Babiloniečiai buvo teisūs
Dabar, ruošdamiesi alaus vakarėliui, dažniausiai renkamės paprasčiausią variantą: traškučius, keptą duoną su česnakais, pirktinius sausainėlius ir pan. Mėgėjai dar nusiperka džiovintų ir rūkytų žuvų, tačiau tuo mūsų fantazija baigiasi...
Taigi ką patiekti prie alaus? Tradicinė užkanda — tai įvairios jūrų gėrybės, kepti vištų sparneliai, užkandžiai ant iešmelių, tešloje kepti produktai, įvairiausi užkandiniai kukuliukai, kiaulių ausytės, kojytės ir pan.
Štai krevetes galima virti, kepti gruzdintuvėje ar sumautas ant iešmelių kartu su kitais produktais (vištiena, kumpiu, daržovėmis). Žinoma, nepamirštant joms suteikti pikantišką skonį įvairiais prieskoniais ar padažais. Vištų sparneliai, marinuoti su medaus ar vyno padažu ir iškepti gruzdintuvėje, — taip pat puikus užkandis prie alaus.
Labai įvairių užkandžių galima pasigaminti produktus kepant tešloje. Tam tinka daržovės, jūrų gėrybės ir kt. Pats paprasčiausias būdas pasigaminti tešlą — sumaišyti 1 kiaušinio trynį, 200 ml vandens ir 8 šaukštus miltų. Beje, pusę miltų galima pakeisti krakmolu — tuomet tešla bus puresnė, „orinė“. Vandenį galima keisti alumi.
Skanūs ir gražiai atrodo užkandiniai rutuliukai, gaminami iš tarkuotų arba sutrintų produktų — įvairių sūrių, bulvių ir pan. Prieskoniai, žalumynai ir kiti priedai suteiks rutuliukams skirtingą skonį ir vaizdą: karis nudažys juos geltonai, paprikos — raudonai, smulkinti žalumynai — žaliai, kapoti riešutai — baltai.
Iš daržovių galima pasigaminti įvairiausių traškučių. Tereikia cukinijas, baklažanus ar kitas daržoves supjaustyti griežinėliais ir iškepti gruzdintuvėje.
Prekybininkų gudrybė
Neatsitiktinai visur ir visada prie alaus patiekiama sūrokų ir aštrokų užkandžių. Tai genialus alaus gamintojų išradimas. Juk tokie užkandžiai sukelia troškulį: daugiau užkąsi — daugiau išgersi... Daugiau pelno gaus alaus pardavėjas...
Ketvirtojo XX a. dešimtmečio vidurio Rygoje vienas alaus baro savininkas pirmasis sugalvojo prie alaus patiekti paprastutį užkandį — virtų, sūdytų ir šiek tiek padžiovintų pupų. Lankytojai puldavo prie dykai patiekiamo užkandžio, jų troškulys ir noras gerti alaus augo, o baro savininkas patenkintas žvangino pinigėliais, kuriuos palikdavo vis daugiau išgerdavę lankytojai. Ši patirtis labai greitai pasklido po visą Europą.
Maskvos studentų atmintyje išlikę alaus barai, kuriuose kaip užkanda nemokamai buvo patiekiama autoklavuose virtų sūdytų kukurūzų. Jie buvo minkštučiai, bet nesutižę, gausiai patiekiami dubenėliuose. Taigi nemažai studentų čia ateidavo ne tiek alaus išgerti, kiek sočiai pavalgyti.
O štai sūdytų ir rūkytų žuvų valgymas su alumi atkeliavo iš Rusijos — čia ir dabar jis pats populiariausias.
Aristokratų delikatesas
Daugelyje alų mėgstančių šalių vienas pagrindinių užkandžių prie alaus yra vėžiai. Kartais jie net verdami ne vandenyje, o aluje. Amerikiečiai vėžius vadina „upiniais omarais“ ir niekada neatsisako pasmaguriauti šių delikatesų.
Vėžiavimo ir vėžių valgymo tradicijas turi ir daugelis Europos šalių, kurių teritorijoje gausu ežerų ir upių. Ypač išpuoselėtomis ir iki šiol gyvomis vėžių valgymo tradicijomis išsiskiria Suomija. Ten rengiamos didžiulės vėžių valgymo šventės po atviru dangumi. Nuo seno vėžiai buvo vertinami ir patiekiami kaip užkandis Švedijoje bei Vokietijoje.
