Išleista pirmoji Vytaro Radzevičiaus knyga - „Pasaulio puodai“. Leidyklos „Smaguris“ leidinyje kaip pipirai ir druska susipina du žanrai - 50 kelionių pasakojimų ir kulinarinių receptų iš viso pasaulio.
„Visus patiekalus iš knygos atrinkau po eksperimentų virtuvėje. Pritaikiau juos lietuviškai tikrovei ir aplinkai, tad jokių ypatingų ingredientų knygoje nėra, nors patiekalas gali būti iš Vietnamo, Kinijos ar Dzūkijos", - pasakoja autorius.
„Sudėtingų receptų nedėjau, gaminti gali ir pradedantis, ir mėgėjas, atrasiantis kokį nors naują skonį. O kol puode vartysis koks bandomasis triušis, kad procesas neprailgtų, bus galima paskaityti tikrovišką ir apetito negadinančią istoriją“.
Paplotėliai „Rupiai“ (Indija)
Anot lietuvių kalbos žodyno, žodis blynas turi tris reikšmes – kepamas plonas valgis, koks nors suplotas daiktas (žodyne nurodoma kepurė) arba mušimas per užpakalį. Man teko susidurti su visomis prasmėmis. Nors mušimą būtų galima iliustruoti ir didesne taikinių įvairove.
Anksčiau ar vėliau lietuvis iškepa pirmąjį blyną. Aš ne išimtis ir savo kulinarinę patirtį pradėjau būdamas devynmetis būtent nuo blynų. Miltinių. Norėjau, kad pirmasis mano kepinio skonį išbandytų jaunesnysis ir vienintelis brolis Jonas. Laimei, jis miegojo ir todėl aš netapau vienturčiu.
Pavaišinau blynais pas mus svečiuose buvusius suaugusius, kurie virškina viską. Tai buvo studentai, dėdinos draugai ir draugės. Merginos sakė, kad blynai – nuostabūs. Taip nuo mažumės pripratau prie veidmainystės.
Kai jaunystėje buvau emigrantas Liverpulio statybose ir užkankino nostalgija – ją apraminau su stora statybine vinimi, tuščia alyvuogių skardine ir bulvėmis. Skardinėje pribadžiau skylių aštriais kraštais ir taip pasigaminau tarką. Po to dar prireikė pleistro kruviniems pirštams, bet tą sekmadienio popietę bulviniai blynai visais punktais pranoko gatvėje parduodamą ir į laikraštį vyniojamą fish and chips* rinkinį, kurį dažniausiai pirkdavau pas kiną.
Projekto „Pagaminta Kinijoje“ metu viename iš kaimų, kuriame apsistojome nakvynės, tarkos gamintis nereikėjo – radome vietinę, lietuviškai – burokinę. Tarkiai išėjo stambūs. Viskas būtų buvę įprasta – juk ir tokius blynus Lietuvoje kepame, bet keptuvę gavome tik apvaliu dugnu. Kas išėjo – iki šios dienos nesiryžtu atsakyti.
Ar aš tuos blynus kepiau, ar viriau riebaluose, ar sukiodamas keptuvę pritaikiau ypatingus aerodinamikos dėsnius – procesu itin susidomėjo vietiniai. Susirinko namo, kuriame gyvenome, šeima, kaimynai ir jų draugai. Visi smalsiai stebėjo, kaip barzdoti baltaodžiai neršia prie puodų ir žemo ugniakuro. Rezultatas – mums beveik nieko neliko. Kinai iššlavė blynus iki paskutinio kąsnelio ir sutūpę prie stalo smalsiai žiūrėjo, ar aš neplanuoju dar pasilinksminti jų virtuvėje.
Ankstų rytą mes išvažiavome ir tolesnio tų kinų likimo nežinome. Gal ir gerai. Skyriuje apie blynus siūlau pabandyti receptą, kuris bus nesunkus net nemokančiam išvirti kiaušinio.
Paplotėliai „Rupiai“
4 valgytojams reikės:
250 g rupių kvietinių miltų (viso grūdo geriausi) 2 šaukštų smulkintos šviežios kalendros 1 paprikos (spalva nesvarbu) 500 ml vandens Druskos pagal skonį Natūralaus jogurto arba aštresnės indiškos „uogienės“, vadinamos čatniu
Kepti geriausia su lydytu sviestu ghi. Jei jo neturite – su įprastu sviestu arba aliejumi.
Gerai išmaišykite miltus, druską ir vandenį. Leiskite apie pusvalandį pastovėti, kad tešla išbrinktų. Į tešlą įmaišykite smulkintą kalendrą ir kubeliais pjaustytą papriką. Keptuvėje įkaitinkite riebalus ir kepkite blynus. Valgykite su jogurtu arba čatniu.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
