aA
Gimęs kūdikis į namus atneša daug džiaugsmo. Jūs taip laukėte šios akimirkos! Bet kodėl kartais jaučiatės baisiai – pasimetusi, iškankinta, niekam tikusi? Jėgos apleidžia, ir po bemiegių naktų viduje kunkuliuoja tiek pykčio ir susierzinimo, kad bijote pakenkti kūdikiui. Kaip ištverti šį sunkų metą? Mokykimės suvaldyti pyktį ir atsikratyti kaltės jausmo.
© Shutterstock nuotr.

Kai penkioliktą kartą naktį keliatės prie kūdikio, galvoje sukasi tas pats monologas: „Kas nutiko? Jis nešlapias, prieš valandą perrengiau... Gal alkanas... Arba pilvelį skauda... Arba per karšta...“

Ausyse nuolat skamba šie įkyrūs klausimai, į kuriuos ne visada randame atsakymą. Blogiausia tai, kad vaikas vis rėkia ir rėkia, ir nenustoja verkti, ką jam bedarytume. Viena vertus, šis nuolatinis verksmas sukelia kaltės jausmą: jūs turite, privalote padėti, bet nežinote, kaip. Kita vertus, nervai pernelyg įtempti, o jei dar esate pavargusi ir neišsimiegojusi, nenuostabu, kad kartais norisi raudoti garsiau už vaiką.

„Vaikas „negailestingas“, kaip jums kartais gali atrodyti, būna dėl to, kad kitaip nemoka išreikšti savo poreikių. O jis siekia juos patenkinti, nes tai išgyvenimo instinktas“, – aiškina šeimos psichoterapeutė Elisabeth Darchis. – Tai sukelia dvilypus jausmus mažyliui – ir gailestį, ir susierzinimą dėl begalinių, ne visada suprantamų reikalavimų.“ Todėl kartais su mažyliu galite elgtis agresyviai, bet žinoma, norėtumėte, kad taip nutiktų kiek įmanoma rečiau.

1) Apibrėžkite momentą, kai jums ypač bloga – būtent tą, kai atrodo, kad daugiau ištverti nepajėgsite, kai jums prasideda isterija, kai kūnas virpa nuo susierzinimo, kai atrodo, jog kūdikio verksmas niekada nesiliaus. Jūs jaučiate siaubingą stresą, o vaikas į jį reaguodamas dar labiau verkia. Po tokių priepuolių neišvengiamai ateina fazė – jūs jaučiatės niekam tikusi ir visokeriopai kalta prieš mažylį.
Dabar, kai įsisąmoninote problemą, pasakykite sau: tokia visų mūsų, motinų, dalia. Psichologai mano, kad šie agresijos vaiko atžvilgiu priepuoliai visiškai neprieštarauja motiniškam instinktui – atvirkščiai, jie pasitaiko gan dažnai ir yra normalūs. Ir tvirtina, kad jaunos mamos visiškai gali juos kontroliuoti – jei tik laikysis taisyklių, kurios padės susigrąžinti savitvardą ir pasitikėjimą savo jėgomis.

2) Kontroliuokite savo nuovargį, neleiskite jam valdyti jūsų. Reikia retkarčiais įsiklausyti į save, kad neperžengtume savo galimybių. Jūsų draugės ir artimieji jau tikriausiai kokį šimtą kartų jums sakė: nedaryk per daug, nebandyk suspėti visko. Kai vaikas miega, meskite viską, prigulkite šalia ir pailsėkite! Naudokitės proga – tai dabar svarbiausia. Indai, dulkių siurblys, išmėtyti daiktai – viskas palauks. Ir paprašykite vyro ar giminaičio pripirkti maisto arba užsisakykite maisto produktų pristatymą internetu.

