Knyga „NurtureShock“ - Nr.1 New York Times ir pan., sulaukusi tikrai daug reakcijų dėl kitokio požiūrio į vaikų ugdymą. Didžiausia bėda ta, kad sunkiausia visus dalykus įgyvendinti realybėje. Pavyzdžiui, išmokti teisingai džiaugtis vaiku; arba paaiškinti tėvams, kad jų mažasis vunderkinderis yra nuostabus, tačiau tai dar nereiškia, kad jam reikia keturių pianino ir dviejų dainavimo pamokų per savaitę..., rašo edukologė, 4 vaikų mama Austėja Landsbergienė savo bloge.
Austėja Landsbergienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Knyga „NurtureShock“ - Nr.1 New York Times ir pan., sulaukusi tikrai daug reakcijų. Jau gan senokai pasiskolinau ją iš draugų, tačiau - vis pradėjusi skaityti - neprarydavau taip, kaip visų knygų. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad skaičiau po skyrių ir ne iš eilės. Kita vertus, kai kuriuos skyrius jaučiu išnagrinėjusi ir išanalizavusi kaip kokiam rimtam seminarui. Knyga gera. Tą reikia pripažinti. Bet reikia pripažinti ir tai, kad man šoko nebuvo - kažkaip vienaip ar kitaip jau buvau šiuos dalykus girdėjusi. Didžiausia bėda ta, kad sunkiausia visus šiuos dalykus įgyvendinti realybėje. Pavyzdžiui, išmokti teisingai džiaugtis vaiku; arba paaiškinti tėvams, kad jų mažasis vunderkinderis yra nuostabus, tačiau tai dar nereiškia, kad jam reikia keturių pianino ir dviejų dainavimo pamokų per savaitę...

KAIP GIRTI VAIKĄ

Pirmasis knygos skyrius yra apie pagyrimus ir kaip reikia girti vaikus. Kadangi jau esu ne kartą apie tai rašiusi, tai čia nesiplėsiu. Iš esmės:

- jeigu nesiseka...labiau stenkis! Jeigu supranti, kad reikia stengtis - moki palaukti apdovanojimo; jeigu moki palaukti apdovanojimo - užsispyręs sieki savo tikslo ir..dažniausiai pasieki!

Faktas tas, kad mes nemokame girti vaikų. Manau, kad dažniausiai tiesiog jaučiame kaltės jausmą, kad mažai laiko būname su jais/jiems trūksta dėmesio, tai ir prasideda "šaunuolis!" ir pan. Apie "šaunuolis!" apskritai irgi esu rašiusi. Aname straipsnyje rašiau, kad tol, kol Lietuvoje daug kas pritaria rykštelei, kalbėti apie pagyrimų atsisakymą yra tikrai sudėtinga. Kita vertus, manau, kad tėvų švietimas būtinas. Ir - kas būtų idealu - jeigu tėvai iškart išmoktų girti vaikus taip, kaip yra teisingiausia, o moksliniai tyrimai jau mums pasakė, kaip yra efektyviausia.

Jeigu mes su tėvais iš pat pradžių kalbėsime apie tai, kad girti vaikus reikia už pastangas, kad girti reikia pagrįstai, tai, manau, taip girti tėvai ir išmoks; o tada užaugs nebijančių rizikuoti ir labiau savimi pasitikinčių vaikų karta. Nes didžiausia bėda mano akimis yra ta, kad gabūs vaikai atsisako bandyti, nes bijo pasirodyti kvaili. Taip, manau, prarandame daug nuostabių dalykų... (Beje, ar jums taip nebūna?! Man būna. Aš manau, kad daug metų man taip buvo su maisto gaminimu: nemokėjau ir negaminau, nes nenorėjau pasirodyti, kad nemoku - nors puikiai suprantu, kad nepabandęs nežinosi, bet aš nenorėjau net rizikuoti pasirodyti ne tokia kaip kitose srityse!)