Vėžiai taip pat buvo neatskiriama vienuolynų ir aristokratų valgiaraščio dalis Rusijoje. Dar Senosios Rusios laikais kiekvienam pirkliui ar kitam daug keliaujančiam žmogui buvo privalu į savo vežimą, po drėgnu šienu, įsidėti kiek galima daugiau vėžių ir paleisti jų į kiekvieną kelyje pasitaikantį vandens telkinį, kad šie vėžiagyviai visur galėtų daugintis.
Taip pat egzistavo ir vėžių laikymo bei maitinimo būdai žiemą. Vėžiai buvo dedami į didžiulę statinę taip, kad jie visą laiką būtų vandenyje, bet neplaukiotų. Kiekvieną dieną juos barstydavo kviečių sėlenomis. Taip maitindamiesi vėžiai neriebėdavo, tačiau priaugdavo svorio ir įgydavo labai gerą skonį.
Senas ir gražias vėžių vaišių tradicijas turėjo ir lietuviai. Tiesa, vėžių puotos dažniausiai būdavo turtingųjų privilegija. Jos buvo rengiamos dvaruose ar stambių ūkininkų sodybose.
Kaip virti vėžius, žino daugelis. Vanduo, druska, sviestas, krapai, kiti prieskoniai — ir skaisčiai raudoni vėžiai papuoš kiekvieną vaišių stalą. Tačiau kiekviena tauta turi savo receptų. Suomiai vėžius verda krapų sultinyje. Graikai į vandenį deda ne tik krapų, bet ir nemažai kmynų bei alyvų aliejaus. Na, o prancūzai į vandenį su svogūnais, petražolėmis, krapais ir pipirais dar būtinai įpila raudonojo vyno. Lietuviai nuo seno vėžius virdavo ne tik prieskoniais pagardintame vandenyje, bet ir aluje arba giroje.
Prie alaus puikiai tinka ir krevetės. Štai Odesoje krevetės iki šiol parduodamos iš laikraščių susuktuose piltuvėliuose kaip saulėgrąžos ir vadinamos „Odesos saulėgrąžomis“. Vienu geriausių užkandžių prie alaus krevetės laikomos ir Kinijoje.
Draudžiama gerti neužkandant
Na, o iš reklaminių filmukų mums gerai žinomame Ispanijos Valjadolido mieste vyksta nacionaliniai ispaniškų užkandžių prie vyno ir alaus (tapas) konkursai. Juose paprastai dalyvauja apie 70–80 virėjų iš visų šalies regionų. Pirmiausia konkurso dalyviai savo patiekalus patiekia Ispanijos virėjų federacijos žiuri — būtent jis atrenka pačius įdomiausius užkandžius.
Užkandžius degustuoja 40-ies Valjadolido barų lankytojai. Laimėtojų meistriškumas nustatomas ne tik pagal patiekalo skonio ypatybes, bet ir pagal mokėjimą gražiai ir išradingai patiekti bei pristatyti užkandį.
Pati tapas (liet. „dangtelis, gaubtas“) tradicija gyvuoja jau kelis šimtmečius. Ji atsirado, kai buvo išleistas karaliaus įsakymas, draudžiantis ispanams tavernose gerti neužkandant. Tapas — tai lėkštelė su kokiais nors užkandžiais, kaip dangtelis uždedama ant alaus bokalo ar vyno taurės patiekiant lankytojui. Dažniausi užkandžiai — alyvuogės, bulvės su aštriu pomidorų padažu, krevetės, sūris, aštri dešra, vytintas kumpis, ančiuviai.
Vištienos užkandis
6 vištienos filė, 50 g fermentinio sūrio, 1 stiklinė vištienos sultinio, 2 šaukštai grietinės, 3 šaukštai alaus, druskos, pipirų, muskatų, laurų lapelių, džiūvėsėlių, aliejaus.
