Norint papasakoti, kaip per tris tūkstančius metų šokoladas tapo mūsų kasdienybe, reiktų parašyti ištisą istorinį traktatą – mat populiarinant šokoladą, vienokį ar kitokį vaidmenį suvaidino daugelio tautų ekonomikos vystymasis bei kai kurios istorinės asmenybės. Apžvelgdami visus šiuos amžius, rasime pavyzdžių, kad šokoladas buvo ne tik organizmą stiprinantis produktas, bet ir gyvenimo džiaugsmo simbolis.
© Corbis
Kaip atsirado šokoladas

Apie šokolado atsiradimą pasakojama nemažai legendų. Vienose sakoma, kad Mėnulio dievas pavogė kakavos sėklas iš Saulės vaikų šalies ir atidavė jas žmonėms, kitose teigiama, esą actekai manę, kad kakavos sėklos į žemę papuolė iš Rojaus, tad iš kakavmedžio sklinda išmintis ir jėga. Majų civilizacijos tyrinėtojai teigia, kad kakava buvo vartojama dar 1000 m. pr. Kr.

250 metais majų kultūrai pasiekus aukščiausią išsivystymo lygį, buvo užveistos didžiulės kakavmedžių plantacijos. Šokoladas ne tik simbolizavo prabangą, bet buvo laikomas šventu gėrimu, beje, puodukas šokoladui gerti šalia kitų daiktų buvo dedamas į karstą ir laidojant. Kakavos pupelės actekams atstojo ir pinigus.

Žodžio „šokoladas“ atsiradimas aiškinamas taip pat nevienodai. Meksikos indėnų žodis „šokoladas“ susideda iš dviejų žodžių „choco“ (puta) ir „atl“ (vanduo), o actekai šokoladą vadino „xococalt“, tai reiškė – kartusis vanduo. Iki mūsų dienų šokolado pavadinimas nepakito ir įvairiose šalyse vadinamas labai panašiai.

Į Europą kakavos pupelių atvežė Kolumbas. XVI a. Ispanijos istorikas Ovidijus rašė, kad šokoladą galėjo gerti tik turtingas ir kilmingas žmogus, nes jis gėrė „tiesiog pinigus“.

Ilgą laiką šokoladas buvo vartojamas tik kaip gėrimas, į kurį dėdavo prieskonių, netgi aitriųjų pipirų. XVII a. viduryje Londone buvo atidaryti šokolado namai, nuo tada šokoladą ėmė gerti ne tik vyrai žirgų lenktinių metu, pasaldintu šokoladu galėjo džiaugtis ir moterys bei vaikai.

XVIII a. pastebimas staigus šokolado vartojimo padidėjimas, o dar po pusės amžiaus kakava tapo stambaus verslo dalimi.

Kakavmedžių vaisiai

šokoladas, saldumynai, maistas
© Corbis

Kakavmedžiai (Theobroma cacao) pirmiausia augo tropiniuose Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose. Natūralioje gamtoje jie užauga iki 12 m aukščio ir vaisius gali brandinti iki 100 metų. Plantacijose auginami sukultūrinti medžiai yra žemesni ir derlingesni. Išaugus šokolado paklausai, kakavmedžiai buvo pradėti veisti Afrikoje. Jie žydi ir vaisius veda visus metus. Kakavmedžių vaisiai primena didelę ankštį ir sveria nuo 0,5 iki 1,5 kg, tačiau tai apyvaisis, žmogui reikalingos tik jame esančios 25–60 sėklų, vadinamų pupelėmis.

Nuskinti vaisiai sudedami ant bananų lapų padėklų ir paliekami fermentuotis. Tuo metu apyvaisis, kuriame slepiasi pupelės, suminkštėja, o pačios pupelės pasidaro tvirtos. Pasibaigus fermentacijai, pupelės atskiriamos, rūšiuojamos ir pradedamos džiovinti. Pradžiūvusios pupelės kruopščiai perrenkamos, nuvalomos ir apkepinamos. Nuo kepamos pupelės nuskyla pergamentinis apvalkalas, kuris pašalinamas vėtytuvuose. Taip apdorotos pupelės malamos ir gaunamas pagrindinis produktas šokoladui gaminti.