PRARASTA VALANDA

Šiek tiek įdomybių:

- 90% tėvų mano, kad jų vaikai miega pakankamai (o taip nėra!);

- tik 5% gimnazistų (JAV) miega vidutiniškai aštuonias valandas (naktį);

Priežastys?

- būreliai (per daug jų), namų darbai (per daug), ėjimas miegoti kada nori; TV, kompiuteris ir telefonas miegamajame ir pan.

Pasekmės?

- ADHD, viršsvoris, nuotaikų kaita, depresija ir pan.

- apsimiegojusio šeštoko rezultatai yra lygūs...ketvirtoko rezultatams (Dr.Avi Sadeh, Brown Univ & Tel Aviv Univ): vos vienos valandos miego trūkumas atima dvejus metus kognityvinės brandos;

- kiekviena valanda, kai savaitgalį leidžiate vaikams ilgiau neiti miegoti, standartizuotuose IQ testuose žymi...7 taškų krytį; SEP-TY-NIŲ!!! (Dr.M.LeBourgeois, Brown Univ);

- moksleiviai, kurie mokosi 10-tukais, vidutiniškai miega 15 min ilgiau už tuos, kurie mokosi 8-tukais ir 30min ilgiau už tuos, kurie mokosi 6-tukais; Tai - vidurkiai, tačiau matome, kad net 15min yra svarbu;

Kodėl neišsimiegojęs vaikas nesutelkia dėmesio? Todėl, kad organizmas nepasiima gliukozės iš kraujo, o nuo to itin nukenčia prefrontalinės žievės regionas.

Ši smegenų dalis yra atsakinga už tikslų įgyvendinimą, rezultatų nuspėjimą ir veiksmų pasekmių įžvelgimą. Pavargęs žmogus prasčiau kontroliuoja impulsus, o abstraktūs tikslai (na, pavyzdžiui, siekis mokytis) užleidžia vietą linksmesniems, daugiau malonumo teikiantiems tikslams įgyvendinti.

Pavargusios smegenys užstringa ties blogu atsakymu, vis grįžta ties juo ir negali pradėti mąstyti kūrybiškai. Apskritai tyrimai rodo, kad kuo daugiau mokaisi dieną, tuo daugiau miego reikia naktį. Kad atsimintumėme tai, ką išmokome dieną, naktį miegant "įsijungia" tam tikri genai. Šie genai yra atsakingi už neuronų jungčių stiprinimą. Ir dar. Tai, kas negatyvu, yra apdirbama migdolinėje smegenų dalyje (dievulėliau, visai nemoku šių pavadinimų lietuviškai, angl. amygdala), o tai, kas teigiama ir neutralu - hipokampo. Kai trūksta miego, kenčia hipokampa (hippocampus). (Viskas, ieškosiu konferencijų ir Lietuvoje apie vaikų smegenų veiklą..). Nenuostabu, kad tiems, kuriems trūksta miego, pasaulis atrodo niūri vieta, o prisimenamos vien nesekmės. Juokas juokais, tačiau neišsimiegojusių studentų buvo paprašyta įsiminti žodžius (tiesiog). Vėliau jie prisiminė 81% neigiamą prasmę turinčių žodžių ir tik 31% teigiamą prasmę turinčių žodžių.

Kadangi paauglių smegenys vėliau išskiria melatoniną, jiems rekomenduojame keltis vėliau, t.y. mokykla turėtų prasidėti ne anksčiau, nei 8:30. Žinoma, suaugusiems patogiau, kad mokykla prasidėtų tada, kai jie pradeda dirbti, tačiau, jeigu mes galvojame apie tai, kas yra efektyviausia vaikams, o apie mokyklą galvojame kaip apie mokymo(si) instituciją, tai ir turėtumėme atsižvelgti į tai, ką apie efektyvumą sako moksliniai tyrimai. Prieš keletą mėnesių per BBC klausiau laidą apie keletą mokyklų, kurios pavėlino pamokų pradžios laiką. Tai pradinukams efekto nebuvo, bet jau penktokams buvo ženklus AKADEMINIS efektas - vaikai pradėjo mokytis geriau. Be to, pagerėjo ir jų elgesys, tad mokslininkai net iškėlė hipotezę, kad gal ir paauglystė būtų daug švelnesnė, jei vaikai tiesiog gyventų jiems palankesniu ritmu: vėliau eitų miegoti ir vėliau keltųsi, nei dabar yra priversti.

