Artėjančios šventės neretai tampa tikru galvos skausmu šeimininkėms, ant šventinio stalo bandančioms suderinti tradicinę ir šiuolaikinę virtuves.
© Shutterstock nuotr.

„Kūčių stalas turi daugybę simbolių ir prasmių, tačiau net ir senosios receptūros neretai patobulinamos naujais ingredientais. Pavyzdžiui, tradicinės pupelės, žirniai keičiami į avinžirnius, lęšius, o patiekalai pagardinami įvairiais daigais, bolivinių balandų ar ispaninio šalavijo (čija) sėklomis. Pats seniausias patiekalas - Kūčia - šiandien taip pat turi dešimtis skirtingų variacijų“, – teigia „Bernelių užeigos“ gamybos vadovė Rasa Vasiliauskaitė.

Šv. Kūčių tradicijos atskleidžia nenuginčijamą lietuvių kultūrinį paveldą, įdomią, gilias tradicijas puoselėjančią lietuvių tautos virtuvę. Šiandien priskaičiuojama apie 100 įvairiausių Kūčių stalo patiekalų, visi iš jų – pasninkiniai – gaminami be jokių riebalų arba tik su aliejumi, sakoma pranešime spaudai.

„Skirtingų etninių Lietuvos regionų asortimentas taip pat priklausydavo nuo to, kur žmonės gyvendavo. Vakarų Lietuvoje žmonės dažniau ant šventinio stalo patiekdavo žuvį, pietų Lietuva garsėjo grybais, o Šiaurės Lietuvoje netrūko derlingų žemių – duonos, miltinių patiekalų“, – žiniomis dalinasi etnologė Jūratė Bytautė. – „Perduodamos tradicinius patiekalus šeimininkės pridėdavo kažką ir nuo savęs, tad nuolat keitėsi ir Kūčių stalas, kuris palaipsniui darėsi vis turtingesnis ir įvairesnis“.

Tobulina tradicinių patiekalų receptūras

Vienas iš seniausių Šv. Kūčių patiekalų - kūčia, nuo kurio ir kilo šios šventinės vakarienės pavadinimas. Šis patiekalas gaminamas iš virtų javų grūdų (miežių, rugių, avižų), sumaišytų su medumi pasaldintu vandeniu. „Autentiškas patiekalas neretai pagardinamas ispaninio šalavijo (chia), kanapių, linų sėmenų, moliūgų, kumino ar juodgrūdžių, kilusių iš Pietvakarių Azijos, sėklomis ar daigintais grūdais, džiovintais vaisiais ar uogomis, įvairiais riešutais. Kai kurių šių sėklų kultūros anksčiau Lietuvoje nebuvo auginamos, bet jos subtiliai ir šiuolaikiškai papildo receptūrą,“ – pasakoja R. Vasiliauskaitė.

Kitas, tik ant Šv. Kūčių stalo dedamas išskirtinis patiekalas, be kurio ši šventė neįsivaizduojama, – kūčiukai su aguonpieniu. „Tradiciniai kūčiukai gaminami iš miltų, mielių, vandens ir trupučio cukraus. Tuo tarpu kiaušinių, pieno ar sviesto pagal tradicijas turėtume vengti, nes laikomasi pasninko“, - pasakoja Rasa.

Etnologės įvardintų tradicinių Kūčių stalo patiekalų: žemaičių kiunkės – bulvių ir pupų košės, kuri būdavo valgoma su raugintais agurkais ar troškintais kopūstais, aukštaičių gaminamų skrylių iš miltų ir vandens, dzūkų kepamos saldžios grikinės babkos ant kopūsto lapo ar suvalkiečių gaminamų barščių su auselėmis, daugelis ne tik pamiršę, bet net ir visai neragavę.

„Ant šiuolaikinės šeimos stalo – dažniausiai sutinkame silkės, keptos žuvies patiekalus, ankštinių daržovių ir burokėlių salotas. Visgi net ir šie patiekalai įgauna naujus skonius – silkė patiekiama su cukinija, burokėliai pagardinami kaparėliais, žuvis - egzotiškais padažais. Dažnai gaminamos ir įvairios itališkos, ispaniškos užtepėlės su žalumynais, daigeliais ar sėklomis,“ – pasakoja R. Vasiliauskaitė. Pasak gamybos meistrės, ypač populiarūs šiuo metu patiekalai iš lęšių, kurie kaip ir avinžirniai – puiki alternatyva vegetariškiems Kūčių patiekalams.

