aA
Ar kada susimąstote, kaip turėtų atrodyti jūsų arba šeimos narių laidotuvės? Tikėtina, kad ne. Juk ir kai netenkame artimųjų atrodo, jog viską apie laidotuvių organizavimą gerai žinome, nes teko dalyvauti kitų laidotuvėse. Deja, daugelis su laidotuvėmis susijusių įsitikinimų yra klaidingi ir netgi spėję tapti mitais.
Laidotuvės
© Shutterstock

Pateikiame pačius populiariausius stereotipus bei jų paneigimus ir kviečiame pažiūrėti iš naujo į paskutinį atsisveikinimą.

Mitas nr. 1: kremuojant būtinas karstas

Ir taip, ir ne. Tiesa ta, kad vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministrų įsakymu „Dėl žmonių palaikų paruošimo kremuoti taisyklių patvirtinimo“, mirusiojo, kurį norima kremuoti, palaikai turi būti įkelti į karstą. Tačiau galima rasti ir išimtį: jei velionio artimieji neišgali nusipirkti kremavimo karsto, ar galbūt tokio net nenori, velionio palaikus galima kremuoti ant padėklo su drobe (kaina ~ 10 eurų). Jau atgyvena tampa ir įsitikinimas, kad velioniui didesnė pagarba bus parodyta, jeigu jis bus laidojamas ar kremuotas kuo brangesniame karste, pavyzdžiui, ąžuoliniame faneruotame, kurio kaina gali prasidėti nuo 385 eurų. Savo artimąjį galima kremuoti ir kartoniniame (kaina ~ 60 eurų), ar ekologiškame, mediniame karste su dangčiu iš medžio drožlių plokštės, kurio kaina tikrai nedidelė (kaina ~ 70 eurų), palyginus su kitais karstais.

Mitas nr. 2: laidotuvių planuotojo paslaugos bus brangiau, nei viskuo rūpintis patiems

Tiesa ta, kad laidotuvių ceremonijų, kaip ir kitų renginių ar švenčių, planuotojo pareiga – patarti klientui, padėti su organizaciniais reikalais ir dokumentacija, kuri tokią jautrią akimirką gedintiesiems tikrai atrodo ne pirmo būtinumo dalykas. Taip pat, atsižvelgus į kliento biudžetą ir norus, sudėlioti viską taip, kad galutinėje sumoje jie nepermokėtų. Dėl to atsisveikinimo ceremonija netaps brangesnė.

Tačiau, kad ir kokia jautri bei liūdna būtų akimirka, labai svarbu, jog artimieji, organizuodami laidotuves, atkreiptų dėmesį į visas paslaugas – tiek pirmines, tiek antrines, bei į jų kainodarą, nes dažnai pasitaiko atvejų, kai užsakyta viena paslauga, tačiau, gavus sąskaitą paaiškėja, kad prie užsakytosios prisideda, pavyzdžiui, iš anksto neaptartos transportavimo ar kitos išlaidos.

Pirmasis Lietuvoje laidotuvių planuotojo paslaugas pasiūlęs ritualinių laidojimo paslaugų centras „Rekviem“ šių paslaugų, kaip ir kitų, kainas skelbia viešai. Tačiau ne visos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės taip daro, todėl būtinai reikalaukite išsamios paslaugų sąmatos, dar prieš pradėdami tomis paslaugomis naudotis, rašoma pranešime spaudai.

Mitas nr. 3: laidotuvėse – tik juoda apranga

Apranga – svarbi atsisveikinimo su mirusiuoju ceremonijos dalis. Ja parodoma pagarba ne tik velioniui, bet ir jo artimiesiems. Krikščioniškose šalyse juoda spalva siejama su gedulu, o pagerbti velionį dera laikantis santūraus aprangos kodo. Todėl viena iš svarbiausių laidotuvių tradicijų Lietuvoje – atsisveikinant dėvėti juodos spalvos drabužius. Tačiau keičiantis laikams, keičiasi ir požiūris į nusistovėjusias tradicijas: vietoj juodos aprangos šiandien drąsiai galima rinktis tamsiai mėlynos, rudos, sodriai žalios ar violetinės spalvos drabužius. Svarbiausia, kad atsisveikinimo ceremonijos metu būtų vengiama ryškių spalvų bei iššaukiančių stiliaus detalių, kurios gali sulaukti nereikalingo susirinkusiųjų atsisveikinti dėmesio ir trikdytų velionio artimuosius jiems sunkiu metu.

