Jau koks dešimtmetis, kai pas mus plūsta informacija apie stebuklingas sojos savybes. Jau galime paragauti iš jos pagamintų įvairių produktų. Netgi galime patys užsiauginti šių užsieninių pupelių. Soja Lietuvos mokslininkai domėjosi jau XX amžiaus pradžioje, bet nelengva ją „prisijaukinti“.
© Corbis/Scanpix
Vis dėlto pastaraisiais metais atsirado drąsių ūkininkų, kurie augina mūsų klimato sąlygoms tinkamesnes veisles. Galbūt po kurio laiko ir šis tolimų kraštų augalas taps mums įprasta daržove?

Kelionės po margą pasaulį

Kinijoje šis augalas buvo žinomas senų senovėje ir auginamas jau daugiau kaip 5000 metų. Apie stebuklingas sojos pupeles ir jų kilmę pasakojamos legendos. 3 tūkstantmetyje prieš Kristų Kinijos imperatorius Šeng Nungas aprašė gydomąsias savybes, auginimo rekomendacijas, ruošimo maistui būdus ir įvairiausius patiekalus. Įdomu, kad nemažai jų išliko kinų virtuvėje iki šių laikų.

Rytuose soja laikoma vienu iš penkių šventų augalų. Pasakojama, kad, pabrėždami jos išskirtinumą, per iškilmingas ceremonijas Kinijos imperatoriai patys sėdavo soją. Vėliau kinų daktarai tyrinėjo ir naudojo sojos produktus įvairioms ligoms gydyti.

Iš Kinijos misionieriai soją atvežė į Korėją ir Japoniją, kur ji labai greit tapo populiari. Tuo tarpu Europa ir Amerika su ja susipažino negreit. Soja nebuvo minima pirmųjų europiečių keliautojų, aplankiusių Kiniją ir Japoniją, užrašuose, nes jie ilgai nekreipė dėmesio į ją ir nesuprato, iš ko pagaminti ragauti neįprasti valgiai ir skanėstai. Mat produktai tiek pagal išorinį vaizdą, tiek pagal skonį su sojos pupelėmis neturi nieko bendro.

XVI–XVII amžiuje jau užsimenama apie kažkokias specifines pupas, Kinijoje vadinamas „didžiosiomis“ (nors jos ir kuklaus dydžio). Manoma, kad pirmasis iš produktų XVII amžiuje į Europą pateko sojos padažas ir tuo metu juo buvo aktyviai prekiaujama. XVIII amžiuje soja buvo auginama Europos šalių botanikos soduose, aišku, kaip retenybė ir tik dėl tyrinėjimų. Ir Europos klimatas, ir dirva nelabai patiko augalui, mėgstančiam šilumą ir drėgmę, todėl derlius būdavo menkas. Įdomu, kad pirmosios pramoninės plantacijos atsirado Jugoslavijoje (Dubrovnikuose) 1804 metais.

Pagaliau 1873 metais tarptautinėje parodoje Vienoje soja buvo pristatyta kaip viena iš vertingiausių Kinijoje ir Korėjoje auginamų žemės ūkio kultūrų ir sužadino europiečių smalsumą. Tačiau dar ilgai auginta tik kaip pašarinė kultūra, o susidomėjimas ja kaip maisto produktu augo labai lėtai. Galima sakyti, kad iki XX amžiaus sojos produktai pramoniniu būdu buvo gaminami tik Rytų Azijoje.

Į Amerikos žemyną pupelės pateko dar vėliau, beveik po šimto metų, manoma, kaip balastas laivų triumuose. Čia jai patiko daug labiau, tad sėkmingai įsitvirtino. Šiuo metu Amerika yra stambiausias sojos ir jos produktų gamintojas pasaulyje.

XX amžiuje soja tarsi antrąkart pabandė užkariauti pasaulį. Europiečiai nelabai domėjosi patiekalų gaminimo paslaptimis. Gal tai ir stabdė sojos, kaip maisto produkto, populiarumą. Nemokėdami gaminti patiekalų, europiečiai bandė vartoti pačias pupeles.

Be to, jie susipažino su soja nepalankiomis aplinkybėmis – per karus, krizes, kai trūko maisto. Manyta, kad sojos produktai – tai surogatiniai maisto produktai. Jais buvo pigiai maitinami kareiviai per Pirmąjį pasaulinį karą, jie labai pravertė ir po Antrojo pasaulinio karo.

Vėliau, taikiu metu, turtingose išsivysčiusiose šalyse, vartojančiose daug mėsos produktų, atsirado kitų problemų – labai padaugėjo sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasaulis vėl atkreipė dėmesį į soją, kurioje daug baltymų ir nėra cholesterino. Prasiplėtus sveikos mitybos ir vegetarizmo gerbėjų ratui, jos populiarumas dar labiau išaugo. Be to, tai puiki pašarinė kultūra (išspaudos, žalioji masė, miltai).

Sojos pupelės – baltymų šaltinis, tad Kinijoje, kur gausybė gyventojų ir trūksta dirbamos žemės, jų vertė neįkainojama. Be to, jų produktų populiarumą skatina ir šalyje vyraujanti budizmo religija, propaguojanti vegetarizmą.