Taip pat reikia išsklaidyti mitą, kad televizija sąlygoja nutukimą. Buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad nutukę vaikai žiūri ne ką daugiau tv, nei normalaus svorio (Dr.Elizabeth Vandewater, Univ of Texas). Pasirodo, kad mityba ir sportas nėra panacėja. TAIGI. Jeigu mums trūksta miego, padidėja hormono ghrelin (čia jau man atleiskite, nežinau, koks jo lt pavadinimas), kuris stiprina alkio pojūtį ir mažina leptino, kuris mažina apetitą, kiekį.

Miego trūkumas didina streso hormono - kortizolio, o kortizolis skatina organizmą kaupti riebalus. Beje, augimo hormonas irgi išsibalansuoja, kai trūksta miego (o jo reikia ne tik augimui, bet ir riebalų skaidymui). Ištyrus pradinių klasių mokinius Japonijoje, Kanadoje ir Australijoje, buvo pastebėta, kad tie vaikai, kurie miega mažiau, nei aštuonias valandas, 300% dažniau turi viršsvorio, nei tie, kurie miega 10 valandų. Jau nekalbant apie tai, kad tie vaikai, kurie yra geriau išsimiegoję, dieną daugiau ir juda, ko pasekoje sudegina daugiau kalorijų.

RASIZMAS

Dauguma tėvų, kai jų paklausi, ar kalba su savo vaikais apie skirtingas rases, sako, kad jie "nieko blogo nesako apie kitas rases" arba sako "mes visi lygūs". Čia, kaip sakant, yra gerasis atvejis.

Žymusis Dr.Birgitte Vittrup tyrimas parodė, kad jeigu tėvai sąmoningai nekalba su vaikais apie rases, jie užauga turėdami labiau neigiamą požiūrį į kitos rasės žmones, nei tie vaikai, kurių tėvai su jais apie tai kalba. Ir būtent sąmoningai, o ne abstrakčiomis frazėmis. Iš tiesų tai yra labai įdomu, nes juk mes mokome vaikus spalvų, ar ne?

Juk sakome, kad štai ši spalva yra žalia, o ši - geltona. O-bet-tačiau apie odos spalvą nutylime...tarsi palikdami jiems visai tai išsiaiškinti patiems, nes, kaip sakant, ką čia ir pasakysi... Bet vaikai puikiai skiria spalvas ir puikiai mato skirtumus.

Dar įdomesnį eksperimentą atliko Dr.Bigler: vienus vaikus aprengė raudonais marškinėliais, o kitus - mėlynais. Jokioms veikloms vaikų pagal marškinėlius neskirstė. Kiek vėliau paklausė vaikų, kurioje grupėje vaikai yra geresni: ar tie, kurie vilki mėlynus, ar tie, kurie vilki raudonus marškinėlius. Spėkite, ką atsakė vaikai? Žinoma, jie pasirinko tą grupę, kurios spalvos marškinėlius vilkėjo patys! Taigi:

- vaikai kategorizuoja ir stereotipizuoja

- jų kognityviniai gebėjimai sąlygoja tai, kad jie kategorizuoja pagal tai, ką geriausiai mato

- kuo žmogus panašesnis į vaiką, tuo jis teigiamiau apie jį mąsto

- 86% baltos odos vaikų draugais pasirenka baltaodžius

- pastebėta, kad visos pastangos yra efektyviausios su vaikais iki aštuonerių metų; t.y. apie žmonių skirtumus ir apie toleranciją skirtumams reikia kalbėti...iki aštuonerių metų!

