aA
Rūpintis vaikais privalo abu tėvai, deja, tėviška pareiga dažnai išgaruoja vos tik santuoka baigiasi skyrybomis. Lietuvoje alimentų nemoka daugiau kaip 80 tūkstančių tėvų. Už juos tai daro valstybė, o išmokėtos sumos vėliau išieškomos iš skolininkų.
© Shutterstock nuotr.

Parama vienišoms mamoms

Vienos vaikus auginančios ir alimentų negaunančios mamos dažniausiai verčiasi sunkiai. Vaikų lavinimą, būrelių lankymą ar pramogas tenka pamiršti, nes pinigų trūksta paprasčiausiam pragyvenimui – maistui, drabužiams, mokesčiams už būstą.

Prieš keletą metų mamos sulaukė paspirties: buvo įkurtas Vaikų išlaikymo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – iš šio fondo lėšų mokami alimentai už neatsakingus tėvus. Vien tik per praėjusius metus fondas išmokėjo beveik 40 mln. litų. Didžiausia vienam be tėvo augančiam vaikui skiriama suma per mėnesį – 195 litai.

Kai teismas priteisia alimentus, bet tėvas jų vis vien nemoka, mama turi kreiptis į antstolius. Ir tik kai skolos neišieško antstoliai, galima prašyti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo.

„Teisę kreiptis į fondo administraciją dėl išmokų turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas globėjas. Tokių prašymų sulaukiame apie 420 per mėnesį. Nuo fondo veiklos pradžios 2008-aisiais iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos gavome daugiau kaip 32 tūkstančius prašymų, – teigia Vaikų išlaikymo fondo direktorė Jūratė Šalaševičienė. – Motinoms ir tėvams, vieniems auginantiems nepilnamečius vaikus, fondo išmokos yra didžiulė parama, ypač ekonominiu sunkmečiu. Todėl jei skolininkas ilgiau nei mėnesį neteikia vaikui nustatyto išlaikymo arba teikia jo tik dalį, siūlome nedelsti ir kreiptis į fondo administraciją.“

Paliko likimo valiai

„Vaikų išlaikymo fondo išmokos man buvo didelė pagalba, kai likau viena su dviem mažamečiais vaikais ant rankų, – pasakoja Kauno rajone įsikūrusi Aurelija. – Gyvenom normaliai, bet vyras neteko darbo. Iš mano vienos atlyginimo keturių asmenų šeimai pragyventi buvo sunku. Pasitarę nusprendėme, kad vyras važiuos padirbėti į Angliją. Pasiskolinome iš draugų pinigų kelionei ir jis išvyko. Tačiau nutiko tai, ko net susapnuoti nebūčiau galėjusi. Nuvažiavęs į Angliją vyras paskambino telefonu keletą kartų, o paskui... prapuolė: nei skambino, nei rašė. Iš pažįstamų sužinojau, kad jis ten apsigyveno pas kažkokią moterį.“

Likimo valiai vyras paliko du savo vaikus: jokių lėšų jų išlaikymui. Sukrėsta išdavystės, likusi viena su vaikais Aurelija kreipėsi į teismą, kuris priteisė iš buvusio sutuoktinio vaikams alimentus. Nors Aurelija žinojo, kad vaikų tėvas gyvena Londone, bet neturėjo jokių žinių apie tikslią gyvenamąją vietą, darbovietę, tad ir priversti jį mokėti alimentus nebuvo kaip. Negalėjo pagelbėti ir antstoliai. Moteris kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir abiem vaikams buvo skirtos kasmėnesinės išmokos iš fondo lėšų.

Po pusantrų metų buvęs Aurelijos vyras grįžo į Lietuvą ir turėjo grąžinti skolą valstybei – Vaikų išlaikymo fondo mokėtus alimentus.
Skola ir šeimai, ir valstybei

Statistikos duomenimis, Lietuvoje apie 130 tūkst. vaikų (neoficialiai jų gali būti dvigubai daugiau) vienas iš tėvų neskiria jokio išlaikymo. Nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, nesusituokę, ar yra išsituokę, privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vengiantys prisidėti prie vaiko išlaikymo tėvai ne tik skriaudžia savo vaiką, bet ir tapdami valstybės skolininkais užkrauna didžiulę finansinę naštą valstybės biudžetui.

„Vienišos mamos mūsų šalyje gyvena bene prasčiausiai – jų pajamos mažos, pragyvenimo lygis vienas iš žemiausių, todėl Vaikų išlaikymo fondas – joms didelė paspirtis, – tvirtina Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė. – Tai, kad vyrai vengia mokėti alimentus, slepiasi nuo savo atsakomybės vaikams – vertybių nebuvimo problema. Dar labai daug žmonių nesuvokia, kad už vaikus jie atsakingi iki jų pilnametystės. Atsakomybę vyrai dažnai jaučia tik tol, kol gyvena kartu.

