aA
Rugsėjo pirma – nelyg kokie Naujieji metai. Kas tiesiog pargrįžta iš atostogų, kam dar ir mokslai prasideda, baigiasi šiltų dienų chaosas, kai kūliais verčiamasi kiekvieną saulėtą pavakarę ar karštą savaitgalį, nes kaipgi-čia-dabar-tokio-oro-neišnaudosi, ir visa kita. Tokia, žinot, nauja pradžia, kažkoks atskaitos taškas. Ir mes pasižadam sau, kad nuo rudens tai jau tikrai *įrašyti pažadą*.
Moliūgai
© Shutterstock nuotr.

O kai rugsėjis perlipa į antrą pusę ir suvokiam, kad niekas nepasikeitė, nes mokytis šokt po darbo buvom per daug pavargę, sportuot po paskaitų - nenusiteikę, kasdien perskaityt bent po dešimt puslapių kokios nors gudrios knygos neradom laiko, surūkomų cigarečių skaičius stebuklingai nesumažėjo, dieta vis dar nuo rytojaus... Tada turim puikią progą kvatot iš savęs visa gerkle, tyčiotis iš savo valios ir/ar motyvacijos neturėjimo ir toliau gražiai gyvent. Juk pažadai sau (ir pasauliui) tam ir reikalingi, ar ne? Jų nevykdyt ir turėt nenuginčijamą pagrindą iš savęs juoktis iki pilvą įskaus.

Arba galima pažiūrėt į tai iš kitos pusės, autoironijai paspaust off, pasijaust nevykėliais ir pasikviest į svečius rudeninę depresiją. Bet šitai yra kur kas mažiau smagu, todėl visaip to vengiam ir einam gamint ko nors iš moliūgo. Nes jis didelis ir gražios spalvos, sakytum, daržo saulė (Inga, moterie, liaukis, su tokiais palyginimais tavo įžangos greit taps pernelyg seilėtom ir skaitytojai tavęs nebemylės, pažiūrėsim, kaip tuomet moliūgais nuo depresijos gelbėsies), o kur saulė – ten šviesa ir suaktyvėjus serotonino gamyba.

Dar galima moliūgą tiesiog mėgt ir visai nekreipt dėmesio į tą trijų pastraipų beletristiką kiek aukštėliau.

Ir ne, nepasakosiu, kaip virt moliūgų sriubą, nes apie šitai jau pasakota. Tiesa, ne iš mano klaviatūros, tačiau jūs mokat guglint (antram straipsny iš eilės siunčiu jus tenai, negerai, labai negerai, daugiau taip... aj, nors, mes ką tik išsiaiškinom, kaip būna su pažadais), galų gale, turit galvą ant pečių ir skonio receptorius liežuvy, gerai sriubai išvirt šitiek ir pakanka. Trumpiau tariant, tasai dviratis jau seniai išrastas ir dargi ištobulintas iki negaliu, todėl jums papasakosiu apie šį tą, ko, visai gali būt, dar nebandėt.

***

Jeigu į plovą žiūrėsim kaip į patiekalo rūšį, o ne konkretų patiekalą, tai pavadinimas bus teisingas, tiesa?

Moliūgų plovas


Ingos Alenskaitės nuotr.

4 valgytojams susirandam:

800 g moliūgo
2 morkas
svogūną
3-4 skilteles česnako
šlakelį aliejaus
šaukštelį ciberžolės
šaukštelį kumino
pusę šaukštelio kaledros
pipirų
maltų čili pipirų
druskos
200-250 g ryžių

Procesas:

Moliūgą nulupam, išsėklinam ir supjaustom kubeliais; kraštinė – centimetras ar du. Morkas suraikom pusapskritimiais, svogūną ir česnaką smulkiai sukapojam.