Kokia viso to išvada? Rasizmo nereikia mokyti, jis tiesiog yra natūraliai. Reikia mokyti tolerancijos. IR anksti. Ir dar. Tiesiog integracija nepadės.

Man tai skaityti buvo ypatingai įdomu. Vadinasi, visi tie, kurie sako, kad privačiose mokyklose vaikai auga burbule, yra tiesiog neteisūs, ir tai jau įrodė mokslas! Esmė - ar toje mokykloje kalbama, pavyzdžiui, apie tai, kad yra įvairių socio-ekonominių klasių, įvairių tautybių, įvairių rasių ir pan. žmonių. Žodžiu - nors ir tuo pasąmoningai tikėjau - dabar dar lengviau atsikvėpiau. Anto Dr. Bigler, tiesiog nusiųsdami vaiką į mokyklą,kurioje yra visko ir visokių, rezultato negausite. Ir net yra tikimybė, kad rezultatas bus ATVIRKŠČIAS, nei tikėjotės. Ir kalbama ne tik apie rasę - kalbame apie religiją, apie tautybę ir pan. Mokykla gali būti labai homogeniška, tačiau - jeigu joje yra diskutuojama, kalbama, atkreipiamas dėmesys - efektas bus. Bingo! Ir dar buvo pastebėta, kad mokyklose, kuriose nėra kalbama, vyksta pati didžiausia segregacija.

Pastebėta ir tai, kad stereotipams lengviau pasiduoda septynmečiai, nei penkiamečiai, o pokalbiai su vaikais turi būti labai konkretūs ir jiems suprantami. Pavyzdžiui, penkerių metų vaikui gali būti sunku suprasti, ką reiškia, kad moterys ir vyrai yra lygūs. Be to, kalbant apie stereotipus nereikia slėpti tiesos. Pavyzdžiui, labiau teigiamą požiūrį į juodaodžius turi vaikai, kuriems be jokių išvedžiojimų yra papasakojama, kaip buvo su juodaodžiais elgiamasi (su visomis baisybėmis, bet atsižvelgiant į vaikų amžių). Tuo tarpu tie vaikai, kuriems yra istorijos gražinamos arba vyniojama į vatą, turi labiau neigiamą požiūrį.

Prisimenu, kaip mūsų Morta nemaloniai nustebo, kai aš papasakojau, kad moterys anksčiau negalėjo dirbti to, ką norėjo, nes privalėjo auginti vaikus ir gaminti valgyti. Ir dar balsuoti negalėjo. Ir į mokyklą nėjo. Ir į universitetus nepriimdavo. Ji tiesiog išsižiojusi klausė ir pasipiktino, kokia tai nesąmonė. Nemanau, kad ji bus švelni šiuo klausimus. Ir nėr čia ko. Kita vertus, svarbu ne tik supažindinti, bet ir išmokyti džiaugtis bei didžiuotis tuo, kaip yra dabar - kad po to vaikai savo nesėkmių nepriskirtų diskriminacijai, o ne sau.

Pabaigai - istorija apie Kalėdų Senelį. Koks jis? Baltaodis ar juodaodis? Atlikus tyrimą su penkiamečiais, paaiškėjo, kad...skaitykite knygą!

KODĖL VAIKAI MELUOJA

Ar žinote, kad mes...neatspėjame, kada vaikai meluoja? Be to, manome, kad mergaitės meluoja rečiau, nors tai - mitas. Mes manome, kad maži vaikai meluoja dažniau, tačiau...dažniau meluoja vyresni. Mes manome, kad ekstravertams yra sunkiau meluoti, tačiau ir vėl yra atvirkščiai. Ar įtariate, kiek maždaug procentų mes pataikome? Pasirodo, varganus 45%. Žinote, kas geriausiai atspėja? Ogi mokytojai! Tačiau net ir tie neviršija 60%. Bėda ta, kad tėvai spėja panašiai kaip vidurkis - t.y. tėvai spėja ne kiek ne geriau, nei visiškai svetimas žmogus ir prasčiau, nei pedagogai (tik, deja, visiškai nemoka to pripažinti). Vaikai pradeda eksperimentuoti su netiesos sakymu maždaug ketverių. Tie vaikai, kurie turi vyresnių brolių ir/ar seserų - dar anksčiau.

Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai - jeigu mes ignoruojame melą - jo neišauga. Įdomu tai, kad vaikai - nors yra plain and simple melagiai - daug labiau smerkia melagius, nei suaugę. Ir dar. Tėtė pažada vaikui važiuoti su juo į parką. Grįžta namo, ir mama pasako, kad jau yra susitarusi eiti pas gydytoją. Vaiko akimis, tėtė yra melagis. Tiesiog. (Čia kad suprastumėte, kodėl vaikams tokiose situacijose iššauna saugikliai).

Kita vertus, melavimas - priešingai, nei tiesos sakymas - reikalauja suprasti, kas yra tiesa, gebėti įsivaizduoti alternatyvią realybę ir ją sėkmingai parduoti. Tam reikia gerų kognityvinių ir socialinių gebėjimų. Geri melagiai geriau mokosi, nes tu tiesiog turi būti protingesnis, kad galėtum sėkmingai meluoti. (Bet tai nereiškia, kad nereikia su meluojančiu vaiku šiuo klausimu dirbti).

Kodėl vaikai meluoja?

- kad išvengtų bausmės

- kad neįskaudintų

- kad užsitikrintų savo socialinį statusą

- kad apgautų tėvus

- kad gautų dėmesio

- kad išlietų emocijas

Jeigu vaikas staiga pradeda daug meluoti, gali būti, kad jis išgyvena stiprias emocijas. Melavimas dažnai yra simptomas, kad kažkas yra blogai. Kita vertus, longtitudiniai tyrimai rodo, kad, jeigu vaikas meluoja šešerių - jis dar gali išaugti, bet jeigu vis dar daug meluoja septynerių, tai jau tikriausiai vargiai išaugs.

Beje, jeigu jūs sakote: "Mieloji, aš tikrai nepyksiu, jei pasakysi teisybę", tai sumažina melagysčių skaičių labai nereikšmingai. Jeigu vaikai yra labai baudžiami už melavimą (pavyzdžiui, mušami), jie ...tiesiog užtrunka ilgiau, kol apsisprendžia meluoti, tačiau meluoja maždaug tiek pat, kurie greičiau apsisprendžia meluoti.

TAIGI. Kas veikia? Ogi ir vėl: kalbėti ne tik apie tai, kad meluoti yra netinkama, bet ir apie tai, kad NEmeluoti yra vertybė. Ir visų pirma pradėti nuo savęs. Pavyzdžiui, džiaugiamės dovana, kuria nesidžiaugiame ir tikimės to paties iš vaikų. Atlikus tyrimą su suaugusiais paaiškėjo, kad jie meluoja vidutiniškai kartą per dieną. Dauguma tų melų - yra tie vadinamieji nekalti, na, kad kitas geriau pasijustų. Vaikai greitai pajunta, kad nuoširdumas kuria konfliktus ir problemas, o melas padeda jų išvengti.

Ir dar. Visi puikiai žinome, kas yra skundikas, ar ne? Mokslininkai ištyrė, kad 9 kartus iš 10, kai vaikas pribėga skųsti, iš tiesų jis turi problemą. Ir dar. Maždaug tik 1 iš 14 kylančių tarpusavio nesusipratimų vaikai neišsprendžia savarankiškai ir kreipiasi pagalbos. Tad išklausykime vaiką. Nemanykime, kad jis visą laiką skundžia. Stebėkime ir įsitikinkime, kaip yra iš tiesų. Nes kitaip vaikas užsičiaups ir nebeišgirsite nieko.

Galiausiai - stebėkite savo balso toną. Pirmą kartą vaikas dažniausiai pameluoja tada, kai nenori jūsų nuvilti. Kas sudaužė mano vazą? Kas išpylė pieną? Ar tai tu pripiešei ant sofos? Ir tas jūsų balsas, ta jūsų kūno kalba, ir begalinis vaiko nenoras jūsų nuvilti...skatina jį meluoti.

