Zanavykai – tai Šakių krašto gyventojai nuo likusios Suvalkijos besiskiriantys savo šnekta, o jų pavadinimas kildinamas iš slaviško žodžių junginio „za Novy“, reiškiančio „už Novos“. Nova – upelis, tekantis pietinėje rajono pusėje. Beje, jie gali pasigirti ne tik skambia tarme, bet ir unikaliomis virtuvės tradicijomis.

Meniu diktavo lauko darbai

Rūkyti lašiniai, dešros, sotūs bulviniai patiekalai. Visa tai – kasdienis valstiečių valgis darbymečiu.

„Šiame krašte žmonės valgė paprastai, bet sočiai, nes jų laukė daug fizinių darbų“, – sako Eglė Plančiūnienė, Šešupės regiono turizmo informacijos centro direktorė.

E. Plančiūnienė pasakoja, kad darbymečiu stalas buvo dengiamas tris kartus. Pusryčius zanavykai sukirsdavo sočius: ant stalo buvo galima rasti sriubos su mėsa, kiaušinių, blynų. Pietums paprastai valgydavo tai, kas liko nuo pusryčių: sriubą, mėsą, bulvių patiekalus.

Visa tai užgerdavo sula, gira ar tiesiog vandeniu. Vakarienei buvo verdamos įvairios sriubos: pieniška, duonos sriuba, „griučkienė“ (troškinys, pagamintas iš ropės). Taip pat šeimininkės namiškiams virdavo įvairius kukulius, bulves su lupena ir rūgpieniu, kurį šiame krašte dažnai pavadina „pirspieniu“. Populiarus valgis buvo ir „sausienė“ – bulvių košė su spirgais.

Priešpiečius ir pavakarius į laukus nešdavo mergos. Dažniausiai užkandžiui būdavo duona, sūrio gabalėlis, sviestas, o atsigaivinimui – vanduo su uogomis ir duonos pluta, dar vadinamas „mutiniu“.

Anksčiau net ir prie stalo buvo sėdama ne bet kaip. Stalo gale sėdėdavo šeimininkas, šonuose – vyrai, o šeimininkė su mergomis – kuo arčiau krosnies, kad galėtų kuo greičiau ir patogiau atnešti, jei ko prireiktų.

Ragaučiaus metu išbando ir žydų virtuvės patiekalus

Tradicinių šio krašto patiekalų degustacija – zanavykų ragaučius – šiandien organizuojama kavinėje „Kiba“, Šakiuose. Jo metu svečiai susodinami už tradiciniais indais padengto stalo, ragaujama įvairiausių patiekalų, o istorijas apie šį kraštą ir jo virtuvės ypatumus pasakoja „gaspadine“ prisistatanti profesionali gidė Raselė Dumskienė.

„Mintis suorganizuoti ragaučių kilo tada, kai į Šakius užsukantys svečiai pradėjo klausinėti apie tradicinius šio regiono patiekalus. Stengėmės kuo autentiškiau atkurti šio krašto kulinarines tradicijas, tad patiekalų receptus rinkome iš senųjų zanavykų gyventojų, kurie dar pamena, kokius patiekalus ruošdavo jų mamos, močiutės“, – pasakoja E. Plančiūnienė.

Ragaučiaus metu pirmiausia patiekiami užkandžiai. Tai – įvairūs rūkytos mėsos patiekalai, silkė su burokėliais ir sėmenų aliejumi, „vinigretas“, su prieskoniais keptas sūris, naminė duona, šaltiena.

Užkandus svečiai kviečiami ragauti karštų patiekalų: tarkuotų bulvių kukulių „dubenėlių“, miltinių varškėtukų „abriedukų“, sausai troškintos virtos bulvės „sausgarės“, duonlupės sriubos ar krosnyje keptos kopūsto galvos. Desertui gomurius pasisaldinti kviečiama sviestiniais sausainiais, aguonų vyniotiniais, obuoliais su saldžiu užpilu, gilių kava, morkų saldainiais. Pastarieji – šio krašto žydų kulinarinis palikimas.

Ragaučiaus gaspadinė R. Dumskienė pasakoja, kad iki Antrojo Pasaulinio karo Šakių krašte gyveno nemažai žydų, kurių patiekalai zanavykų kulinarinėje istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Pasirodo, visų lietuvių taip mylimas patiekalas – kugelis – yra būtent žydų palikimas. „Žydai kugelį kepdavo žąsų ar ančių taukuose, o įdarui naudodavo morkas ir varškę. Beje, suvalkiečiai kugelį dar ir dabar valgo ne taip, kaip įprasta visoje Lietuvoje – vietoj riebios grietinės jie naudoja saldžią obuolienę,“ – sako R. Dumskienė.

Renkasi ir kaip alternatyvą šeimos šventėms

Zanavykų ragaučių aplanko nemažai užsieniečių. Lenkai, švedai, čekai, latviai ir netgi kiaulienos nevalgantys turkai domisi unikalia zanavykų virtuve. Pavyzdžiui, latviams visada įdomu, kaip gaminamas skilandis, nes ir pas juos jis yra valgomas.

R. Dumskienės teigimu, dar ir šiandien zanavykai gamina dalį tradicinių patiekalų, pavyzdžiui, skilandį, duonlupę, abriedukus, dubenėlius. Visgi ragaučiuje mielai dalyvauja ir vietiniai šakiškiai su šeimomis ir draugais. Pavargę nuo įprastų banketų ir nukrautų stalų, Šakių krašto žmonės ragaučių renkasi kaip alternatyvą įvairių švenčių stalui.

Zanavykų ragaučius pretenduoja tapti geriausiu Lietuvos gastronominiu projektu, kuris bus plačiau pristatytas Briuselyje kartu su geriausiais gastronomijos projektais iš visų Europos Sąjungos šalių. Šiuo metu dėl geriausiojo titulo, paaiškėsiančio lapkričio 19 dieną, varžosi 10 gastronominių projektų iš visos Lietuvos.

Gyventojai taip pat kviečiami atiduoti savo balsą už jiems labiausiai patinkantį gastronomijos projektą. Tai padaryti jie gali apsilankę „Facebook“ paskyroje „Likeable Lithuania“. Daugiausia gyventojų simpatijų sulaukusiam gastronominiam projektui apdovanojimų reginyje bus įteiktas specialus prizas.

Geriausio gastronomijos projekto rinkimus įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos vykdydamas 2015 m. EDEN projektą „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija“. Projektas vykdomas kartu su Europos Komisija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)