Kokybiškam šokoladui pagaminti kartais naudojama net 12 rūšių kakavos pupelių, kurios po fermentacijos ir džiovinimo turi per 48 proc. riebalų ir daug kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Gaminant šokoladą, labai svarbus procesas – gebėjimas kakavos miltelius išmaišyti su cukrumi, vanile ir kitais prieskoniais. Kartais tai daroma net 72 valandas. Po maišymo šokolado masė tai kaitinama, tai vėsinama, šio proceso metu stabilizuojasi kakavos sviesto kristalai. Šokolado paruošimo procesas toks sudėtingas, kad kartais prilyginamas metalo liejimui.

Šokoladinius saldainius išrado šveicarai

XIX amžiuje šveicarų chemikas Henri Nestle išrado pieno miltelius, o kitas šveicaras – šokolado gamintojas Daniel Peter – juos panaudojo naujajam pieniškam šokoladui gaminti. Po kelerių metų Rudolfas Lindras patobulino šokolado maišymo procesą ir dabar jau buvo galima gauti vientisą masę, iš kurios ir pradėti formuoti šokoladiniai saldainiai. Šiuos išradimus brangiai pirko ir kitos šalys. 1880 metais Hamburge buvo pagaminta pirmoji šokolado plytelė, pradėjusi savo pergalingus žygius po Europą. Šokolado verslas taip suklestėjo, kad 1888 m. atkeliavo ir į Lietuvą - Kaune pradėjo veikti pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.

Šokolado klasifikacija

šokoladas
© Corbis

Šokoladas klasifikuojamas į pienišką, kartųjį – grietininį ir baltąjį. Pieniškas, kaip jau minėjome, sukurtas Šveicarijoje ir yra šios šalies pasididžiavimas.

Pieniški šokoladai yra kelių tipų, skiriamų pagal tai, koks pienas naudojamas. Europoje dauguma gamintojų naudoja kondensuotą pieną, JAV ir Anglijoje – pieno ir cukraus miltelius. Kiekvienos šalies šokoladas skiriasi savo skoniu, pavyzdžiui, belgiškas šokoladas yra švelnesnio skonio nei šveicariškas.

Juodasis šokoladas, kurio sudėtyje yra mažiau nei 50 proc. sausųjų kakavos medžiagų, yra per švelnus, ne toks kokybiškas. Daugelio šio gaminio išradėjų teigimu, šokoladui cukrus reikalingas kaip mėsai druska. Paprastai šokoladas paskaninamas vanile, riešutais. Beveik visuose šokoladuose yra ir sojų lecitino, jis veikia kaip stabilizatorius.

Baltasis šokoladas – tai kakavos sviesto, cukraus ir pieno derinys. Kadangi kakavos sviestas – brangus produktas, kai kurie gamintojai ieško jam pakaitalų. Vis dėlto, jei gaminat šokoladą dedama ne kakavos sviesto, o kokio nors pakaitalo, pavyzdžiui, konditerinių taukų, palmių aliejus, toks produktas negali būti vadinamas šokoladu, o tik saldžiąja plytele.

Šokolado skonio tobulybės viršūnė – šokoladiniai triufeliai. Jie daromi iš šokolado, pridedama sviesto, grietinės, likerio, romo ar brendžio. Paprastai į triufelio grybuką panašūs kauburėliai apvoliojami smulkintuose riešutuose.

Nors įdarus kiekvienas gamintojas bando išrasti savus, yra keletas klasikinių. Tai pralinė – riešutų masė su priedais ir juoduoju šokoladu, nuga – skrudinti riešutai, sumaišyti su plaktais kiaušinių baltymais ir sirupu, marcipanas – su migdolais ir pistacijomis, griliažas – migdolų ir kitokių riešutų trupiniai su lydytu cukrumi, cukatos – su citrusinių vaisių žievelėmis, vaisinės masės – iš vaisių ir pomadimė – gaminama iš plakto sirupo su krakmolu, sutirštintu pienu ir kitais priedais.