Filė išvirkite su druska, pipirais, laurų lapeliais. Virtą vištieną sumalkite mėsmale, pridėkite grietinės, sutarkuoto fermentinio sūrio, supilkite sultinį, alų, įberkite druskos, pipirų, muskatų. Išminkykite. Po arbatinį šaukštelį paruoštos masės dėkite į džiūvėsėlius ir formuokite rutuliukus. Juos kepkite puode su aliejumi arba gruzdintuvėje. Užkandį patiekite šaltą su pomidorų ir majonezo padažu, su krienais.
Aštrus užkandis
200 g aštraus fermentinio sūrio, 300 g rūkytos šoninės, 1 kiaušinis, džiūvėsėlių, truputis aitriosios paprikos miltelių.
Sūrį supjaustykite pailgais gabalėliais ir apvyniokite plonai supjaustyta rūkyta šonine. Suktinukus susmeikite mediniais pagaliukais, apvoliokite kiaušinio plakinyje bei džiūvėsėliuose ir pabarstykite aitriąja paprika. Paruoštas užkandėles sudėkite į aliejumi pateptą skardą ir kepkite orkaitėje apie 10-15 min.
Varškės sūrio rutuliukai
300 g riebaus varškės sūrio, 15–20 juodųjų alyvuogių be kauliukų, įvairių mėgstamų prieskonių, susmulkintų žalumynų (krapų, petražolių ar pan.)
Varškės sūrį gerai sutrinkite arba sumalkite mėsmale. Sumaišykite su prieskoniais. Šlapiomis rankomis formuokite rutuliukus, o į jų vidų įspauskite po alyvą. Rutuliukus apvoliokite susmulkintuose žalumynuose.
Įdarytos slyvos
1 stiklinė džiovintų slyvų, 2 šaukštai varškės sūrio, 2 skiltelės česnako, truputis aitriųjų paprikų, pipirų, druskos, kmynų, 1 šaukštelis grietinės.
Varškės sūrį sumaišykite su smulkintu česnaku, prieskoniais, grietine ir gerai išsukite. Šiuo įdaru prikimškite slyvas ir susmeikite jas mediniais pagaliukais.
Pupelių užkandis
1 stiklinė virtų pupelių, 1 riekė juodos duonos, 1 skiltelė česnako, 50 g fermentinio sūrio, 1 šaukštas majonezo, aliejaus kepimui.
Nupjaukite duonos plutelę, duoną supjaustykite kubeliais ir kepkite keptuvėje su aliejumi. Dubenėlyje sumaišykite pupeles, kubeliais pjaustytą fermentinį sūrį, smulkintą česnaką ir majonezą. Viską sudėkite į keptuvę ir maišydami kepkite, kol sūris išsilydys. Užkandį patiekite šiltą.
Plikyti sūrio kukuliai
100 g margarino, 1,5 stiklinės vandens, 200 g miltų, 100 g fermentinio sūrio, 2 kiaušiniai, riebalų kukuliams virti.
Puode užvirkite vandenį su margarinu, supilkite miltus ir sutarkuotą fermentinį sūrį. Maišykite, kol tešla gerokai sutirštės. Nukelkite nuo ugnies, truputį atvėsinkite ir tuomet įmaišykite kiaušinius. Į verdančius riebalus dėkite nedidelius kukuliukus ir virkite. Tinka prie alaus arba su troškintomis daržovėmis.
Svogūnų griežinėliai tešloje
4 dideli svogūnai.
Tešlai: 3 šaukštai majonezo, 1 kiaušinis, 3 šaukštai krakmolo, aliejaus, universalaus prieskonių mišinio.
Svogūnus supjaustykite griežinėliais ir išskirstykite žiedais. Majonezą sumaišykite su kiaušiniu ir krakmolu. Šioje tešloje apvoliokite svogūnų žiedus ir kepkite įkaitintame aliejuje. Karštus iškeptus svogūnų žiedus pabarstykite prieskoniais.
Sausainėliai prie alaus
200 g sviesto, 2 kiaušiniai, 400 g fermentinio sūrio, 1/2 šaukštelio smulkios druskos, 1/4 šaukštelio maltų paprikų, 500 g miltų.
Papuošimui: 1 kiaušinis, 0,5 stiklinės aguonų, 0,5 stiklinės sezamo grūdelių.
