aA
Artėjančios šventės neretai tampa tikru galvos skausmu šeimininkėms, ant šventinio stalo bandančioms suderinti tradicinę ir šiuolaikinę virtuves.
© Shutterstock nuotr.

„Kūčių stalas turi daugybę simbolių ir prasmių, tačiau net ir senosios receptūros neretai patobulinamos naujais ingredientais. Pavyzdžiui, tradicinės pupelės, žirniai keičiami į avinžirnius, lęšius, o patiekalai pagardinami įvairiais daigais, bolivinių balandų ar ispaninio šalavijo (čija) sėklomis. Pats seniausias patiekalas - Kūčia - šiandien taip pat turi dešimtis skirtingų variacijų“, – teigia „Bernelių užeigos“ gamybos vadovė Rasa Vasiliauskaitė.

Šv. Kūčių tradicijos atskleidžia nenuginčijamą lietuvių kultūrinį paveldą, įdomią, gilias tradicijas puoselėjančią lietuvių tautos virtuvę. Šiandien priskaičiuojama apie 100 įvairiausių Kūčių stalo patiekalų, visi iš jų – pasninkiniai – gaminami be jokių riebalų arba tik su aliejumi, sakoma pranešime spaudai.

„Skirtingų etninių Lietuvos regionų asortimentas taip pat priklausydavo nuo to, kur žmonės gyvendavo. Vakarų Lietuvoje žmonės dažniau ant šventinio stalo patiekdavo žuvį, pietų Lietuva garsėjo grybais, o Šiaurės Lietuvoje netrūko derlingų žemių – duonos, miltinių patiekalų“, – žiniomis dalinasi etnologė Jūratė Bytautė. – „Perduodamos tradicinius patiekalus šeimininkės pridėdavo kažką ir nuo savęs, tad nuolat keitėsi ir Kūčių stalas, kuris palaipsniui darėsi vis turtingesnis ir įvairesnis“.

Tobulina tradicinių patiekalų receptūras

Vienas iš seniausių Šv. Kūčių patiekalų - kūčia, nuo kurio ir kilo šios šventinės vakarienės pavadinimas. Šis patiekalas gaminamas iš virtų javų grūdų (miežių, rugių, avižų), sumaišytų su medumi pasaldintu vandeniu. „Autentiškas patiekalas neretai pagardinamas ispaninio šalavijo (chia), kanapių, linų sėmenų, moliūgų, kumino ar juodgrūdžių, kilusių iš Pietvakarių Azijos, sėklomis ar daigintais grūdais, džiovintais vaisiais ar uogomis, įvairiais riešutais. Kai kurių šių sėklų kultūros anksčiau Lietuvoje nebuvo auginamos, bet jos subtiliai ir šiuolaikiškai papildo receptūrą,“ – pasakoja R. Vasiliauskaitė.

Kitas, tik ant Šv. Kūčių stalo dedamas išskirtinis patiekalas, be kurio ši šventė neįsivaizduojama, – kūčiukai su aguonpieniu. „Tradiciniai kūčiukai gaminami iš miltų, mielių, vandens ir trupučio cukraus. Tuo tarpu kiaušinių, pieno ar sviesto pagal tradicijas turėtume vengti, nes laikomasi pasninko“, - pasakoja Rasa.

Etnologės įvardintų tradicinių Kūčių stalo patiekalų: žemaičių kiunkės – bulvių ir pupų košės, kuri būdavo valgoma su raugintais agurkais ar troškintais kopūstais, aukštaičių gaminamų skrylių iš miltų ir vandens, dzūkų kepamos saldžios grikinės babkos ant kopūsto lapo ar suvalkiečių gaminamų barščių su auselėmis, daugelis ne tik pamiršę, bet net ir visai neragavę.