Dažnai, po skyrybų vaikams likus su motina, tėvų atsakomybė savo atžaloms kažkur prapuola.“

Sektinas latvių pavyzdys

Mūsų teisinėje sistemoje mamoms tenka praeiti kryžiaus kelius norint prisiteisti alimentus, o prisiteisus ne mažiau sudėtinga juos gauti.
„Jei alimentų nemokantis vyras dirba vadinamajame „šešėlyje“ arba kitoje šalyje, iš jo išreikalauti pinigus itin sudėtinga. Jei nebūtų Vaikų išlaikymo fondo, vienišoms mamoms būtų sunku pragyventi“, – įsitikinusi R. Paulavičienė.

Jos manymu, kol vengiantys alimentus mokėti vyrai nejaus tiesioginių pasekmių dėl savo skolos valstybei, tol situacija mažai keisis. Lietuvoje galėtų būti taikoma kaimynų latvių praktika.

„Lietuvos Vaikų išlaikymo fondas iki šiol nedaug sugebėdavo išieškoti pinigų iš alimentų nemokančių tėvų, – teigia R. Paulavičienė. – O Latvijoje puikiai veikia sistema, padedanti išreikalauti skolas. Čia tokie valstybės skolininkai praranda galimybę, kol grąžins skolą, gauti bet kokią valstybinę paslaugą. Pavyzdžiui, jei toks skolininkas nori parduoti automobilį ar butą, jam reikia įregistruoti pardavimo sandorį.

Tačiau kol jis skolingas valstybei, tol negaus šios paslaugos: negalės parduoti automobilio, buto, taip pat gauti paskolos ar prašyti socialinės paramos. Tokia sistema galėtų būti pritaikyta ir Lietuvoje, nes gyvename panašiomis sąlygomis.“

Per 2008–2010 metus skolininkai Vaikų išlaikymo fondui grąžino 403,7 tūkst. litų.

Sunku pasiekti užsienyje

Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. antstolių kontorose buvo vykdoma daugiau kaip 63 tūkst. išlaikymo išieškojimo (alimentinių) bylų. Vaikų skaičius Antstolių informacinėje sistemoje nefiksuojamas, bet šiose bylose alimentai gali būti priteisti maždaug šimtui tūkstančių vaikų, nes daugeliu sprendimų priteisiami ne vienam, o dviem, trim ar dar daugiau paliktų vaikų.

Pasak Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės, nemažai tėvų vaikams įsiskolinę daugiau kaip po 10 tūkst. litų. Yra skolingų net po 20–25 tūkst. litų.

„Didelė problema – į užsienį išvykę tėvai, vengiantys išlaikyti Lietuvoje gyvenančius vaikus. Ir jų vis daugėja, – sako D. Petkauskaitė. – Dalį šių asmenų mokėti alimentus priverčia Lietuvoje likusio jų turto areštavimas. Pastebima tendencija, kad už šiuos žmones alimentus sumoka Lietuvoje likę giminaičiai. Dažniausiai tėvai, nes būtent jie pateikia antstoliams mokėjimo kvitus. Mokama tiek iš giminaičių, tiek iš pačių skolininkų pinigų.“

Kai alimentų nemokantys tėvai užsienyje dirba legaliai, alimentus galima bandyti išieškoti tarptautinių teisinių procedūrų keliu. Jeigu alimentai priteisti po 2005 m. sausio 21 d., Lietuvos teismo sprendimai visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Daniją, gali būti vykdomi tiesiogiai. Jeigu išlaikymas priteistas anksčiau – dar tektų kreiptis į atitinkamą ES šalies teismą su prašymu pripažinti Lietuvos teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti.

Bando išsisukti

Kai alimentų nesulaukiančios mamos kreipiasi į antstolius, nemaža dalis užsienyje uždarbiaujančių tėvų po truputį moka alimentus vien bijodami, kad nebūtų paskelbta paieška. Jeigu paieškos skelbimą išspausdina vietos spauda, poveikį skolininkui daro ir viešumas. Kai apie skolas vaikams sužino alimentininkų seserys, broliai, močiutės, daugelis nebeturi kitos išeities, kaip pradėti mokėti alimentus.

„Yra atvejų, kai alimentininkus dangsto darbdaviai, – teigia D. Petkauskaitė. – Vos tik antstolis sužino skolininko darbovietę, oficialiai nutraukiama darbo sutartis ir pradedamas atsiskaitymas „vokeliais.“

Įžūliausiai elgiasi tie skolininkai, ku­rie yra pajėgūs mokėti alimentus. Pasak D. Pet­kauskaitės, vienos gana gerai žinomos įmonės direktorius akcininkas ne tik automobilius, bet ir drabužius perka įmonės vardu. Oficialus įmonės vadovo atlyginimas – 600 litų. Skolininkas antstoliui yra atvirai pasakęs, kad įsiskolinimą padengs tada, kai pinigai taps beverčiai.

