Šiais laikais vaikščiojant miestų gatvėmis, rodos, kavinių ir restoranų tiek daug, kad net išsirinkti sunku. Tačiau ar kada susimąstėte, nuo ko prasidėjo visa kavinių kultūra Lietuvoje? Kokios buvo pirmosios kavinės, parduotuvės, ką žmonės jose pirkdavo ir ką valgydavo? Atsakymus į šiuos klausimus pateikia „vakarietiškas“ tarpukario laikotarpis Lietuvoje.
© Organizatorių nuotr.

Populiariausios kavinės ir restoranai – laikinosios sostinės centre

Taip istoriškai susiklostė, kad tarpukario Lietuvoje populiariausi, didžiausi ir gausiausiai lankomi restoranai, kavinės, valgyklos, barai, bufetai ir cukrainės buvo įsikūrę laikinojoje sostinėje Kaune. Tais laikais tarp maitinimo įstaigų skirtumų buvo labai mažai – kavinėse buvo pardavinėjama kava, arbata, pienas, saldumynai ir alus.

Pasak istoriko Andriaus Zeigio, restoranai nuo jų skirdavosi tuo, kad prekiaudavo stipresniais svaigiaisiais gėrimais, jų interjeras būdavo prašmatnesnis, o ant stalų privalėdavo būti baltos staltiesės. Restorano valgiaraštyje nebūdavo desertinių valgių – saldumynų ir pyragaičių.

Žymiausi tarpukario Kauno restoranai buvo „Metropolis“, „Versalis“ ir „Trys milžinai“. Juose apsilankydavo daugiausia žmonių, mat visi trys buvo įsikūrę Laisvės alėjoje ir apie juos dažniausiai rašė to meto spauda. „Metropolis“ buvo populiarus tarp valstybės tarnautojų, diplomatų, aukštuomenės atstovų.

„Versalį“ dažniausiai lankydavo verslininkai ir bohemos atstovai, nes šiame restorane buvo siūloma įvairi pramogų programa. Čia buvo galima išvysti ir baleto šokėjų pasirodymų, ir paklausyti romansų. Na, o „Trys milžinai“ buvo pamėgta karininkų vieta, kurioje buvo įrengta didžiausia to meto pokylių salė.

Rašytojai Vincas Krėvė ir Balys Sruoga buvo ypač pamėgę Laisvės alėjoje įsikūrusią Konrado kavinę. Čia rinkdavosi visų sričių menininkai ir kiekvieną kartą jie sėdėdavo prie tų pačių stalelių.
Tai tik kelios vietos, kuriose buvo galima pajausti Vakarų dvasią ir gyvenimą. Tarpukariu kavinės, cukrainės, restoranai buvo labai mėgstamos ir lankomos vietos.

Prie stalo visa Lietuva: ką valgė Lietuvos prezidentai ir kiti garsūs žmonės
© Organizatorių nuotr.

Pokyčiai šeimininkės virtuvėje

Tarpukario Lietuvoje visuomenės gyvenimo lygis nebuvo aukštas, tačiau kalbant apie maistą ir mitybą skųstis tikrai nebuvo kuo, nes svarbiausia buvo nelikti alkanam ir tuščiu pilvu. Istoriko dr. Norberto Černiausko duomenimis, to meto gydytojai rekomendavo per parą suvartoti net 3000 kalorijų energinės vertės turinčio maisto.
Svarbiausia, kad lietuvių virtuvę pasiekė daug modernių vėjų. Namuose atsirado nauja, iki tol nebuvusi populiari, vien tik maisto gamybai skirta virtuvės patalpa su virykle, indais, virtuvės baldais.

Kaimuose plito kotletų, didžkukulių, šnicelių, karbonadų gaminimas, nors anksčiau šiuos patiekalus gamindavo tik per šventes. Taip pat tarpukario laikų šeimininkės turėjo galimybę lankytis maisto gaminimo kursuose. Atsirado net vegetarizmo užuomazgų ir vis labiau populiarėjo daržovių vartojimas, sveiko maisto propagavimas. Ilgainiui net apelsinai, citrinos, vynuogės, bananai, kokosų riešutai, kava, ryžiai tapo prieinami ne tik turtingiesiems, bet ir vidurinės klasės atstovams.

Panašu, kad tarpukaris pasižymėjo labai dideliais ir svarbiais pokyčiais lietuvių mitybos ir maisto kultūroje.

Prie stalo visa Lietuva: ką valgė Lietuvos prezidentai ir kiti garsūs žmonės
© Organizatorių nuotr.