Šiandienos gamintojų ir mokslininkų akimis

Šiandien soja – viena iš maistinių kultūrų, kuriai teikiama vis didesnė reikšmė. Kasmet užauginama per 110 milijonų tonų pupelių. Daugiausia jų užauginama JAV (50, kitais duomenimis – 2/3 pasaulio derliaus; 80 skiriama gyvulių pašarams, 18 – aliejui, 2–3 – kitiems produktams, skirtiems žmogaus mitybai, gaminti), Brazilijoje (20), Argentinoje (10) ir Kinijoje (8). JAV kontroliuoja sojos rinką visame pasaulyje.

Beje, sojos pupelės ir jų produktai sudaro per 25 JAV žemės ūkio produkcijos eksporto į Europos Sąjungą. 2/3 pasaulyje pagaminamų maisto produktų sudėtyje yra sojos ingredientų (dažniausiai žymima indeksu E 479).

Iš sojos gaminami ne tik maisto produktai, ji naudojama muilo, plastmasės, dažų, lako, klijų, biologinių valymo priemonių, kosmetikos priemonių gamyboje. Be to, šis augalas – produktas be atliekų, nes panaudojama viskas, kas iš jo gaunama. O pagal iš jos pagaminamų produktų skaičių niekas negali su soja konkuruoti.

XX amžiuje daug sužinota apie stebuklingąsias sojos savybes. Nauji selekcijos metodai padėjo sukurti tokias veisles, kurios gali augti, subręsti ir duoti didelį derlių netgi tuose rajonuose, kur niekad neaugo. Audringas technologijų vystymasis padarė soją technologiškiausiu augalu, iš kurio galima pagaminti iki 20000 įvairiausios paskirties produktų.
Daug mokslininkų ir ekonomistų pranašauja, kad soja yra ateities maistas, tapsiantis svarbiausiu dietinių proteinų šaltiniu. Tai augalas, išsiskiriantis iš kitų žemės ūkio kultūrų kaip pilnaverčių augalinių baltymų ir riebalų šaltinis.

Jau XX amžiuje pasaulyje tiek maisto produktų, tiek pašarų gamyboje vis aštriau buvo jaučiamas baltymų trūkumas. Pagrindinėse grūdinėse kultūrose daug angliavandenių ir mažai baltymų. Šį deficitą galima sumažinti tik didinant gyvulininkystės produktų gamybą ar ieškant alternatyvių baltymų šaltinių.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad jau pirmajame XXI amžiaus ketvirtyje išsivysčiusiose šalyse nebus auginami mėsiniai gyvuliai. Mėsą pakeis augaliniai proteinai.

Žemėje sparčiai daugėja gyventojų, tad jie bus priversti vartoti kuo daugiau augalinių proteinų. Svarbus argumentas sojos naudai – iš jos per trumpą laiką gaunama daugiausiai proteinų. Be to, tai pats ekonomiškiausias proteinų gavimo būdas. Turtingesnio ir geriau subalansuoto baltymų ir riebalų šaltinio tiesiog nėra, tad gal žmonija pasirinks jį?

Bus tęsinys

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Der Spiegel“ apie įtemptus Merkel ir Trumpo santykius: liko tik linkėjimai nuo Ivankos (2)

Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel nuolat pabrėžia,...

Gaisras degalinėje: liepsnos stipriai sužalojo vyriškį ir nepilnametę (31)

Šeštadienį Prienų rajone, Mardosų kaime, „Milda“ degalinėje, užsiliepsnojo kemperis....

Kainų statistika privertė aiktelėti: Panevėžyje brangiau nei Vilniuje? (129)

„Tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju“, – sakė žinomas Anglijos politikas Vinstonas...

Iš kojų verčiančios vestuvių akimirkos: kai nuotraukos priverčia raudonuoti iš gėdos (45)

Dažniausiai vestuvių nuotraukose pozuojantys jaunieji ir svečiai atrodo it nulieti modeliai,...

Lenktynėse Palangoje – ir gausi Matijošaičių šeima su 2 mėn. sūnumi: garsiam tėčiui teko keisti gyvenimo būdą (89)

Palangoje nenutyla lenktyninių bolidų variklių garsai – vykstančias „1006 km“ lenktynes...

Babčenkos prisiminimai iš Čečėnijos karo: ten viešpatavo sadistiniai impulsai ir nežabotas godumas (176)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Karas. Čečėnijos tragedija“. Tai...

Įvertino, dėl ko Lietuvoje įvyksta nemažai avarijų

Specialistai sako, kad Lietuvoje nemažai tragiškų avarijų įvyksta dėl vairuotojų budrumo stokos.

Birželį vestuves atšokusi Vasha jau parduoda suknelę: susidomėjusiai nuotakai teks pakloti apvalią sumą (23)

Birželio 30 d. vestuves su mylimuoju, krepšininku Ronaldu Rutkausku atšokusi dainininkė Gabrielė...

Pentagonas siūlo netaikyti sankcijų kai kurioms šalims, perkančioms Rusijos ginkluotę (37)

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) penktadienį pasisakė už...

Pasižvalgykime, kokios kainos Vilniaus, Palangos ir užsienio turguje (125)

Atrodo, kad maisto turgūs įgavo antrą kvėpavimą. Vis daugiau žmonių, tame tarpe ir jaunimo,...