„Vykdyti alimentų išieškojimo bylas sudėtinga, mat tenka tarpininkauti sprendžiant šeimos problemas, – tvirtina Antstolių rūmų atstovė spaudai. – Dauguma alimentų išieškotojų labai kenčia nuo buvusių sutuoktinių elgesio, nes jie arba yra degradavę, arba įvairiausiais būdais slapukauja ir gudrauja, kad tik nereikėtų mokėti vaikams. Dalis tokių vyrų dirba nelegaliai ir stengiasi neatlikti jokių piniginių operacijų.

Net jų sąskaitos už komunalines paslaugas apmokamos motinų arba tetų vardu.“

Skelbs skolininkų sąrašus

Vaikais nesirūpinančių tėvų valstybė ramybėje nepalieka. Nuo 2010 m. balandžio mėn. Vaikų išlaikymo fondo administracija ėmėsi inicijuoti ikiteisminius tyrimus dėl skolininkų baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti alimentus.

„Pastebime, kad skolininkai, norėdami išvengti jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, dažniau patys kreipiasi į fondo administraciją ir susimoka susidariusias skolas ar jų dalį, – teigia fondo direktorė J. Šalaševičienė. – Atsiranda vis daugiau skolininkų, tarp jų ir išvykusių į užsienį, kurie ir negavę pranešimo iš ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos susidariusią skolą valstybei grąžina savanoriškai.“

Fondo administracija ateityje ketina skelbti visus skolininkų sąrašus įstaigos internetinėje svetainėje. Pasak J. Šalaševičienės, ši idėja kilo ieškant papildomų būdų, kaip drausminti tėvus, vengiančius išlaikyti savo vaikus. Šiuo metu leidinyje „Valstybės žinios“ skelbiami tik tie skolininkai, kurių gyvenamoji vieta nežinoma arba kuriems nepavyko įteikti fondo administracijos pranešimo apie priimtus sprendimus.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po šeštą parą alinančio košmaro Alytuje – naujausios žinios: kai kur tarša viršyta 10 kartų (54)

„Tie momentiniai dalykai tikrai kelia nerimą. Dėl Miklusėnų man labai neramu, darome viską, ką...

Įpyko dėl mokesčio perkant už mažiau nei 20 eurų: Lietuvos įstatymai leidžia tokį taikyti (79)

Užsakymo paruošimo mokestis , – štai su tokiu dar iki šiol nematytu mokesčiu apsipirkusi el....

Kėdainietė tikina nuo vilko apsigynusi lenta: žiūrėjau jam tiesiai į akis (33)

Kėdainių rajono gyventojai jau kuri laiką negali ramiai gyventi dėl vis labiau įžūlėjančių...

Prabilo ir Kauno „Žalgirio“ ultros: tai garbės mums nedaro (52)

Sekmadienį po LKL lyderių kovos ne ką mažiau dėmesio, nei pačios rungtynės ir įvykiai ant...

Paskutinės valandos: ar Sabonis liks Indianoje bei kodėl „Pacers“ ir lietuvio derybos įstrigo? laida „Iš viršaus“

Kodėl pirmadienio vakaras gali tapti lemtingu Domantui Saboniui ir Indianos „Pacers“ klubui?...

Gauta Seimo teisininkų išvada: ar galima balsuoti dėl Pranckiečio pateikiame pilną išvados tekstą  (305)

Seimo valdybos atstovų paprašyta Teisės departamento išvada dėl pakartotinio balsavimo dėl Seimo...

Ši prancūzė – tikra mūsų laikų stiliaus ikona, iš kurios yra, ko pasimokyti (5)

Nuo 2010 m. savo mados tinklaraštį „Over the Rainbow“ rašanti prancūzų ir britų kilmės...

Dezertyravęs KASP kapitonas išsigando, kad pakenks Lietuvai, bet – ir vėl dezertyravo (61)

Dėl dezertyravimo ir savavališko pasišalinimo iš tarnybos baudžiamojon atsakomybėn patrauktas...

Kardiologas kreipiasi į sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis: turite laikytis 10 pagrindinių taisyklių (11)

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka labiausiai paplitusios, pažeidžiančios vis jaunesnio...

Įsimintiniausia IX forto istorija: kraupaus likimo išsigandę kaliniai pabėgo išgręžę 314 skylučių

Sakoma, kad požeminis Kaunas – paslaptingas miesto pasaulis. Legendos kalba, kad šiuose...