes „ o jeigu... ?“

Savisaugos tvirtą ranką jaučiu ant savo peties ir dabar, kuomet vis dar nedrįstu išpakuoti mažų daiktelių, su meile pirktų pirmagimei dukrelei, bijau užeiti į parduotuvėse esančius kūdikių skyrius ir nupirkti ką nors išskirtinio būtent šiam vaikeliui, bijau užvesti kūdikio knygelę, fotografuotis besidžiaugiant apvalėjančiu pilvu, bijau ruošti daiktus, kurie bus reikalingi ligoninėje, nes tąkart rūbeliai taip ir liko neišpakuoti...

Likus mėnesiui iki gimdymo visi vaiko daiktai vis dar suslapstyti ir uždengti tūno dėžėse ir vargu ar pavyks juos išpakuoti, kol ant rankų nelaikysiu savo sveikos ir gyvos mergytės.

Nepasitikėjimas savo kūnu

Skaitydama užsienio forumus, kuriuose pasaulio moterys dalinasi savo išgyvenimais, supratau, kad nesu vienintelė, kuriai atrodo, jog mano vaikeliui bus saugiau ant mano rankų nei mano įsčiose. Nepasitikėjimas savo kūnu yra begalinis. Daktarai ramina sakydami, kad kiekvienas nėštumas yra kitoks ir kad tokių pačių situacijų nebūna, bet vis dėlto... Sunku tuo patikėti, kuomet šviesios gimdymo patirties dar neturėjau.

Savo delnų beveik neatitraukiu nuo pilvo. Nuolat stengiuosi įsiklausyti, pajusti kūdikio judesius, būti tikra, kad šią minutę yra viskas gerai. Nusiraminimui vis kartoju, kad viskas yra Dievo valioje, ir meldžiuosi labiau nei kada anksčiau. Tikėjimas ir malda – stipriausi ramintojai ir guodėjai.

Panikos priepuolis

Nuo tos akimirkos, kuomet pradėjau justi judesius, iki maždaug 30 nėštumo savaitės džiaugiausi, kad situaciją valdau. Baimių yra, bet su jomis galima gyventi. Miegu gerai, sapnai šviesūs, o gal ir aktyvi darbinė veikla iki dekreto galvą užima savais rūpesčiais. Atitolstu. Tačiau įkopus į trečiąjį trimestrą pradedu jausti nevaldomus pasąmonės srautus, kurie per sapnus man primena, kas nutiko ir kad visaip dar gali nutikti šįkart. Judesių skaičiavimas kelią įtampą ir baimę su kiekviena akimirka, kuomet jie aprimsta. Kartą, dukrelei įmigus, gerą pusvalandį pilvelyje nejutau nieko, bandymai pažadinti buvo nevaisingi.

Mintys iškart sumodeliavo tą pačią mano baisiausios gyvenimo dienos situaciją, kuomet nebepajutus judesių ligoninės priimamąjame sužinojau, kad dukrelės širdis sustojo. Širdis dar labiau ėmė daužytis ir įsiklausyti į mažosios kūno judesius tapo neįmanoma. Ašaros, didžiulis stresas ir... nusiraminimas pagaliau jai prabudus ir pradėjus žagsėti. Imu dėkoti Dievui už šią palaimą. Vis dėlto panikos priepuolio nepavyko išvengti. Antrą kartą būsiu kantresnė laukdama jos judesių.

Ramybės terapija

Skaičiuoju dienas, nebe savaites. Kiekviena jų – savotiškai sunki ir įtempta, tačiau žinojimas, kad vaikelis jaučia mūsų mintis ir jausmus, verčia stengtis būti ramiai, tiek, kiek tik tai įmanoma mano pastangomis.

Knygos, pasivaikščiojimai, susitikimai su šviesiais žmonėmis, tikėjimas ir malda, buvimas su dukrele tik dviese, lopšinės dainavimas, laukimas jos atsako į pilvelio paglostymus – visa tai puiki terapija nuo baimių.

Palinkėjimas

Visoms moterims, kurios laukia vaikelių po netekties, noriu palinkėti stiprybės. Galbūt mums nereikia bėgti nuo baimių ir jas slėpti giliuose pasąmonės sluoksniuose, bet reikia pripažinti, kad jos yra su mumis ir kitaip nebus. Tačiau turime mokytis neleisti joms užvaldyti mūsų taip, kad blaivus protas pasitrauktų į šoną. Viską turime padaryti dėl mūsų vaikelių. Jie turi jaustis mylimi ir su dideliu džiaugsmu laukiami ateinant į šį pasaulį. Praeitis turi likti praeityje, nes kitaip ji gali atimti iš mūsų ateitį. O juk kiekviena diena yra dovana. Būkit laimingos!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Smurtas, skolos ir antstoliai lydėjo visą gyvenimą: kartą pamatęs laišką suprato, kad teks tiesiog bėgti (133)

Po tėvų skyrybų namuose trūko šilumos, todėl jos pradėjau ieškoti gatvėje, sako Andžėjus....

Biudžetininkams kitais metais gali būti sunku: didėjančią algą praris augančios kainos (201)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suformuota darbo grupė kartu su profsąjungomis sutarė,...

Skvernelis: skandalingame pasitarime buvo daug emocionalių pasisakymų, bet ne apie žiniasklaidos laisvę (69)

Emocingų pasisakymų apie žiniasklaidos laisvę posėdyje, kurio įrašą žurnalistai reikalavo...

Po netikėto sukrėtimo prie laisvo krepšinio sosto buriasi galingų užtarėjų stumiami asmenys (7)

Patrickas Baumannas ruošėsi vadovauti Tarptautinei krepšinio federacijai ( FIBA ) bent iki 2031...

Darbuotojai tai turėtų žinoti: ko galite reikalauti iš savo darbdavio? (6)

Biuruose dirbantys darbuotojai nuolat skatinami atkreipti dėmesį į tai, kiek jie praleidžia laiko...

Gentvilas ragina Šimašių trauktis iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininkų (23)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas paragino Vilniaus merą Remigijų Šimašių...

Incidentas viešbutyje virto konfliktu, kokio nesitikėjo niekas: reikalai dar pablogėjo po juokelių apie kinus (2)

Šio diplomatinio konflikto nesitikėjo niekas, tačiau per pastarąsias savaites įtampa tarp Kinijos...

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (453)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

3 klaidos, kurias dauguma daro ruošdami pusryčius (12)

Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui, sako kinų...

Kineziterapeutas siūlo atlikti paprastą testą: ar galite bėgioti ir eiti į žygius (18)

Bėgiojate , einate į ilgus žygius, mėgstate veiklas, kur atliekami šuoliukai? Kineziterapeutas...