Gilioje keptuvė ar storadugniam puode įkaitinam 3-4 šaukštus aliejaus. Suberiam svogūną ir kepam vidutiniškai kaitriai kokias penkias minutes, kol tasai spalvą praranda ir tampa permatomas. Beriam česnaką, ciberžolę, kuminą, kalendrą, pipirus ir čili. Pastarojo galima ir nepagailėt – oras vėsta, radiatoriai dar nė neketina kaist, todėl visai logiška kartais šilumą iš vidaus aštriu maistu pareguliuot. Intensviai maišydami kepam pusę minutės arba kol pusė namų gardžiai česnaku pakvimpa.

Suberiam morkas ir moliūgus, uždengiam dangčiu ir karts nuo karto pamaišydami troškinam 10-15 minučių, kol daržovės suminkštėja.

Suberiam ryžius, užpilam dviem stiklinėmis vandens, dosniai pasūdom. Uždengiam, sumažinam kaitrą iki kone minimalios ir paliekam 20-25 minutėms, kol ryžiai išpampsta šitaip visą vandenį sugerdami. Maišyti nereikia. Skanaus.

***

Tų, kurie bandė cukinijų pyragą ir suprato, kad kai kurios daržovės sugeba palaikyt visai neblogus santykius su šokoladu, cukrum ir miltais, neteks įkalbinėt išbandyt šituos sausainius. Skeptikams sakau, jog tokių kepinių ignoravimas – praradimas didis.

Moliūgų nemėgėjus apgaudinėkit, kad spalva tokia nuo kokio nors prieskonio labai ilgu ir sudėtingu pavadinimu, kurį jūs pamenat puikiai, tik ištart nesugebat. Arba nuo apelsinų sulčių, tik jų skonis kažkur prapuolė. Ką nors sugalvosit, žinau. Nors maniškiai suvartojo nei į spalvą, nei į sudėtį nesigilindami, o jų tarpe buvo ir tokių, kurie vienintele valgoma daržove bulves pripažįsta – šitai juk šį tą apie sausainius sako, tiesa? Dar derėtų paminėt faktą, kad nereikia minkyt, kočiot ir kitokiais daug lauko ir/ar kantrybės reikalaujančiais žaidimais užsiiminėt, todėl sausainiai gauna dar vieną pliusą ir nebelieka priežasčių neišbandyt.

Moliūgų sausainiai


Ingos Alenskaitės nuotr.

30-40 nemažų sausainių reiks:

300 g moliūgo
200 g cukraus
šaukštelio vanilinio cukraus
120 ml aliejaus
kiaušinio
šaukšto grietinės
šaukštelio sodos

250 g miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
2 šaukštelių cinamono
dosnaus žiupsnio druskos
150 g šokolado

Procesas:

Moliūgą nulupam, išsėklinam ir sutarkuojam smulkia tarka, na, ta, kuria bulves blynams tarkuojam. Po šitos procedūros moliūgo turėtų būti stiklinė. Į jį pilam abiejų rūšių cukrų, aliejų, įmušam kiaušinį, dedam su grietine sumaišytą sodą. Gerai išmaišom.

Įjungiam orkaitę – 180 laipsnių. Sukapojam šokoladą nedideliais gabalėliais. Naudojau 100 g pieniško ir 50 g juodo. Jūs, žinoma, rinkitės pagal savo pomėgius, o jeigu kur nors liūdi vienas kitas niekam neįdomus riešutas – susmulkintas jis irgi puikiai tiks. Didesniam dubeny sumaišom miltus, kepimo miltelius (kam jie, jei naudojom sodą? Nes moliūgas sunkus, jam vienos rūšies kildinamosios medžiagos maža), cinamoną, druską ir šokoladą.

Moliūgų masę pilam į miltus ir išmaišom. Skardą išklojam kepimo popierium, kabinam kaupiną šaukštelį tešlos, dedam jį metodu bet kaip ant popieriaus. Procesą kartojam, palikdami didelius tarpus (vienu metu nerizikuoju kept daugiau kaip 12 sausainių).

Svarbiausia, kad tešlos krūvelės būtų daugiau mažiau vienodo dydžio, taip visi sausainiai iškeps vienu metu. Forma prieš šaunant į orkaitę nesvarbi, visą darbą padarys aliejus – jo dėka tešla ištiš ir sausainis bus dailiai apvalus. Kepam 10-15 minučių, kol įgauna švelniai rudą atspalvį. Aušinam ant grotelių. Ragaujam. Džiaugiamės traškiu paviršium ir minkštu vidum. Nutildom sąžinę ta mintim, kad, visgi, moliūgas, ir pasiimam dar vieną.