„Buvau priėjusi ribą!“
„Taip, aš žinau, ką tai reiškia, kai vaikas nuolat rėkia. Kelis kartus norėjau daužyti galva sieną. Siaubingas jausmas, kai sukyla pyktis ir tu praktiškai nebekontroliuoji savęs. Kai pakakdavo ištvermės ir jėgų, palikdavau rėkiantį sūnų lovelėje – kad bent išsimaudyčiau duše. O kai nepakakdavo – valandomis kratydavau jį vežimėlyje. Po kelių barnių su vyru pasidalijome naktis – jis sūpuodavo iki 2 val. nakties, o po to aš iki ryto. Tai jau buvo progresas, aš bent kažkiek atsigavau. Sūnus nusiramino tik kai jam sukako metai – staiga, nei iš šio, nei iš to, iki šiol nežinau, kodėl. Dabar jis ramiai miega, o kai verkia, gana greit nusiramina, nebebūna tų klaikaus rėkimo priepuolių, kaip anksčiau. Visoms iškankintoms mamoms norėčiau patarti: niekada nelyginkite savo mažylio su kitais – tai slegia ir trikdo, nes visada atsiras ramesnių ir labiau gyvenimu patenkintų vaikų, nei taviškis. Ir ką padarysi?“
Vera, 3 m. Igorio mama

3) Analizuokite savo silpnąsias puses. Psichologai aiškina, kad jauna mama visų pirma turi suvokti, kodėl atsiranda vidinė įtampa – toks darbas su savimi leis ją sumažinti ir nukenksminti. Visų pirma, įtampa gali atsirasti dėl problemų, kylančių kai realybė neatitinka idealios motinystės įvaizdžio, kurį jūs nėštumo metu regėjote mintyse. Kur tos nesibaigiančios šypsenos ir apsalimas – tikriausiai jaučiatės švelniai tariant nusivylusi. Be to, problemų gali kilti ir dėl to, kad tenka būti ir žmona, ir motina – tai ne visada lengva, ypač jei jėgų lieka tik būti negyvai gulinčiu kūnu. Trečia vertus, jus gali išmušti iš vėžių prieštaringi jausmai – noras likti namie su mažyliu ir visą dėmesį skirti tik jam, ir noras grįžti į darbą. Bet ypač vidinę harmoniją griauna mintis, kad jūs privalote visur ir visada būti gera – netgi puiki – motina. Jei jūsų sąmonėje įsišaknijo tokia mintis, ji gali išprovokuoti nervinį išsekimą.

4) Pripažinkite, kad dabar jūs pažeidžiama. „Vaiko gimimas visada atneša didelių pokyčių, – analizuoja šeimos psichoterapeutė E. Darchis. – O bet koks sukrėtimas, didelis pokytis gyvenime kelia nerimą ir nesaugumo jausmą – nebežinome, kaip reaguoti, mus gali žeisti net smulkmena.“
Jei kartais su vaiku elgiatės agresyviai, reiškia, tuo metu esate pačiame jausmų ir emocijų viesulo, siaučiančio jūsų išaugusios šeimos gyvenime, centre. Žinokite, kad tokios reakcijos neišvengiamos – gal tai jus nuramins arba bent jau paguos.

5) Apsupkite save „gerosiomis fėjomis“. Trumpam pamirškite savianalizę ir tiesiog pripažinkite, kad jums reikalingi pagalbininkai. Dabar svarbiausia tai, kas padės pirmuosius mėnesius po vaiko gimimo nugyventi laimingai ir palyginus ramiai. Žinoma, labai svarbų vaidmenį vaidina vaiko tėtis – jis turėtų ir jums padėti, ir leisti pailsėti, ir spręsti kylančias problemas. Bet problema ta, kad jis negali visą laiką būti šalia, be to, jam pačiam pradžioje nėra lengva – vyrams priprasti prie naujo statuso netgi sunkiau, nei moterims.

Tad pasikvieskite gerųjų fėjų: draugių, giminaičių, močiučių, tetų – visų, kas tik gali realiai pagelbėti (nesmerkdami jūsų!) ir pakelti jums nuotaiką. Geriausia naujai mamytei ir lengviausia „gerajai fėjai“ užduotis – pasivaikščioti parke su vežimėliu, kad jūs galėtumėte bent kažkiek numigti. O apskritai, moralinės paramos drąsiai ieškokite internete, mamyčių susibūrimuose ir forumuose – internetinės mamytės visada pasirengusios palaikyti ūpą praradusias naujokes. O paskaičiusios kai kuriuos pasisakymus forumuose, galbūt suprasite, kad jūsų vaikas galbūt nėra pats rėksmingiausias...

