Terminą "alergija" 1906 metais pirmą kartą pasiūlė Vienos pediatras Klemensas fon Pirkė. Jis sudarytas iš graikų kalbos žodžių allos - kitas ir ergon - veikimas. Imunitetas - tai normalus organizmo savigynos nuo svetimų medžiagų būdas. Jo svarbiausia užduotis - išsaugoti organizmo genetinį pastovumą visą individo gyvenimą. Už tai atsakinga imuninė sistema.
Imuninę sistemą sudaro ląstelės, gebančios atskirti "savo" nuo "svetimo", įvertinti, neutralizuoti arba pašalinti svetimą medžiagą. Prieš organizmui svetimas medžiagas, vadinamas antigenais, gaminasi antikūnai. Tai serumo baltymai, vadinami imunoglobulnais. Jie padeda sveikam organizmui apsisaugoti nuo infekcijos ir kitų ligų.
Alergija - tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką. Sergantis alergija labai jautriai, o kartais net itin stipriai reaguoja į medžiagas, į kurias beveik nereaguoja sveikas žmogus. Tokio organizmo perdėto jautrumo rezultatas - savęs žalojimas, savo audinių pažeidimas.
Kodėl organizme vyksta alerginės reakcijos?
Pirmąkart patekę į organizmą alergenai dar nesukelia ligos, bet organizmą įjautrina, t. y. pradeda gaminti antikūnus. Kai kuriems žmonėms gaminasi ypač daug antikūnų. Svarbiausias vaidmuo alerginėse reakcijose tenka antikūnui imunoglobulinui E(IgE).
Kaip vyksta alerginės reakcijos?
IgE nukeliauja į audinius ir prisijungia prie tam tikrų ląstelių. Tai putliosios ląstelės Daug jų yra plaučiuose, viršutiniuose kvėpavimo takuose, odoje, žarnose. Jose yra įvairių grūdelių. Kuriuose yra prikimšta labai daug aktyvių medžiagų (histamino ir kt.). Alergiškam žmogui po pakartotinio kontakto su alergenu prieš jį pasigamina specifiniai IgE, kurie tinka vienas kitam kaip raktas spynai. Jie prisitvirtina prie putliosios ląstelės paviršiaus. Tokia ląstelė yra įjautrinta.
Kai alergenas pasiekia putliąją ląstelę, jis susijungia su specifiniu IgE, fiksuotu ant ląstelės paviršiaus. Alergenas padaro tarytum tiltą tarp IgE antikūnų. Jam susidarius, tarsi po trumpo sujungimo prasideda grandininė reakcija, kai sužadinama putlioji ląstelė, įvyksta dideli persitvarkymai jos apvalkalėlyje (membranoje), iš grūdelių išsilaisvina jų turinys į ląstelės aplinką. Prasideda alerginis "gaisras".
Šios biologiškai aktyvios medžiagos didina kraujagyslių sienelių pralaidumą, dėl to skystis plinta į audinius, sukelia bronchų raumenų susitraukimus, uždegimą, patinimus ir kitus reiškinius, dėl kurių ir atsiranda alerginių ligų požymių.
Alergija pasireiškia įvairiais simptomais ir priklausomai nuo vaiko amžiaus, labiau vyrauja vienos ar kitos sistemos pakenkimas.
Virškinimo sistemos simptomai
Paprastai naujagimis yra sveikas. Pirmosios problemos atsiranda pradėjus kūdikiui duoti karvės pieną: jam gali prasidėti pilvuko skausmai, viduriavimas ir vėmimas. Dažniausia virškinimo sistemos simptomai pasireiškia kūdikiams, maitinamiems mišinukais, pagamintais karvės pieno pagrindu, tačiau retais atvejais ir natūraliai maitinamiems kūdikiams būna šie simptomai, nes alergizuojantys maisto baltymai patenka ir į motinos pieną. Tokiu atveju, maitinanti mama turėtų vengti pieno produktų, karvės pieno ir kiaušinių.
Nuo 1 m. iki 3 m. amžiaus grupėje virškinimo sistemos simptomai mažiau išreikšti nei kūdikystėje. Virš 2 m. amžiaus alergija karvės pienui tampa labai reta. Šiame alergines reakcijas, pasireiškiančias virškinamajame trakte, sukelia kiaušinio baltymas, kviečiai, žuvis, soja, žemės ir lazdyno riešutai. Jos pasireiškia ūmiais skrandžio skausmais, vėmimu, viduriavimu, kurie susiję su tam tikro maisto valgymu, o jo nevalgant simptomai išnyksta.
Šokoladas, citrusiniai vaisiai, žemuogės ar braškės taip pat gali sukelti nespecifines reakcijas.
Virš 3m. ūmios virškinimo sistemos problemos dėl alergijos paprastai jau nebevargina. Vaikas pradeda suprasti, koks maistas jam netinka ir jo vengia
Odos simptomai
Kūdikystėje atopinis dermatitas yra dažnas susirgimas. Raudoni, šerpetojantys, niežtintys kūdikio skruostai yra pirmas atopinio dermatito požymis. Bėrimas gali atsirasti pradėjus kūdikiui duoti kiaušinius, kviečių produktus ar karvės pieną. Paūmėjimą gali sukelti tokie nealerginiai dirgikliai, kaip infekcija, muilas, vilnoniai drabužiai, gausus prakaitavimas ir emocinis stresas.
Virš 1 m. bėrimų lokalizacija palaipsniui keičiasi: kūdikystėje jie dažniausiai būna ant liemens ir veido, vėliau labiau beria lenkiamuosius galūnių paviršius. Labai būdingas odos sausumas ir stiprus niežulys. Dažnai vaikas tampa irzliu, nervingu, hiperaktyviu.