Sviestą išsukite su kiaušiniais, druska ir paprikų milteliais. Suberkite stambiai tarkuotą fermentinį sūrį. Maišydami suberkite miltus. Iš paruoštos tešlos iškočiokite 4-5 mm storio tešlos lakštą ir formelėmis išspauskite sausainėlius. Juos patepkite kiaušinio plakiniu ir apibarstykite aguonomis bei sezamo grūdeliais. Kepkite 200°C temperatūros orkaitėje apie 20 min. Tinka ne tik prie alaus, bet ir prie sultinių, pertrintų sriubų.
Trapūs sūrūs sausainiai
500 g miltų, 240 g sviesto, 40 g mielių, druskos ir kmynų, kiaušinis sausainiams patepti.
Iš recepte nurodytų produktų užminkykite tešlą ir 1 val. panardinkite į šaltą vandenį arba padėkite į šaldytuvą. Paskui tešlą iškočiokite ½ cm storio sluoksniu, ir stiklinaite išspauskite apvalius sausainius, patepkite išplaktu kiaušiniu, pabarstykite kmynais, druska ir iškepkite. Patiekite prie gėrimų.
Sūrio sausainiai
120 g aštraus fermentinio sūrio, 120 g sviesto, 2 tryniai, 1 stiklinė miltų, truputis maltų pipirų, druskos.
Aptepui: 1 trynys, 1 stiklinė pieno, 60 g fermentinio sūrio, 30 g sviesto.
Iš tarkuoto sūrio, sviesto, trynių, miltų, trupučio maltų pipirų ir druskos užminkykite tešlą. Ją plonai iškočiojus, išspauskite skridinėlius ir iškepkite. Sumaišykite trynį, pieną, tarkuotą sūrį ir kaitinkite tol, kol sutirštės, kad tik neužvirtų! Į ataušusią masę pridėkite sviesto ir labai gerai išsukite. Atšaldytą aptepą tepkite ant sausainių. Juos dar galima apibarstyti kapotais riešutais ar kapotais prieskoniniais žalumynais.
Sūrūs varškės piršteliai su kmynais
300 g varškės, 300 g sviesto ar margarino, 1 kiaušinis, miltų, truputis druskos, cukraus, kmynų.
Į varškę įdėkite sviestą, įmuškite kiaušinį, įberkite druskos, cukraus ir išmaišykite. Tada suberkite miltus ir suminkykite vidutinio kietumo tešlą. Ant lentos paberkite kmynų ir iš tešlos iškočiokite 0,7–1 cm storio lakštą. Jį supjaustykite 6–7 cm ilgio ir 1–2 cm pločio juostelėmis. Pirštelius į skardą dėkite kmynais į viršų ir kepkite, kol pagels.
Virtos kiaulių ausys su pupelių įdaru
4 kiaulių ausys, žiupsnelis džiovintų petražolių arba salierų šaknų, 1,5 stiklinės pupelių, 1 svogūnas, 2–3 skiltelės česnako, 3–4 šaukštai grietinės, druskos, pipirų, laurų lapelių, aliejaus.
Kiaulių ausis išvirkite su petražolių ir salierų šaknimis, pipirais, druska ir laurų lapeliais. Pupeles išvirkite pasūdytame vandenyje. Susmulkintą svogūną pakepkite su aliejumi, sudėkite išvirtas pupeles, susmulkintą ir apkeptą česnaką, pabarstykite druska, pipirais, supilkite grietinę ir 1 stiklinę sultinio, likusio verdant ausis. Kaitinkite, kol padažas užvirs. Į lėkštę sudėkite virtas ausis, o į jas pridėkite paruošto įdaro.
Virtos kiaulių kojos su žirniais
3 kiaulių kojos, po žiupsnelį džiovintų arba šviežių petražolių ir salierų šaknų, 6 pipirų žirneliai, 2 laurų lapai, druskos, 1 svogūnas, 2 stiklinės virtų žirnių, aliejaus.
Kiaulių kojas nuplaukite, nuplikykite, nuskuskite ir išvirkite pasūdytame bei prieskoniais pagardintame vandenyje. Keptuvėje apkepkite svogūną, sudėkite žirnius, kojas ir kepkite apie 10 min.