6) Laikykitės atokiau nuo „gera linkinčių“.

Atkreipkite dėmesį į tuos žmones, kurie dažnai kritikuoja jūsų veiksmus ir verčia jausti kaltę prieš vaiką. Deja, dažniausiai tai būna artimiausi žmonės – pavyzdžiui, mama. Arba anyta. Jos nuoširdžiai nesupranta, kodėl jums taip sunku: „Visos kažkaip užaugino ir nenumirė“, „Tai kaprizai, neleisk sau suskysti“. Arba net demonstruoja, kad joms daug geriau sekasi susitvarkyti su mažyliu. Neabejokite savo gebėjimu įsisąmoninti motinystės mokslą. Su kritiškai nusiteikusiais asmenimis bent kelis mėnesius išlaikykite protingą distanciją, kol nepajusite, kad jūsų savivertė ir tikėjimas savo jėgomis sustiprėjo ir jūs jau sugebėsite reaguoti ramiai, kai jus vėl užsipuls.

7) Vyresniuosius vaikus patikėkite giminaičių globai, ir nesijauskite išdavike.

Jei turite vyresnių vaikų, pagalvokite, kas juos galėtų prižiūrėti. Gal jūsų mama (jei ji neprimena 6 punkte nurodytų asmenų) galėtų kuriam laikui paimti atostogas? O gal vyro giminaičiai kaip dovaną mažojo gimimo proga galėtų apmokėti auklės vyresniajam paslaugas? Ir žinoma, nevalia pamiršti apie tai, kad paaugę vaikai labai mėgsta leisti laiką su tėčiu – tik ne namie. Sportas, riedučiai, kinas – ko tik jie nori, kad tik jūs bent kiek galėtumėte pabūti tyloje ir ramybėje.

8) Nesistenkite tapti idealia motina. Žmogiškosios būtybės iš esmės nepasiduoda programavimui – ir jūs taip pat, todėl pamirškite apie savo „idealą programą“. Mokykite vaiką atsižvelgti ir į jūsų norus. Pavyzdžiui, palaukti to, ko jis reikalauja, arba įvairiais būdais jums paaiškinti, ko būtent jam norisi šią akimirką – ne vien širdį veriančiu „A-a-a-a!“, o ir kitais garsais, čepsėjimu ir išraiškomis. Apsiginkluokite kantrybe – vaikui augant, tai jam seksis vis geriau. Galų gale, suaugusieji esame mes. Ir mama turi būti savo, kaip suaugusios, vietoje: tai yra, nepasinerti visa galva į kūdikio jausmus (pavyzdžiui, kai jis desperatiškai klykia iš alkio) ir nekovoti su juo, bet visada būti šalia, kad vien jūsų vaizdas jam sakytų – pagalba bus. „Kas nutiko? Kodėl verki? Alkanas? Tuoj valgysim, košė jau sušilo!“

9) Jei jaučiate, kad tuoj peržengsite ribą – išeikite. Kai jaučiate, kad daugiau nebegalite, kad gyvenimas nemielas ir kad dėl to kaltas tik mažylis, reikia skubiai persijungti. Atsargiai paguldykite kūdikį į lovelę (net jei jis verkia) ir išeikite į kitą kambarį. Išsirėkite, išsiverkite – tokia emocinė iškrova sumažins įtampą. Kai šiek tiek nusiraminsite, grįžkite pas kūdikį.

10) Ieškokite žmonių, su kuriais galite išsikalbėti.

Papasakokite artimam žmogui apie tai, kas vyksta. Jei kreipiatės psichologinės pagalbos, pripažįstate, kad būnate šiurkšti su vaiku – visi tai parodo, kad jūs suvokiate vaiko poreikius ir savo agresiją. Pasikalbėkite su drauge, kuri tai patyrė, kuri supranta, kokius slegiančius jausmus jūs kartais patiriate.

