Klausiate, kodėl būtent žuvis? Ogi todėl, kad žuvis man buvo savotiška „neatrasta teritorija“. O ir dažnas mano bičiulis vis dar baiminasi imtis žuvies patiekalų gamybos, o kai kuriems ji vis dar asocijuojasi su „žuvies ketvirtadieniais“, kai iš mokyklos valgyklos pasklisdavo nelabai malonias emocijas kėlę šaldytos jūros lydekos kotletų kvapai...
Mano žuvies kelionių metai prasidėjo Prancūzijoje, kur tris dienas gyvenau austrių augintojų šeimoje. Su jais ankstyvą rytą, vos atsitraukus vandenyno bangai, plaukiau į austrių auginimo fermą, kur suklimpusi iki kelių į minkštą dumblą krapščiau prie metalinių dėžių virbų prilipusius austrių kiautus. Nei pietūs, nei vakarienė Chaillevette kaimelyje neįsivaizduojama be šviežutėlių austrių, kurių kartais išmaldauja net šeimininkų vilkšunis!
Susidomėjimas žuvies ir jūrų gėrybių patiekalais mane nuvedė net iki Mozambiko. Jei svajojate iki soties prisivalgyti milžiniškų krevečių ir langustinų, jūs privalote nusigauti iki Maputo, Mozambiko sostinės. Ir jokiais būdais neieškokite įmantrių restoranų su baltomis staltiesėmis, tačiau nuvykę drąsiai keliaukite tiesiai į žuvies turgų, kuriame išsirinkę dienos laimikį, jau po akimirkos turgaus prieigose mėgausitės čia pat, ant žarijų pagamintais šviežutėliais patiekalais.
Mozambikiečiai žvejai į jūrą su tinklais plaukia kiekvieną ankstyvą rytą. Medinės valtelės ir vietoje burės plevėsuojanti paklodė – tai pagrindiniai jų žvejybos įrankiai. Pavakarę sugrįžus į krantą, žuvį reikia kuo greičiau parduoti, mat neturėdami šaldytuvų ilgai jos neišlaikytų. Todėl atsidūrus Mozambiko žuvų turguje, pirkėjai tiesiog užpuolami šviežių prekių siūlytojų ir įkaitintus grilius paruošusių kepėjų.
Didžiausią žuvies ir jūrų gėrybių įvairovę suradau keliaudama po Kiniją ir Pietų Korėją. Iki tol neregėti vandens gyviai, tvarkingai išrūšiuoti po nuolat keičiamo jūros vandens baseinėlius, tiesiog, rodos, laukia, kada bus išrinkti ir patiekti įnoringam klientui lėkštėje. Korėjiečiai žuvį mėgsta valgyti žalią, tik ištrauktą iš vandens, dar prieš penketą minučių spurdėjusią tinklelyje. Supjaustytą nugarinės filė korėjiečiai vynioja į salotos lapą, prieš tai pagardinę fermentuotų sojų padažu, čili pipirų pasta bei šviežio česnako riekele. Visi skoniai susbalansuoja burnoje taip, kad nereikia jokio mirkalo nei papildomo pagardo. Na, nebent gurkšnelio soju – vietinio silpno ryžių vyno!
Tačiau jei žuvį korėjiečiai kepa, tai tik ant įkaitusių žarijų. Iš karščio paraudę anglys sudedami į ertmę, esančią stalo viduryje, o viršuje uždedamos grotelės. Jau netrukus ant grotelių gula dienos laimikis, kuris visuomet patiekiamas su keliomis rūšimis fermentuotų daržovių ir aitrių korėjietiškų padažų. Korėjiečiai nevalgo nei duonos, nei saldumynų vakarienės pabaigoje, tačiau desertų keliaudamas po tokią šalį nė nepasigendi. Viską atperka šviežutėlės žuvys ir nuoširdžios žmonių šypsenos.
Portugalija – dar viena šalis, kurią verta aplankyti vien dėl nuostabaus maisto. Šviežiausi jūrų produktai, prisirpę apelsinai, granatai ir vynuogės, beprotiškai skanios daržovės - tai gėrybės, kurių kiaurus metus netrūksta Portugalijoje. Užvis smagiausia nukeliavus į Portugaliją apsigyventi gražioje viloje, turinčioje erdvią virtuvę, ir kasdien iš turgaus parsivežus šviežių ingredientų mėgautis kulinarinio pažinimo džiaugsmais.
Tačiau jei neturite galimybės šiuo metu išsiruošti į kulinarinę kelionę, susikurkite tos kelionės dvasią namuose patys! Griebkit kulinarinę knygą, atsisukite mėgstamos kulinarinės laidos įrašą ir denkite stalą! Juk ragautų ir dar neatrastų patiekalų skoniai– tai neįtikėtinas vakaro komfortas mylimų žmonių apsuptyje, mėgaujantis prisiminimais ir planuojant naujus visų ateinančių metų gurmaniškus nuotykius!
