Šiandien konservuoti galimą bet kokį maisto produktą. Būdą dažniausiai lemia norimas skonis ar išvaizda. Tačiau dažnai ruošdami atsargas žiemai net nesusimąstome, kad naudojame metodus, kurie šeimininkių virtuvėse „gimė“ dar gūdžiais viduramžiais.
© Shutterstock nuotr.

Džiovinimas

Nuo senovės šis būdas naudojamas daugeliui maisto produktų konservuoti. Pavyzdžiui, kviečiai būdavo gerai išdžiovinami saulėje ir tik tuomet sandėliuojami. Taip pat iki šių dienų džiovinami vaisiai. Pietuose tiesiog saulėje, šiauriniuose kraštuose – krosnyse, vėliau – orkaitėse.

Beje, Skandinavijoje, kur žemę sukausto stingdantis šaltis, menkė, nupjovus jai galvą, būdavo paliekama lauke, kad „išdžiūtų“ šaltyje. Skandinavai tai vadino džiovinimo būdu.

Konservavimas druska

Šis būdas senovėje buvo praktiškai vienintelis, norint ilgiau išlaikyti žuvį ar mėsą. Tokiu būdu konservuoti galima ir daržoves, tačiau pastarosioms labiau paplito marinavimas.

Vienas konservavimo druskoje būdų – mėsą ar daržoves sudėti į sandarų indą ir apiberti sausa druska taip, kad gabalėliai nesiliestų vienas su kitu. Kitas – merkti maisto produktus į sūdytą vandenį. Tačiau antrasis nėra toks veiksmingas kaip produktų laikymas sausoje druskoje.

Rūkymas

Dar vienas paplitęs mėsos ir žuvies išlaikymo būdas. Mėsa supjaustoma plonais gabalėliais, pasūdoma ir pakabinama virš ugnies, kad prisigertų dūmo kvapo ir lėtai džiūtų. Kartais mėsa gali būti džiovinama ir nesūdyta, tačiau druska pailgina jos galiojimo laiką.

Marinavimas

Panardinti produktus į sūdytą vandenį tam, kad juos būtų galima išlaikyti valgomus ilgiau, Viduramžių Europoje buvo įprasta. Nors „marinavimo“ sąvoka iki tų laikų nevartota, šio proceso užuomazgų žinoma dar senovėje. Tai ne tik būdas išlaikyti produktus valgomus ne sezono metu, bet ir puiki galimybė suteikti jiems naujų pikantiškų skonių.

Paprasčiausias marinavimo būdas – naudoti vandenį, druską ir kelias žoleles. Nuo XII amžiaus po truputį šiame procese imtas naudoti actas, rūgščios sultys, citrina ir įvairesni prieskoniai.

„Confit de canard“

Prancūzijoje „Confit de canard“ arba lietuviškai – „antienos uogienė“ sugalvotas kaip būdas konservuoti mėsą. Šiandien tokį patiekalą dažniau pamatysite ant pietų stalo.

Marinuotos antienos šlaunelės apie dešimt valandų troškinamos savo riebaluose žemoje temperatūroje, kol tampa visiškai minkštos. Paskui jos sudedamos į indus, užpilamos tais pačiais riebalais.

Viduramžiais tinkamai saugomos galėjo būti išlaikomos net iki dvejų metų.

Saldus konservavimas

Vaisiai dažnai tiesiog džiovinami. Tačiau dar vienas būdas juos išsaugoti ilgesnį laiką – aplieti medumi. Tiesa, vaisius ar uogas galima virti ir cukraus bei vandens tirpale, tačiau seniau cukrus buvo ganėtinai brangus, todėl tokį konservavimo būdą galėjo rinktis tik labai turtingos šeimos.

Šaldymas

Viduramžiais Europoje orai buvo ganėtinai vėsūs. Nors kalbama ir apie tuometinį „šiltąjį periodą“, tačiau tikslią jo datą sunku nustatyti. Vis dėlto, daugelyje vietovių atkeliaudavo speiguota žiema. Tad šaldymas buvo ypač paplitęs produktų konservavimo būdas šiauriniuose kraštuose.