Etnologė: pagrindinė Kūčių stalo simbolika – valgymas su šeima

Nors patiekalai ir receptūros keičiasi, etnologės J. Bytautės teigimu, Kūčios vis dar turi reikšmingiausią simbolį – tai šventė, kurios metu susiburia ne tik šeimos nariai, artimieji, giminės, bet ir mirusiųjų vėlės.

„Vis dar išlieka gyva tradicija po Kūčių vakarienės palikti lėkštelę ir mirusiems, sunkiai sergantiems ar išvykusiems į tolimus kraštus šeimos nariams bei artimiesiems, kadangi tikėta, jog grįžusios vėlės, pamačiusios paliktas lėkštes, jausis laukiamos ir prisimenamos. Tai labai autentiška, unikali ir svarbi lietuvių tradicija, simbolizuojanti visos šeimos susivienijimą, artimą bendravimą bei vaišinimąsi tais pačiais patiekalais,“ – apie ypatingą tradiciją pasakoja etnologė.

„Kūčių vakarienė prasideda tada, kai nakties danguje užteka Vakarinė žvaigždė. Tai itin autentiška vienybės akimirka. Ant stalo paskleidžiamas šienas ir uždedama skaisti balta lininė staltiesė, o stalas papuošiamas žalumos kuokšteliu – eglišakiais ar kadagiais, - pasakoja etnologė. – Apskritai, šią dieną svarbi visų santarvė, kad visi metai būtų sklandūs ir sėkmingi.“

Vakaro burtai įneša paslapties

Norintiems susikurti išties autentišką vakarą, etnologė siūlo išsiburti. „Pasiėmus saujelę riešutų ar kūčiukų ir juos suskaičiavus, anksčiau merginos spręsdavo ar ateinančiais metais ištekės ar ne. Porinis skaičius reikšdavo vedybas, neporinis – kad piršlybų dar reiks palaukti, - pasakoja etnologė. - O štai norėdamos sužinoti, už kurio jaunikaičio ištekės, Kūčių vakarą stengdavosi prisivalgyti sūriai, kad susapnuotų, kuris potencialus jaunikis atneš vandens“.

Pasak J. Bytautės, pasibaigus Kūčių vakarienei, motinos berdavo riešutus ant vaikų galvų. Labiausiai pasisekdavo tam, kuris daugiausiai jų sugaudavo – tai reiškė, kad kitais metais gyvens turtingiau. Šeimos vyriausiosios moterys burdavo ir su vašku: karštą žvakių vašką lašindavo į vandenį, o iš susidariusio šešėlio spėdavo ateitį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Specialistai šokiruoti: darželiuose ir mokyklose sviestą pakeis margarinas (52)

„ Sviestas , kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų...

Šokiruojantis merginos pagrobimas: gyvą palaidojo po žeme (44)

Barbaros Jane Mackle gyvenimas buvo tikrai kerintis. Daili ir populiari 20 metų mergina buvo Majamyje...

Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbuotojų stilius: per koncertus ir po jų – kaip diena ir naktis (5)

DELFI Stilius apsilankė didžiausiame šalies klasikinės muzikos koncertų centre – Lietuvos...

Šaras po pergalės juokavo apie aštuonis kartus operuotą gerklę ir mokė žurnalistus

Kauno „Žalgiris“ be didesnio vargo žengė į Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) pusfinalį....

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (12)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube (3)

Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas,...

Asmens duomenų tvarkymas: kiekvienam interneto vartotojui verta sužinoti, kas keičiasi jau šiandien (67)

Lietuvoje nuo gegužės 25 d. pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) –...

„Žalgiris“ eliminavo boikoto atsisakiusį „Nevėžį“ ir žengė į LKL pusfinalį (29)

Kauno „Žalgiris“ tiesiausiu keliu pateko „Betsafe- LKL “ čempionato pusfinalį....

Jautrus vaizdo įrašas sujaudino tūkstančius: penkiametė autistė ištarė pirmuosius žodžius (2)

Moteriai buvo pasakyta, kad jos dukra, turinti autizmo spektro sutrikimą, niekada nekalbės. Štai...

Angelina Jolie įsiutusi: Bradas Pittas neleidžia keliauti su vaikais

Aktorių Angelinos Jolie ir Brado Pitto skyrybų istorijoje – naujas vingis: pasirodo, aktorė...