Iki šiol geriausiais pasaulyje šokolado meistrais pripažįstami šveicarai ir prancūzai, nors suvalgoma jo daugiausia Vokietijoje –10,4 kg per metus, skaičiuojant vienam gyventojui. Panašiai suvalgoma Šveicarijoje, kiek mažiau Austrijoje, Danijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje. Iš išsivysčiusių šalių gyventojų mažiausiai šokolado suvalgo japonai – tik 1,9 kg per metus.

Degustavimas

šokoladas
© Corbis

Šokoladas – tai produktas, kurio neįvertinsi jokiais kitais parametrais, tik skoniu. Atidarius dėžutę ar išvyniojus, turi sklisti geras šokolado aromatas, neturi dominuoti priedų kvapai, negali būti apnašų, aštraus, riebaus kvapo – tai reikštų, kad šokoladas pasenęs. Geros kokybės šokoladas minkštas, švelnus, lengvai tirpsta burnoje. Pasaulyje yra susikūręs ne vienas šokolado mėgėjų klubas, o į ginčus, ar galima šokoladu vadinti gaminį su kakavos sviesto pakaitalais, teko įsivelti net Europos Parlamento deputatams ir vieningai nutarti, kad ne.

Šokoladas be priedų gali būti laikomas iki šešių mėnesių, su priedais – tris, baltasis tik vieną mėnesį. Laikyti jį reikia sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Pakuotei sudrėkus, šokoladas gali papilkėti, supelyti.

Įdomu tai, kad šiuolaikiniai kulinarai su šokoladu gamina ne tik konditerinius skanėstus, bet ir padažus mėsos patiekalams, naudoja jį kaip glaistą kepamai paukštienai ar kitai mėsai.

Nemažai ginčytasi, sveika ar nesveika valgyti šokoladą. Žinoma, kaip ir kito produkto, jo padauginti nereikėtų, juolab, kad suvalgę 100 g plytelę, gauname net 550 kalorijų. Tačiau vilioja jis ne tik skoniu. Šokolade esančių medžiagų derinys sukelia „pakylėjimo“ būseną, stimuliuojamai veikia tas žmogaus smegenų dalis, kurios atsakingos už gebėjimą susikaupti, būti žvaliam.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Valstybinį istorijos egzaminą laikę abiturientai liko gerokai nustebinti (38)

Pirmieji abiturientai iš valstybinio istorijos egzamino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje...

Kam Lietuvoje priklauso žiniasklaida? (17)

Ar žiniasklaidai Lietuvoje pakanka skaidrumo? M360 kalbinti ekspertai neslėpė, kad šioje srityje...

Dėl gaisrų pavojaus ribojamas patekimas į miškus (5)

Dėl daugelyje rajonų vyraujančio 4 arba 5 klasės miškų gaisringumo uždraustas arba ribojamas...

Nuo liepos Vilniaus svečiams bus taikomas naujas mokestis (7)

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Nuo liepos...

Savaitės orai: progų atsikvėpti bus mažai (10)

Savaitės pradžia šalyje – labai šilta, pirmadienį oras kai kur kais iki 30 laipsnių, tačiau...

Goda ir Rolandas Alijevai išgyvena santykių krizę? (4)

Dainininkė, drabužių kūrėja Goda Alijeva ir buvęs krepšininkas, o dabar verslininkas Rolandas...

Lobis miško glūdumoje: net patys darbuotojai nežino, ką iš tiesų turi (5)

Druskininkuose yra vieta, kurią žino visi vietiniai. Tačiau jeigu kurio nors iš jų paklausite,...

5 geriausi vasaros užkandžiai, arba Kodėl teks pamiršti arbūzą (11)

Poilsis prie jūros ar ilgai laukta kelionė gali tapti tikru iššūkiu, jei pritrūks energijos ar...

„The Guardian“: Rusijos itin saugomame objekte prie Lietuvos sienų – drastiški pokyčiai (221)

Palydovo darytos nuotraukos iš Kaliningrado, kur vyksta Pasaulio futbolo čempionatas – naujausias...