Mitas nr. 4: velionio šarvojimas turi trukti kelias dienas

Lietuvoje dar yra įsitikinusių, ypač vyresnio amžiaus žmonių, kad velionio šarvojimas turi tęstis kelias paras, o artimieji prie mirusiojo kūno privalo budėti net naktį. Tiesa ta, kad šiandien atsisveikinimas gali trukti ir kelias valandas, atsižvelgiant į velionio šeimos sprendimą. Trumpesnė ceremonija tikrai nereiškia, kad miręs žmogus nebus tinkamai pagerbtas, o jo artimieji neišgyvens netekties skausmo – toks išlydėjimas mažiau slegiantis, todėl tikėtina, kad ateityje bus prisimenamas kaip šviesus, gražus paskutinis su velioniu praleistas laikas.

Mitas nr. 5: gedulingi pietūs ir gedulinga muzika – būtinybė

Velionį išlydėjus į amžinąją kelionę įprasta surengti gedulingus pietus. Tiesa, ši tradicija irgi keičiasi: jei seniau prie pietų stalo susirinkdavo per 100 žmonių, šiandien kviečiami tik patys artimiausi giminaičiai bei draugai. Vis dėlto, kaip pastebi laidotuvių planuotojai, daugėja šeimų, linkusių šios tradicijos atsisakyti ir vietoj jos rinktis ramų pasibuvimą su artimiausiais žmonėmis. Todėl, jei velionio šeimos nariai gedulingų pietų nelaiko būtinybe, to daryti vien dėl kitų neprivaloma.

Planuojant laidotuvių ceremoniją neišvengiamai kyla klausimas, kokį muzikinį foną derėtų rinktis. Seniau giedorių dalyvavimas išlydint mirusįjį buvo neatsiejama ceremonijos dalis, o jiems išėjus, skambėdavo tik gedulinga muzika. Šiandien laidotuvių ceremonijoms tampant vis asmeniškesnėmis, muzika nebeskirstoma į tinkamą ar netinkamą. Todėl sakralines giesmes keičia velioniui patikusi muzika arba malonios, ramią atmosferą sukuriančios melodijos.

Mitas nr. 6: atsisveikinti – tik šarvojimo salėje

Nors šiandien Lietuvoje vis dar įprasta rengti laidotuvių ceremonijas šarvojimo salėse, pamažu persikeliama ir į mažiau įpareigojančias, netradicines erdves. Artimieji atsisveikinti su velioniu jau po truputį renkasi ir, pavyzdžiui, į maldos namus, velionio namus, restorano ar kavinės, galerijų ar muziejų sales, parkus, sodybas ir pan. Visa tai priklauso tik nuo velionio artimųjų arba jo išreikštos valios, todėl šarvojimo salė nebėra vienintelis pasirinkimas.

Mitas nr. 7: kremuoti Lenkijoje – pigiau

Ne visai taip. Jeigu lyginsime tik paties kremavimo paslaugos kainą, tuomet taip – paties kremavimo paslaugos Lenkijoje kaina apie 160 eurų (kaina gali svyruoti priklausomai nuo zloto ir euro santykio), Lietuvoje – 310 eurų, kai artimieji nesirenka mirusiojo kremavimo laiko. Bet...

Tam, kad kremavimo paslaugomis būtų galima naudotis Lenkijoje, reikėtų atsižvelgti į kelis papildomus niuansus: pirma, vežant kremuoti į Lenkiją velionio palaikai turi būti patalpinti karste, kurį būtų galima užplombuoti. Pigiausia tokio karsto kaina – apie 150 eurų. Antra, reikia turėti omenyje, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, norint artimąjį kremuoti kitoje šalyje ir išvežti palaikus, reikia turėti vadinamą „mirusiojo pasą“ – laissez-passer (nemokamai tai daro Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC)). Atsižvelgti reikia ir į tai, kad Lenkijoje krematoriumai velionius kremuoja popieriniuose karstuose, vadinasi, atsivežtas karstas turi būti grąžinamas.