Ingos Alenskaitės nuotr.

***

Ką daryt, jei namuose netyčia atsidūrė moliūgas-milžinas, o sriubų, troškinių ir net sausainių prigaminta tiek, kad, rodos, šito oranžinio gėrio iki kito rudens nesinorės? Gamint moliūgų tyrę!

Moliūgų tyrė

Įkaitinam orkaitę iki 190 laipsnių. Moliūgą supjaustom nemažais gabalais – po 300-400 g kiekvienas. Išimam sėklas, bet nenulupam. Sudėliojam vienu sluoksniu didžiausioj orkaitėj telpančioj formoj ir kepam apie pusantros valandos, kol suminkštėja. Ataušinam.

Žievę nulupam ir moliūgą sutrinam. Visokių blenderių, trintuvų ar virtuvinių kombainų turėjimas čia – dalykas sveikinantis ir reikalą palengvinantis. Bet puikiai viskas pavyksta ir pertrinant per sietelį ar porąsyk permalus mėsmale.

Viskas, žinoma, priklauso nuo moliūgo vandeningumo, tačiau po tokio netrumpo apsilankymo orkaitėje tyrė turėtų būt ganėtinai tiršta. Jei yra kitaip – supilam masę į sūrmaišį ar iš kelių sluoksnių marlės greit suimprovizuojatą maišelį ir paliekam porai valandų virš kriauklės pakabintą, lai skysčių perteklius nuvarva.

Tyrė labai tinka dėt į blynus ar pyragus. Dar ją galima šaldyt. Arba pasiraitot rankoves, paskirt keletą valandų draugystei su kočėlu ir prisigamint moliūginių pusfabrikačių greitoms vakarienėms. Ką jūs į tai?

***

Šito recepto esmė yra tešloje. O tai reiškia, kad įdarą galima naudot tokį, koks patinka. Varškę, grybus, troškintas daržoves – bet ką.

Moliūginiai virtiniai su mėsa


Ingos Alenskaitės nuotr.

4 porcijoms susirandam:

500 g moliūgų tyrės
kiaušinį
nubrauktą šaukštelį druskos
200-350 g miltų

150 g neriebaus kiaulienos faršo
svogūną
porą skiltelių česnako
druskos
pipirų
maltos aitriosios paprikos
džiovinto raudonėlio

Procesas:

Pasiruošiam įdarą. Svogūną sukapojam smulkiais kubeliais, česnaką sutraiškom specialiu įnagiu arba susmulkinam. Sumaišom su mėsa, pagardinam prieskoniais.

Įvertinam moliūgų tyrės būklę. Kuo ji mažiau vandeninga, tuo mažiau miltų reiks, t.y., tuo virtiniai bus labiau moliūginiai. Todėl nepatingim tų skysčių jau anksčiau minėtu būdų atsikratyt.

Į tyrę mušam kiaušinį ir dedam druską. Išmaišom. Pradedam dėti miltus. Negaliu įvardint tikslaus kiekio dėl jau paaiškintų priežasčių. Tešla turi nelipti prie rankų.

Pabarstom stalą miltais. Kočiojam tešlą. Jei labai limpa prie kočėlo, nepatingim įminkyt daugiau miltų. Iškočiotas lakštas turėtų būt poros milimetrų storio. Susirandam 8-12 centimetrų diametro stiklinę/puodelį/ką nors apvalaus ir išspaudžiam apskritimus. Į kiekvieno vidury dedam po šaukštelį tešlos, lenkiam pusiau ir kruopščiai užspaudom kraštelius, kad virtinis neišsileistų.

Užverdam nemenką puodą dosniai pasūdyto vandens (taip jau yra su tais miltais, jei juos verdi – skysčio reikalauja daug ir neprėsko). Sumetam virtinius, palaukiam, kol visi išplauks paviršiun, ir verdam maždaug penkias minutes. Patiekiam su sviestu, grietine ar kokiu padažu, nelygu, kaip paprastai tokius reikalus valgot.

