Trys kiaušiniai, stiklinė cukraus, plakti, pusė stiklinės aliejaus, plakti, stiklinė miltų, šaukštelis kepimo miltelių, plakti, sluoksniuoti su daug skiltelėmis pjaustytų obuolių, kepti 180 laipsnių orkaitėj maždaug pusvalandį, paskandint cukraus pudroj, viskas. Ilgainiui įsigudrinau kept iš dvigubos ar net trigubos normos – tuo metu dar nežinojau, kas tos kalorijos, o ir liaupsių klausytis patikdavo. Būtų logiška manyt, kad niekas tiesiog nenorėjo vaikui ko nors negero sakyt, kad ūpo nenumuštų ir visa kita, tačiau net ir dabar, kai reikia ko nors labai greitai, visiems tinkančio ir niekada kiaulystės nekrečiančio, kartais kepu TĄ pyragą iš vaikiško žurnalo (šitai reikėtų suprast kaip paskatinimą išmėgint, sudėtį gi ne šiaip sau rašiau).
Bet laikas bėgo, tobulėjau ir norėjos iššūkių. Obuolių pyragas buvo nustumtas užmarštin, atėjo visokių sūrpyragių, keksų ir daugiasluoksnių plokštainių era. Nes jie įdomūs ir reikalauja daugiau laiko/įgūdžių, jie moka stebint, jie geba priverst ragaujančius aikčiot. Dar gali nuvilt ar taip ir nesurast etatinių valgytojų – šitaip kartais žmonės reaguoja į naujoves. Ir ką tada? Kaltai paklapsi akim ir grįžti pas tą, kuriam retas abejingas. Tačiau ego jau ūgtelėjęs ir jo nebeužčiaupsi į burną paprasto biskvito sugrūdus.
Ieškojimai, bandymai ir štai jums trys geriausi (kol kas). Pyragai, kaip žinia, labiau sutaria su sultingais rūgštokais ar saldžiarūgščiais obuoliais. Be to, jų, kaip kokios meilės (ar, būkim arčiau žemės, pinigų), per daug nebūna.
***
Kartais pamatau pyrago pavadinimą ir suprantu, kad šitą-tai-mirk-gyvenk-kepsiu. Taip nutiko ir tąsyk, kai akis užkliuvo už „Obuolių pyrago su Rududu“. Iškepiau. Ir suvokiau, kad visas gėris ir liko pavadinime – biskvitas sausokas ir per storas, obuolių per maža, trupiniams irgi kažko trūksta. Bet pati pyrago idėja mažiau žavi nuo to nepasidarė ir pamažėl, pakeisdama tą, aną ir dar šitą, to pridėjus, kito atėmus, klaidas, anksčiau liežuvį ir gomurį pykdžiusias, ištaisiau. Nestoras ir minkštas pyrago pagrindas, daug karamelėj išsimaudžiusių obuolių ir traški cinamoninė kepurė. Ir tuomet tyliai pasidžiaugi, jog pyragas toks didelis (aš tik dar vieną gabalėlį ir einu daryt atsilenkimų).
Karamelinis obuolių pyragas
25x40 centimetrų arba panašaus ploto formai susirandam:
Biskvitui:
200 g kambario temperatūros sviesto
180 g cukraus
šaukštelį vanilinio cukraus
žiupsnelį druskos
3 kiaušinius
2 šaukštelius kepimo miltelių
250 g miltų
Įdarui:
1-1,5 kg obuolių
skardinę (rodos, 375 g ar panašiai) virto kondensuoto pieno*
Trupiniams:
75 g miltų
75 g cukraus
50 g avižinių dribsnių
šaukštelį cinamono
75 g šalto sviesto
Procesas:
Įjungiam orkaitę – 180. Kepimo formą išklojam kepimo popieriumi.
Gaminam biskvitą. Sviestą išsukam su cukrum, vaniliniu cukrum ir druska iki purios masės. Dirbama maždaug penkias minutes. Po vieną įplakam kiaušinius, kiekvienam po minutę skirdami. Suberiam kepimo miltelius ir miltus. Išmaišom iki vienalytės masės. Padedam į šoną ir kuriam laikui pamirštam.
Obuolius nulupam ir išimam sėklalizdžius. Maniškių po šito liko kilogramas. Supjaustom plonom riekelėm/skiltelėm/nedideliais kubeliais, nelygu, kokius rakandus virtuvėj randam. Aš naudojuosi rankinės pjaustyklės paslaugomis, todėl riekelės it iš kokio obuolių pjaustymo fabriko – taip tobulai vienodo storio. Skoniui, žinoma, tai įtakos neturi. Sumaišom su virtu kondensuotu pienu. Nelabai norės obuoliai gražiai karamele pasidengt, bet viskas tėra laiko ir kantrybės klausimas.