Kvėpavimo organų simptomai
Kūdikiams ir vaikams, turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis, gali atsirasti dusulys ar švokštimas, sergant kvėpavimo organų infekcinėmis ligomis. Svarbiausi aplinkos rizikos faktoriai alergijos atsiradimui yra tabako dūmai, namų dulkių erkės ir naminių gyvūnėlių kailis. Tokio amžiaus vaikams kvėpavimo organų simptomus dar gali sukelti ir maistas, bet dažniau "kalti" būna įkvėpiami alergenai.
Apie 80% vaikų astmos simptomai pasireiškia iki 5 m. amžiaus. Svarbiausiais provokuojančiais veiksniais šioje amžiaus grupėje tampa virusinė infekcija, drėgnas oras, fizinis krūvis, alergija namų dulkių erkėms, gyvūnų epiteliui, pelėsiams, nors maisto alergenai vis dar gali turėti reikšmės.
Tėvai turėtų vengti šalia vaiko rūkyti, naudoti aerozolius ar stiprius kvapus. Dauguma alergiškų vaikų toleruoja nedidelį kiekį alergeno, bet susirgę infekcine liga, reaguoja žymiai stipriau.
Alerginis rinitas labai retai sutinkamas iki 4 m. amžiaus. Pradėjus lankyti mokyklą, čiaudulys ir niežtinti bei tekanti nosis pasitaiko vis dažniau, ypač augalų žydėjimo laikotarpiu, kontakto su naminiais gyvūnėliais metu ar būnant drėgnoje, dulkėtoje aplinkoje. Akių ir nosies simptomus maistas gali sukelti tik labai retais atvejais.
Šienligė arba polinozė (lot. Pollen - žiedadulkė) yra alerginė liga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes ir pasireiškia ūmiu akių, nosies, viršutinių kvėpavimo takų ir kt. gleivinių pakenkimu. Šią ligą dažniausiai sukelia medžių, varpinių žolių bei piktžolių žiedadulkės.
Dažniausia alergija išsivysto beržo, ievos, topolio, alksnio, klevo, uosio, motiejuko, miglės, varpučio, gysločio žiedadulkėms. Geriausias gydymas - nutraukti kontaktą su alergenais - išvykti iš tos vietovės, kurioje prasidėjo augalų žydėjimo sezonas. Jei tai neįmanoma, reikia kreiptis į alergologą.
Kaip apsaugoti kūdikį ir vyresnį vaiką nuo alergijos?
Kontroliuoti maitinančios motinos dietą:
- vengti vartoti ne daugiau kaip 200 ml pieno per dieną ir ne daugiau kaip 2 kiaušinius per savaitę.
Kontroliuoti kūdikio dietą:
- motinos pienas - iki 6 mėnesių,
- išnešiotą naujagimį pirmą kartą pridėti prie krūties tuojau po gimimo,
- jokių karvės pieno mišinių naujagimystėje, ypač pirmomis gyvenimo valandomis ir dienomis,
- saldus karvės pienas, kiaušinis, žuvis ir mėsos sultinys - tik nuo 1 metų,
- rūgštūs karvės pieno mišiniai, kefyras - nuo 6 mėnesių,
- varškė, ožkos pieno mišiniai - nuo 6 mėnesių,
- vėliau įvesti kietą maistą - nuo 6 mėnesių,
- vengti potencialių alergenų (citrusai, morkų, vynuogių, pomidorų sultys ir kiti) iki pusantrų-dviejų metų, vėliau - individualiai,
- nepermaitinti,
- vengti monotoniškos mitybos (tą patį produktą pakartoti 1-2 kartus savaitėje).
Kontroliuoti namų aplinką:
- pašalinti dulkes kaupiančius daiktus buityje, mažinti dulkių kiekį, pašalinti erkes ir grybelius,
- jokių numylėtinių naminių gyvūnėlių namuose,
- nerūkyti namuose,
- gimusiems rudeniop (rugpjūčio-spalio mėnesiais) ypač vengti kontakto su namų dulkėmis,
- grybeliais namuose ir lauke (pūvantys lapai, žemos, drėgnos vietos),
- gimusiems pavasarį ir vasarą (kovo-birželio mėnesiais) - nebūti žydinčiose nenupjautose pievose.
Kontroliuoti kūdikio sveikatos būklę:
- vengti ūminių virusinių ir kitų infekcijų, ypač naujagimystėje,
- skiepyti pagal individualų kalendorių, (pasitarus su gydytoju),
- grūdinti!
- jokių vaistų be gydytojo kontrolės!
Šios priemonės 2,5-3 kartus gali sumažinti alerginių ligų atsiradimą kūdikiui su alergijos rizika!
Kaip užkirsti kelią alergijai, jei jau yra jos požymių?
Patys kontroliuokite sveikatos būklę - stebėkite savo ar vaiko reakciją į įvairias medžiagas. Nustatyti įtariamus alergenus padės jūsų rašomi dienynai.
Jei priežastis aiški - venkite to, kas sukėlė alergiją. Per ilgesnį laiką gali atsirasti organizmo pakantumas kai kuriems alergenams.
Jei vaikas akergiškas vaistams, įspėkite gydytojus apie sukėlusius alergiją vaistus, jokiuose sudėtiniuose vaistuose jų nevartokite!
Patys kontroliuokite dietą ir aplinką.
Kantriai vykdykite gydytojo nurodymus, teisingai vartokite vaistus. Nesitikėkite, kad alergija praeis savaime. Greičiau ji pakeis savo išraiškos formą.
Jei išmoksite kontroliuoti savo ir savo vaikų sveikatos būklę - sutramdysite alergija, jausitės visiškai sveiki.