***

Italai juos vadina gnocchi. Virtas bulves sumaišo su kiaušiniu ir miltais, nelyg švilpikus gamindami, kartais pagardina tarkuotu sūriu ir išverda. Patiekia su padažu. Kai atsibosta bulvės, gamina iš moliūgo. O mes pavadinam juos virtinukais ir pamąstom, jog atotrūkis tarp nacionalinių virtuvių nėra toks didelis, kaip kad sykias atrodo.

Moliūgų virtinukai


Ingos Alenskaitės nuotr.

3 valgytojams reiks:

600 g moliūgų tyrės
2 kiaušinių trynių
pusės šaukštelio malto muskato
šaukštelio druskos
100-200 g miltų

Procesas:

Moliūgų tyrę (vėlgi, kiek įmanoma nusunktą) sumaišom su kiaušinių tryniais, muskatu ir druska. Dedam 100 g miltų. Išminkom. Jei tešla limpa prie rankų tiek, kad mieliau maišytumėm šaukštu, dedam dar truputėlį miltų. Ir šitaip tol, kol masė vis dar limpa, tačiau jau pasiduoda suvaldoma pirštais.

Stalą/didelę pjaustymo lentelę dosniai pamiltuojam. Imam pusę tešlos, dedam į miltus ir formuojam „dešrą“. Lygiai taip, kaip darom, kai verdam varškėčius. Kiek suplojam paviršių ir supjaustom centimetro ar pusantro pločio gabalėliais. Dar galima vienam šone palikti šakutės pėdsaką, na, kaip nuotraukoj, bet galima ir nepalikt, jei žaist tingisi.

Verdam pasūdytam vandeny tris minutes po iškilimo viršun. Patiekiam su kokius nors grietinės ar grietinėlės padažu arba sviestu, sūriu ir smulkintais šalavijais. Skanaus.

Jei sugalvojom šituos arba mėsinį variantą užšaldyt, šitai darom išdėliojus juos ant pjaustymo lentelės, o paskui sudedam į maišelius ir laikom šaldymo kameroj iki pareikalavimo. Jei šaldikly nerasit vietos pjaustymo lentelei porai valandų įgrūst ir išsyk sudėsit į maišelius, smarkiai rizikuojat, jog sulips, todėl labai gudru būtų užšaldyt iškart suskirsčius porcijomis.

Gardžių akimirkų!

Inga

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Dėmesio centre: ar tikrai gyvenimas Lietuvoje sustotų, jei 2019 m. valstybės biudžetas bent kol kas nebūtų priimtas? (11)

DELFI Dėmesio centre - pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka ir Seimo biudžeto ir finansų...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (780)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

Aplinkos ministerija gali atitekti Kirkilo socialdarbiečiams (181)

Skiriant naujuosius ministrus, neatmetama, kad Aplinkos ministerijos kuravimas bus perleistas Lietuvos...

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (1)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Sinoptikai žada tikrą žiemą: Lietuvą užgrius sniegas ir šaltis (52)

Antradienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Kritulių nedaug ir tik vietomis, didžiausia...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (23)

Prieš keletą dienų dizainerė Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie Juozo Statkevičiaus...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (113)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Po metų darbo Tokijuje lietuvis suprato: japonai pažengę ne visose srityse (5)

„Mane labiausiai sužavėjo japonų mentalitetas. Jie visada galvoja apie žmones aplinkui. Japonai...

Kodėl Skvernelis tapo profsąjungų taikiniu: šita valdžia iš kokios pusės bepažiūrėsi atrodo blogai (823)

Mokytojų profesinių sąjungų veiksmai sukūrė precendentą, kuris yra linkęs kartotis ateityje,...

Lietuvos miestų eglių kova: išrinkite gražiausią žaliaskarę! (89)

Eglučių įžiebimo maratonas jau pasibaigė – tikriausiai Lietuvoje neliko nė vienos miestelio...