Trupiniams visus sausus ingredientus sumaišom. Įpjaustom šaltą sviestą ir darbuojamės pirštais, kol masė pradeda panašėt į šlapią smėlį. Žinoma, galima tam įdarbint virtuvinį kombainą ar kokį kitą aparatą, bet rankas nusiplaut paprasčiau, be to, užtrunkama tik kelias minutes. Jei niekada nesat gaminę tokių ar panašių trupinių, sukišę rankas į dubenį darykit judesius, it norėdami ką nors kuo nors apibarstyt. Nelabai sugalvoju, kaip šitai kitaip paaiškint, bet, manau, įvykių eigoje ir patys suprasit, apie ką kalba.
Konstruojam pyragą. Pilam biskvito tešlą ir išlyginam paviršių. Ant viršaus tolygiai paskleidžiam obuolių masę. Viską padengiam trupinių sluoksniu. Viskas paprasčiau nei rodės iš pradžių, ar ne?
Šaunam į orkaitę maždaug valandai. Patikrinti, ar tikrai iškepė, čia kebloka, mat trupiniai nuo cinamono visą kepimo laiką išlieka dailiai rudi, o medinio pagaliuko testas neveiksmingas, nes obuolių masė trukdys patikrint biskvito būklę. Todėl po valandos prakrapštom kepinio kraščiuką ir žiūrim, ar iškepė. Jei ne – paliekam dar dešimčiai minučių ir procedūrą kartojam. Skanaus.
*Nusiperkam skardinę saldinto kondensuoto pieno, statom į puodą, pripilam vandens tiek, kad ją apsemtų ir dar būtų gerokai virš. Verdam ant nestiprios ugnies maždaug pusantros valandos, laiks nuo laiko patikrindami, ar vandens kiekis pakankamas, mat jeigu skardinė nebus visiškai panirus, gali susprogt. Todėl labai patogu naudot aukštą puodą. Dar galima pirkt Rududu, bet tuomet prieš naudojant derėtų kiek pašildyt, kad suskystėtų ir lengviau su obuoliais susidraugautų.
***
Daaaaaaaug obuolių, o tešla tik tam, kad juos prilaikytų. Ir truputėlį dėl grožio. Juk šitaip turi atrodyt obuolių pyragas?
Labai obuolinis pyragas
26 cm skersmens kepimo formai reiks:
2 kiaušinių trynių
100 g cukraus
žiupsnelio druskos
250 g miltų
100 g šalto sviesto
1 kg obuolių
100 g cukraus
50-100 g razinų
50 g džiuvėsėlių
šaukštelio cinamono
sviesto formai ištepti
Procesas:
Kiaušinių trynius plakam su cukrum ir druska, kol masė pašviesėja ir tūris patrigubėja. Kokias tris minutes maksimaliu plaktuvo leidžiamu greičiu. Atidedam į šoną.
Į didesnį dubenį supilam miltus. Tarka, burokams sukurta, įtarkuojam sviestą. Šitai patogiausia daryt tuomet, kai sviestas neturi tiesioginio kontakto su rankomis ir nuo jų šilumos netirpsta, todėl labai sveikintina vieną tarkuojamo gabalo galą įvyniot į foliją arba kepimo popierių (o jeigu tai yra paskutinis sviesto šimtgramis – pakuotės popierėlis bus užvis patogiausia).
Dubenyje darbuojamės pirštais, kol sviestas apsivelia miltais ir nebelieka didelių sulipusių gabalų. Taip pat, kaip gaminant trupinius pyragui, aprašytam kiek aukštėliau.
Supilam trynių ir cukraus plakinį. Minkom, kol viskas gražiai sukimba į vieną nelabai menką tešlos gabalą, o ant dubens dugno nebelieka miltų ir sviesto trupinių. Nepasiduodam pirminei minčiai, kad nieko nebus ir čia dar reikėtų kokio skysčio šliūkštelt – nuo rankų šilumos sviestas šils ir truputėlį aptirps, o tai padės sukibt visiems trupiniams. Taigi, jei čia ko ir trūksta, tai ne šaukšto pieno, o truputėlio atkaklumo. Tik neperminkom. Vyniojam į maistinę plėvelę ir dedam bent pusvalandžiui į šaldytuvą.
Įjungiam orkaitę – 180. Kepimo formą ištepam sviestu. Ketvirtį atšalusios tešlos padedam į šoną, o likusia išklojam formos dugną ir sieneles (maždaug porą centimetrų, nereikia per visą aukštį). Galima saikingai pamiltuot stalą ir iškočiojus poros milimetrų storio lakštą jį įguldyt į formą, bet aš sau leidžiu imt tešlos gabalėlį, suplot jį pirštais ir šitaip pamažėl sulipdyt visą pyrago pagrindą. Tereikia stebėt, kad storis daugmaž visur vienodas būtų. Šaunam į orkaitę maždaug penkiolikai minučių, kol dailiai pagelsta.