Pavyzdžiui, Lietuvoje kremuoti galima ant jau minėto padėklo, velionį suvyniojus į drobulę (kaina apie 10 eurų). Trečia, prie kremavimo paslaugos Lenkijoje papildomai prisideda ir išlaidos urnai kremuotiems palaikams. Tiesa, čia kainos ne itin skiriasi – važiuojantiems į Lenkiją tai kainuos apie 15 eurų, Lietuvoje – apie 9 eurus. Ir paskutinis svarbus dalykas – transportavimo kaštai. Pavyzdžiui, mirusiojo transportavimas maršrutu Kaunas-Suvalkai-Kaunas kainuotų apie 123 eurus (skaičiuojant, jei pigiausio transporto kaina ~0,5 eur/km), Lietuvoje maršrutas Kaunas–Kėdainiai–Kaunas atsieitų 50 eurų. Štai ir visa matematika.

Mitas nr. 8: kremavimas – nekrikščioniška

Kėdainiuose veikiantis vienintelis Lietuvoje krematoriumas teikia kremavimo ir su juo susijusias paslaugas jau 7 metus, tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad šis laidojimo būdas prieštarauja krikščioniškosioms vertybėms.

Žvelgiant į istoriją, dar senovės baltai savo artimuosius laidodavo trejopai: medžiuose, žemėje ir ugnyje, o dabartinės Lietuvos teritorijoje X a. įsigalėjęs palaikų deginimo paprotys gyvavo iki XIII a. Lietuvoje palaikų kremavimas oficialiai įteisintas 1932 m. Bažnyčia palaikų kremavimui neprieštarauja jau nuo 1962 m., tik nepritaria urnų laikymui namuose ir pataria kremuotus palaikus laidoti į žemę arba statyti urną su pelenais į kolumbariumą.

Beje, namuose urną su pelenais laikyti galima tik laikinai – nors konkretus laiko tarpas nėra įtvirtintas įstatymu, tačiau visiems priimtina nuostata, kad urną su pelenais galima laikyti ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Siaubingi faktai: Kėdainiuose nauja poilsiavietė su paplūdimiu įrengta ant žmonių kaulų (117)

Mažiau nei savaitę Kėdainiuose dirbantys archeologai atskleidė siaubingus faktus – apie 700...

Romas Lazutka. Dėl nedidinamų algų kalti visi, bet labiausiai mes patys (68)

Valdžia skriaudžia dėstytojus, išsižada kitąmet 10 proc. didinti algas. Doc. M. Jastramskis...

Rusijos žvalgybos vadas žada „veidrodines priemones“, atsakant į malonę dviem rusų šnipams (48)

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad...

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (104)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Bugavičiaus mylimoji Vita Jakutienė reikalauja beveik 2 milijonų eurų prašoma bylą nagrinėti už uždarų durų (145)

Kauno apygardos teismui toliau nagrinėjant Deimanto Bugavičius nužudymo bylą, į teismo posėdį...

Vidą Antonovą pažinojęs režisierius prabilo apie mažai kam matytą jo pusę: kraštutinumai šeimoje kėlė didžiausią nuostabą (5)

Lapkričio 14-osios dienos rytą nuo kraujo vėžio mirė „Mafijos tėvu“ vadintas Vidas Zenonas...

Niūrios žinios iš vienos pavojingiausių vietų Žemėje: ima aižėti radioaktyvių atliekų pilnas kapas (4)

Maršalo Salų gyventojai branduolinių atliekų saugojimo vietą – Runito kupolą – vadina kapu...

Neapsikentė ir Tapinas: jei prieš 3 metus į LFF būtų atėję vyrai juodais kostiumais ir kaukėmis... (1)

Paskutinis Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimas Europos čempionato atrankos rungtynėse su...

Šokiruojanti statistika – apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus (1)

Stereotipus apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus Lietuvoje, pilnai patvirtina statistiniai...

Advokatė prašo Venckienę išleisti į laidotuves, prokuratūra nesutinka (270)

Neringos Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė Kauno apygardos prokuratūrai pateikė...