Pilyse ar didesniuose namuose buvo įrengiami nešildomi rūsiai, kur produktai buvo laikomi tarp ledo gabalų. Tokį „kambarį“ įsirengti toliau į pietus buvo prabangos ženklas dėl sudėtingų ledo gabenimo ir išlaikymo sąlygų.

Napoleono Bonaparto indėlis

Prie konservavimo istorijos itin prisidėjo Napoleonas Bonapartas (nuotr.). Jis paskelbė, kad apdovanos žmogų, sugalvojusį, kaip aprūpinti jo armiją maistu ir taip paskatino ieškoti būdų, kaip pratęsti maisto galiojimo trukmę.

Po penkiolikos metų eksperimentų prancūzų konditeris Nikola Fransua Appertas XIX amžiaus pradžioje galiausiai pelnė žadėtą apdovanojimą. Jis pastebėjo, kad pakaitinus sandariai uždarytą stiklinį indą su maistu, pastarasis jame išsilaiko nesugedęs kur kas ilgiau nei įprasta.

Jo išleista knyga apie konservavimo metodus nepaprastai išpopuliarėjo. Konditeris užpatentavo savo išradimą. Tiesa, jis turėjo vieną trūkumą – stikliniai indai buvo sunkūs, todėl juos buvo sudėtinga gabenti į frontą.

Netrukus Anglijoje ūkininkas Pierras Durandas ėmė naudoti nedūžtančias alavines dėžutes. Jos buvo lengvesnės ir tinkamesnės konservuotiems produktams. Devynioliktam amžiui įpusėjus Lui Pasteras išrado pasterizaciją. Vėliau konservavimas vis tobulėjo.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Prabangaus turto savininkus persekioja nemalonumai: tai griauna, tai stato, o iš tiesų jau bando parduoti (12)

Vilniuje, Šlaito gatvėje, susiklostė paradoksali situacija. Šiame sklype Statybos inspekcijai...

Mokesčių pertvarka įgauna daugiau pilkų atspalvių (24)

Pristatydama siūlomas mokesčių permainas Vyriausybė teigė, kad jomis siekiama vienodesnio...

Vėžį vilnietei išdavė pakitę hemoglobino ir geležies rodikliai

Vilnietė Irena yra viena iš socialinės iniciatyvos „ Drąsos ambasadoriai “, siekiančios...

Vakarų Lietuvoje susiformavęs plikledis

Trečiadienio rytą Vakarų Lietuvoje susiformavęs plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija.

Lietuvos realijos: planus pakeitė vaikų nenoras grįžti (7)

Varėnos rajone parduodamas vasarnamis, pastatytas ant vandens gali būti ne tik taip daug vilčių...

Šokiruojančioje nuotraukoje – skaudi vilniečio pamoka: norėjo pasigražinti, o liko randuotas (90)

Vidutinio amžiaus vyras nusprendė imtis pokyčių. Panaršęs internete ir sužinojęs apie kitų...

Vytautas Kasiulevičius traukiasi iš Lietuvos medikų sąjūdžio lyderių papildyta 22.53 (230)

Naujai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio vienas iš lyderių Vytautas Kasiulevičius...

Genetinės informacijos valdymas – Lietuvos studentų rankose (11)

Vilniaus universitetas skelbia, kad jo studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė...

Gavusi sąskaitą nustebo – restoranas įtraukė dar nematytą mokestį (502)

Restorane gautoje sąskaitoje – 20 –ties centų mokestis. Tiek už vandens buteliukus buvo...

Neramumai Ukrainoje: Porošenko sušaukė neeilinį posėdį dėl Rusijos veiksmų ir padėties Luhansko srityje (216)

Dėl padėties pablogėjimo Luhansko srityje, Ukrainos prezidentas Petro Porošenko sušaukė...