Kol kepa pagrindas, obuoliams atliekam skrodimą, pašalinam sėklas (labai jautrūs žievelėms gali atsikratyti ir jomis, nors tikrai nebūtina – sutarkuotos jos kone nejuntamos) ir sutarkuojam ta pačia tarka, kurią sviestui naudojom (gi per tą pusvalandį išplovėt?). Įmaišom cukrų, razinas, cinamoną ir džiūvėsėlius. Pastarieji reikalingi obuolių sulčių pertekliui sugert, šitaip išsaugant pagrindo tvirtumą.
Iš to likusio ketvirčio tešlos ant pamiltuoto paviršiaus iškočiojam stačiakampį ir supjaustom jį poros centimetrų pločio juostelėmis. Traukiam pyrago pagrindą iš orkaitės, supilam įdarą, išlyginam, dėliojam tešlos juosteles taip, kaip mums atrodo gražu, dar galim plaktu kiaušiniu aptept, bet galim ir netept, vis tiek dailiai iškepa, ir grąžinam ten, kur šilta. Maždaug pusvalandžiui. Valgom karštą su ledais arba šaltą su pienu. Arba bet kokios temperatūros ir bet kaip. Skanaus.
***
Yra toksai pyragas, Tarte Tatin vadinamas. Idėja jo paprasta – ant viryklės verdama karamelė, dailiai sudėliojami obuoliai, pakaitinama, paskui uždengiama trapios tešlos lakštu, kepama orkaitėje, ištraukus palaukiama, kol kiek sustings ir apverčiama.
Rodos, labai sudėtingai neskamba, ar ne? Bet yra keletas sunkumų, pernelyg dažnai nesisukiojantiems virtuvėj galinčių problemų pridaryt. Pirma – indas. Jis turi būti tinkamas kaitinimui ant viryklės, vizitui į orkaitę ir deramos pyragui formos. Antra – obuolių karamelizavimas. Na, žinot, verdi karamelę, gražiai dėlioji obuolius, ketvirčiais supjaustytus, kankini juos aukšta temperatūra orkaitėj, paskui ją vėsini ir visa kita. Ne, nesupraskit manęs neteisingai, įmanoma, bet jeigu jums pasiūlysiu dar vieną receptą, kur reikia pirštus į tešlą kišt, galiu kokio vieno kito krūtumo taško netekt, be to, informacijos apie šitą prancūzišką klasiką pilnas guglas.
Kodėl aš čia visa tai pasakoju? Nes čia labai tinkama įžanga suviliot jus apverčiamais obuolių pyragais, o kad jau užkibot (juk užkibot?), tai siūlau jums kur kas paprastesnį, bet, tikėkit, ne mažiau nuodėmės vertą variantą.
Apverstas obuolių pyragas
26 centimetrų skersmens kepimo formai paaukojam:
2 kiaušinius
100 g cukraus
50 g sviesto
100 g grietinės
170 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
4-5 didelius obuolių
75 g rudojo cukraus
sviesto kepimo formai ištepti
Procesas:
Išlydom sviestą. Debenėly, įtaisytam virš verdančio vandens, ar mikrobangų krosnelėj. Paliekam kiek praaušti.
Kiaušinius plakam su cukrum, kol pastarasis ištirpsta, o masė kiek pašviesėja. Dedam grietinę ir nesiliaudami plakti plona srovele supilam sviestą. Į tešlą įmaišom kepimo miltelius ir miltus.
Įjungiam orkaitę – 180. Kepimo formą ištepam sviestu. Obuolius nulupam (labai patogu apsimesti, kad tai bulvės, ir naudot atitinkamus įnagius), išimam sėklalizdžius ir supjaustom kubeliais. Centimetro-dviejų ilgio kraštinėmis – nelabai svarbu. Sumaišom su ruduoju cukrum (jei tokio spintelėje nerasta – naudokit paprastą, tik kokiu šaukštu mažiau saldumo skirtumui tarp skirtingų cukraus rūšių išlyginti) ir, jei jaučiam poreikį, o kepant obuolių pyragus toks poreikis labai natūralus, šaukšteliu cinamono (koks baisus apsileidimas – maniškis tądien, kai suplanavau šitą pyragą kept, jau buvo pasibaigęs, o aš, višta, atsargų laiku nepapildžiau).
Supilam cukruotus obuolius į kepimo formą ir tolygiai paskirstom. Šaukštu kabinam tešlą ir užklojam ja obuolius. Paviršių išlyginam. Kepam 45-50 minučių, kol auksu nusidažo, o medinis pagaliukas, į kepinį įkištas, lauk ištraukiamas sausas. Paliekam kiek praaušti, na, bent jau geram pusvalandžiui.
Tuomet susirandam didelę lėkštę, dedam ant kepimo formos, šitą konstrukciją delnais iš abiejų pusių suspaudžiam ir staigiu judesiu apverčiam. Jei sviestu buvo patepta teisingai, pyragas turėjo gražiai nusileisti lėkštėje. Tie, kurie savimi šitoj srity nelabai pasitiki, prieš versdami turėtų peiliu apvest vidinį kepimo formos pakraštį, kad tikrai tikrai pyragas atkibtų. Skanaus.
Saldaus savaitgalio!
Inga