11) Mokykitės džiaugtis kiekviena smulkmena.

Kabinkitės į kiekvieną džiugų įspūdį. Stebėkite, kaip mažylis auga, vystosi, atmintyje pažymėkite visas nuostabias akimirkas, kai jis šypsosi, veblena ar užmiega kaip angelas – šie tyros, grynos laimės vaizdiniai kaskart atnaujina įspūdžius – nutrina visa, kas bloga, ir priverčia apie tai pamiršti.

12) Pasistenkite įžvelgti šviesą tunelio gale

„Vaikas užaugs, viskas bus kitaip, jis labai greit užaugs, viskas bus gerai“ – kartokite šią paprastą frazę kaip mantrą, kai tenka valandų valandas sūpuoti mažylį ar daryti kažką, kam jis įnirtingai priešinasi. Arba pasisemkite išminties ir ramybės iš karaliaus Saliamono, ant kurio žiedo buvo iškalta: „Viskas praeina“.
Vienos nuostabios 10-metės mergaitės mama iki šiol krūpčioja, prisiminusi pirmus dvejus dukters gyvenimo metus. Vaikas praktiškai nemiegojo – nei dieną, nei naktį. Ši mama išgyveno labai sunkų metą, bet viskas liko praeity. O dabar – jūsų eilė: viskas bus gerai!
„Esu visiškai išmušta iš vėžių“

„Man atrodė, kad esu jau patyrusi mama, nes tai mano antras vaikas. Nepaisant to, aš nieko nesuprantu: jaunesnioji dukra neturi jokio režimo, neįmanoma numatyti, kiek ji išmiegos – kartais 2 valandas, o kartais – 10 minučių... Kartais apskritai dieną nemiega, bet tai nereiškia, kad naktį ramiai miegos. Sunkiausia ištverti jos begalinį verkimą: dukra neverkia tik paimta ant rankų. Vienintelė išeitis – pasisodinti ją į nešynę ir eiti į lauką, tada ji tyli. Jau nebeturiu jėgų, o dar ir pati save graužiu – kad negaliu suprasti dukros, kad man sunku ją mylėti. Bet aš žinau – laikas yra mano sąjungininkas. Kada nors būtinai bus lengviau.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (1259)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Vladimiras Laučius. Kodėl Saulius Skvernelis greičiausiai kandidatuos (124)

Premjeras Saulius Skvernelis kol kas nepadarė tokių klaidų, kurios užkirstų jam kelią į...

FNTT krečia Alytaus rajono savivaldybę (15)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) pareigūnai trečiadienį krečia konservatoriaus...

Rimvydas Paleckis apie brolio suėmimą: jeigu jis būtų paklausęs manęs ar tėvų, viso to nebūtų (17)

Teisėsaugai trečiadienį paskelbus, kad dėl galimo šnipinėjimo Rusijai suimtas buvęs...

Pasaulio galiūnės – dar viename mūšio lauke: poveikį pajaus visi (21)

Kinijai vis intensyviau konkuruojant dėl pasaulinės įtakos, JAV prezidento Donaldo Trumpo...

Naujas „Daruššafaka“ strategas: „Žalgiris“ – vidutinio lygio ekipa, kurią galime nugalėti specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (27)

„Labai įtempta savaitė, vos atvykus čia be treniruotės iškart keliavome į Atėnus, mačas su...

Kitąmet laukia pokyčiai: dalyje savivaldybių pensijos bus pristatomos kitaip (13)

Sausį dalies senjorų, kuriems pensijos pristatomos į namus, laukia pokyčiai. Dalyje savivaldybių...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (362)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

Lietuvius gąsdina pranešimai apie plintantį pavojingą vaizdo įrašą (22)

Pastarosiomis dienomis ne vienas socialiniu tinklu „Facebook“ besinaudojantis lietuvis gavo...

Padėtas taškas: teismas oficialiai išskyrė Astą Stašaitytę ir Giedrių Masalskį (25)

Prieš metus viešai paskelbę apie tai, kad ketina sukti skirtingais keliais, televizijos laidų...