INTELEKTUALAI DARŽELYJE

Lietuvoje nuvilnijo pasibaisėjimo banga, kad per naktį reikėjo rezervuoti vaikui vietą darželyje. Man tai kažkaip per daug įprasta, kad būčiau nustebusi - ne kartą girdėjau istorijas apie tai, kaip tėvai nakvoja prie darželių ir mokyklų, į kurias nori, kad patektų jų vaikai. Pasaulyje tai vyksta. Bet įdomiausia, kad - jeigu nori, kad vaikas pakliūtų į privačią mokyklą - dar ir reikia išlaikyti IQ testą, nes, kaip sakant, tai, kad moki, dar nieko nereiškia - geros mokyklos nori ne tik pasiturinčių, bet ir protingiausių vaikų. Dauguma stojančių - penkiamečiai (į priešmokyklinę klasę). Beje, ne tik į privačią mokyklą, bet ir į valstybinių mokyklų gabių vaikų klases.

Bet žinote, ką? Visa yra ŽIAURIAI neefektyvu! Žinoma, visi supranta, kad ne visi gabūs vaikai atsidurs Harvarde, tačiau jie net neparodo, ar vaikui seksis mokytis. Deja. Matematika paprasta: jeigu atrenkate 100 penkiamečių kaip gabių, trečioje klasėje tik maždaug 27 iš jų paklius į gabių kategoriją. Vadinasi, net 73 vaikai bus atrinkti klaidingai. Grubiai tariant, mažų vaikų smegenys dar nėra baigtas produktas.

Kodėl IQ testai vaikystėje yra blogai?

Todėl, kad vaikas patenka į tam tikrą mokyklą, kur aplinka yra tam tikra ir, kaip sakant, visi žinome, kokios yra to pasekmės - su vaiku daugiau dirbame, jam atsiveria daug daugiau galimybių. (Beje, perskaičiau, kad vidutinis žmogaus, turinčio Dr laipsnį, IQ yra 130). Pavyzdžiui, Kalifornijos pavyzdys: vaikai, kurie yra talentingų vaikų programose, per metus gauna vidutiniškai 36.7% daugiau, nei vaikai, kurie yra paprastose mokyklose. Ir taip iki aštuntos klasės ar net iki mokyklos pabaigos. Vadinasi, leisdami vaiką į mokyklą gabiems vaikams, mes jį tarsi užprogramuojame visam gyvenimui. Lygiai taip pat pasakydami vaikui, kad jis tikriausiai žvaigždžių neraškys. Ir didžiausia bėda visame šitame reikale yra ta, kad mes dažnai esame neteisūs, o žala - didžiulė.

Dr. Suen nusprendė sekti tokius vaikus ir, žinote, ką pamatė? Iš tiesų tie vaikai, kurie labai gerai pasirodė penkerių, vėliau visai taip ne(be)pasirodydavo. Deja. Ir kuo rezultatai buvo aukštesni ankstyvojoje vaikystėje, tuo koreliacija vėliau buvo mažesnė. Ji buvo tokia maža, kad 73% vaikų, jeigu būtų priimami į priešmokyklinę klasę vėliau, jau...nebebūtų priimti! Taigi realu pradėti vertinti vaikus ne anksčiau kaip trečioje klasėje. O jeigu vertinamas vaikas 5-9 klasėje, tai jau tikrai galima iš to daryti išvadą, kaip jam seksis gimnazijoje. Dr. Strand ištyrė 70 000 vaikų Didžiojoje Britanijoje 11 metų ir vėliau 16 metų - koreliacija jau buvo didelė.