Prezidentų valgiaraštis – kuklus

Įdomu, kad visi trys tarpukario Lietuvos prezidentai buvo kilę iš kaimo, todėl tapę prezidentais neatsisakė valstietiškų mitybos įpročių. Koks patiekalas buvo jų mėgstamiausias? Visi trys labai mėgo rūgštų pieną su bulvėmis. O štai Aleksandro Stulginskio dukros Aldonos mėgstamiausias patiekalas buvo kotletai su bulvių koše.

Žinoma, per pobūvius virėjai ir padavėjai buvo kviečiami iš vieno geriausių Kauno restoranų „Metropolis“. Šio restorano virtuvę mėgo tiek A. Stulginskis, tiek ir Antanas Smetona. „Iškilmingus pietus tarpukariu sudarė penki patiekalai – šaltasis užkandis, sriuba, žuvies ar daržovių patiekalas, mėsa ir desertas. Įvairių susiėjimų metu prezidentai savo svečius vaišindavo ne tik užsienietišku vynu, brendžiu, benediktinu, vermutu, konjaku ar šampanu, bet ir lietuviškais gėrimais“, – teigė istorikė Justina Minelgaitė.

Vaisių vynas ir alus buvo mėgstami to meto lietuviški gėrimai. Taip pat buvo užsakomi ir nemaži kiekiai spirito, medaus, cukraus ir šaknų. Istorikai spėja, kad iš šių mišinių galėjo būti gaminama užpiltinė, likeris ar vienas populiariausių gėrimų – krupnikas.
Nors tarpukario prezidentai buvo labai svarbūs ir gerbiami visuomenėje, tačiau maistu mėgavosi panašiai kaip ir to meto miestų gyventojai.

Lietuvos mitybos ir maisto istorijoje tarpukaris – pokyčių ir modernėjimo laikotarpis. Iš to meto išlikę daug įvairių ir įdomių liudijimų bei faktų, kurie visi sudėti į leidyklos „Terra Publica“ knygą „Prie stalo visa Lietuva“.

Šį penktadienį (balandžio 8 d.), 17 val., leidykla ir Maironio lietuvių literatūros muziejus rengia šios knygos pristatymą „Mityba ir maisto kultūra tarpukario Lietuvoje“. Sužinosite dar daugiau įdomybių apie tarpukario maisto pramonę, kavinių ir restoranų klestėjimą, prezidentų, rašytojų ir kitų žymių žmonių paslaptis.

Renginyje dalyvaus knygos autoriai istorikai dr. Norbertas Černiausias ir Justina Minelgaitė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, muziejininkai Ina Aleksaitienė, Birutė Glaznerienė, Nijolė Majerienė, Alfas Pakėnas ir Rasa Ruibienė. Pristatymas vyks Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Rotušės a. 13, Kaune.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Orai tradicijų nelaužys – per Jonines bus vėsu ir šlapia

Šventinis savaitgalis gražiais ir saulėtais orais nelepins, šilta taip pat nebus. Šalyje vyraus...

Ji turėjo gimti mirusi: sukrečianti po aborto išgyvenusios naujagimės istorija (69)

Kai Melissai Ohden suėjo 14 metų, ji sužinojo šokiruojančią tiesą – jos motina nutraukė...

Papiktino 100 eurų reikalavimas už staliuko rezervaciją: gal nevaidinkite čia Niujorko ar Londono (141)

Bent kartą gyvenime kavinėje ar restorane daug kam tenka rezervuoti staliuką kokiam nors...

Apie svarbią organizmui medžiagą žino ne visi: trūkumas vargina, bet jį pastebėti sunku (9)

Galbūt apie tai nesusimąstėte, tačiau priežastis, kodėl jums norisi saldumynų, esate pavargę...

Sinoptikai neišgąsdino: Palangoje – būriai poilsiautojų ne tik iš Lietuvos (17)

Ketvirtadienio vakarą lietaus nuplautoje Palangoje buvo galima sutikti vos vieną kitą praeivį,...

Šveicarai atsitiesė po šalto dušo ir paguldė ant menčių Serbiją (106)

Penktadienio vakarą Kaliningrade vykusiose paskutinėse pasaulio futbolo čempionato E grupės...

Po veidmainiškų Gražulio išvedžiojimų – kandūs internautų kirčiai (707)

Po to, kai Seimo narys Petras Gražulis prisipažino su palangiške Birute Navickaite susilaukęs...

Sunku užgniaužti pavydą: mokykla Danijoje sukels tikrą perversmą (30)

Žvelgdami atgal į savo vaikystę, tikriausiai prisimename, kad daugiausia patirties mums pavyko...