„Ant šiuolaikinės šeimos stalo – dažniausiai sutinkame silkės, keptos žuvies patiekalus, ankštinių daržovių ir burokėlių salotas. Visgi net ir šie patiekalai įgauna naujus skonius – silkė patiekiama su cukinija, burokėliai pagardinami kaparėliais, žuvis - egzotiškais padažais. Dažnai gaminamos ir įvairios itališkos, ispaniškos užtepėlės su žalumynais, daigeliais ar sėklomis,“ – pasakoja R. Vasiliauskaitė. Pasak gamybos meistrės, ypač populiarūs šiuo metu patiekalai iš lęšių, kurie kaip ir avinžirniai – puiki alternatyva vegetariškiems Kūčių patiekalams.

Etnologė: pagrindinė Kūčių stalo simbolika – valgymas su šeima

Nors patiekalai ir receptūros keičiasi, etnologės J. Bytautės teigimu, Kūčios vis dar turi reikšmingiausią simbolį – tai šventė, kurios metu susiburia ne tik šeimos nariai, artimieji, giminės, bet ir mirusiųjų vėlės.

„Vis dar išlieka gyva tradicija po Kūčių vakarienės palikti lėkštelę ir mirusiems, sunkiai sergantiems ar išvykusiems į tolimus kraštus šeimos nariams bei artimiesiems, kadangi tikėta, jog grįžusios vėlės, pamačiusios paliktas lėkštes, jausis laukiamos ir prisimenamos. Tai labai autentiška, unikali ir svarbi lietuvių tradicija, simbolizuojanti visos šeimos susivienijimą, artimą bendravimą bei vaišinimąsi tais pačiais patiekalais,“ – apie ypatingą tradiciją pasakoja etnologė.

„Kūčių vakarienė prasideda tada, kai nakties danguje užteka Vakarinė žvaigždė. Tai itin autentiška vienybės akimirka. Ant stalo paskleidžiamas šienas ir uždedama skaisti balta lininė staltiesė, o stalas papuošiamas žalumos kuokšteliu – eglišakiais ar kadagiais, - pasakoja etnologė. – Apskritai, šią dieną svarbi visų santarvė, kad visi metai būtų sklandūs ir sėkmingi.“

Vakaro burtai įneša paslapties

Norintiems susikurti išties autentišką vakarą, etnologė siūlo išsiburti. „Pasiėmus saujelę riešutų ar kūčiukų ir juos suskaičiavus, anksčiau merginos spręsdavo ar ateinančiais metais ištekės ar ne. Porinis skaičius reikšdavo vedybas, neporinis – kad piršlybų dar reiks palaukti, - pasakoja etnologė. - O štai norėdamos sužinoti, už kurio jaunikaičio ištekės, Kūčių vakarą stengdavosi prisivalgyti sūriai, kad susapnuotų, kuris potencialus jaunikis atneš vandens“.

Pasak J. Bytautės, pasibaigus Kūčių vakarienei, motinos berdavo riešutus ant vaikų galvų. Labiausiai pasisekdavo tam, kuris daugiausiai jų sugaudavo – tai reiškė, kad kitais metais gyvens turtingiau. Šeimos vyriausiosios moterys burdavo ir su vašku: karštą žvakių vašką lašindavo į vandenį, o iš susidariusio šešėlio spėdavo ateitį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Baltiškos Ženios atostogos. Europietiškiausią Europą atrado Estijoje: čia trūksta tik pinigų (5)

Iš visko, ką mačiau, ši Europa – pati europietiškiausia. Džiugių spalvų identiški mediniai...

Kita ažiotažo dėl miškų pusė: kirsti daugiau skatina elementarus ekonomikos dėsnis (74)

Šiemet maždaug 20 proc. pakilusi medienos kaina privačių miškų savininkus ragina galąsti...

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (19)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (162)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (20)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...

Šokėjas apie būnant 7-erių neva patirtą Jacksono seksualinę prievartą: nebuvo nakties, kuri būtų praėjusi be jo tvirkinimo (18)

Wade‘as Robsonas plačiau pasakoja apie savo teiginius, kad Michaelas Jacksonas seksualiai jį...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (95)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (487)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (36)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (78)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...