Ką mes žinome šiandien? Mes šiandien jau žinome apie smegenų plastiškumą ir apie tai, kad mūsų smegenys yra it raumuo: kuo labiau treniruojame, tuo stipresnės. Emocinis intelektas, pasirodo, irgi nėra panacėja. Taip, jis labai svarbus, tačiau koreliacija tarp emocinio intelekto ir akademinių pasiekimų yra tik vargani 0.10. Nesvarbu ir tai, ar vaikas ekstravertas, ar intravertas: tyrimai rodo, kad priešmokyklinėje klasėje geriau sekasi ekstravertams, antroje jau nebėra svarbu, o aštuntoje jau geriau sekasi intravertams. Dr.Greg Duncan tyrimas (ilgai trukęs ir didelės imties) parodė, kad socialiniai gebėjimai irgi nelemia akademinės sėkmės: ta prasme, kad blogiukai gali visiškai rockinti vėliau, o geručiai - ne taip. Tenka pripažinti, kad kol kas, deja, neturime jokio tyrimo, kuris leistų spręsti/nustatyti, kaip seksis penkiamečiui vėliau. Didele dalimi kol kas tiesiog buriame iš kavos tirščių. Tad, kaip sakant, lukterėkime, kol vaikams bus 12. Maždaug. Ir stenkimės sukurti tokią aplinką ir tokias sąlygas, kad jis gautų kuo daugiau tol kol auga ir tobulėja nenuspėjamais tempais ir šuoliais - taip auginsime tikimybę, kad jis rockins ir dvylikos.

Pavyzdžiui, šiandien jau žinome, kad IQ balai nuo 3 iki 10 gimtadienio gali kilti arba kristi net iki 15 balų. Žinome ir tai, kad suaugusiųjų smegenys dirba ne taip, kaip dirba vaikų. Tiesa, dar nežinome, kodėl, bet todėl ir yra nepaprastai įdomu, ar ne?

Svarbiausia mums visiems suprasti, kad kognityvinė raida nėra tiesus ir tolygus kelias į viršų - tai yra vingiuotas ir nenuspėjamas kelias. Manau, kad tėvų ir mokyklos tikslas - atskleisti talentus, o ne atstumti. Ir būti itin kantriems. Na, bent jau iki kokios antros-trečios klasės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Liberalų agonija: laikinuoju pirmininku patvirtino E. Gentvilą, bet ir dėl to skraidė žiežirbos (91)

Penktadienį susirinkusi Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė pirmininko Remigijaus Šimašiaus...

V. Danauskienė. Į šipulius dūžtanti „Remigijaus legenda“ (135)

Ar dar prisimenate 2004-ųjų kovo 24-ąją? Paksogeite besikapanojanti Lietuva gauna tarsi šlapiu...

Metų seklys: panevėžiečių grupuotė veržėsi į „tarptautinius vandenis“ (8)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

„Akropolis group“ planuoja 2 naujus prekybos centrus (2)

Nekilnojamojo turto projektų plėtros įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje valdanti...

Dėl nepatogių batelių atsirado nuospaudų? Paprastas ir greitas būdas jų išvengti (1)

Daugelis moterų kenčia nuo nepatogių batų, netinkamo avalynės dydžio ar batų formos, kuri nėra...

Socialiniuose tinkluose plinta dar vienas neįprastas audros Ofelija sukeltas gamtos reiškinys (3)

Smarki audra, siautėjusi Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje , nustebino internautus neįprastais...

R. Šimašius atsistatydina, partijai gresia skilimas (346)

Remigijus Šimašius atsistatydina iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų.

Lenkijos banko atstovai atvyksta į Lietuvą: ar iškils naujas bankas? (15)

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO, BNS žiniomis, aktyviai domisi galimybėmis...

Papildomi milijonai, kuriuos galėtų gauti Lietuva: pavyzdį siūlo imti iš Švedijos (14)

Pastaruoju metu susirūpinta, kodėl valstybės valdomos įmonės neduoda šaliai grąžos, kurią...

Dingusio baikerio artimieji imasi šukuoti Trakų apylinkes: ieškoma bent drabužių   (260)

Baikerio Aivaro Kilkaus artimieji imasi šukuoti Trakų rajono apylinkes, kur gyvena asmuo, įtariamas...