aA
Ekspertai tvirtina, kad daugelio lietuvių įsivaizdavimas, kas yra arbata, – klaidingas. Verdančiu vandeniu užpiltas šaukštelis naminės uogienės ar pakelis su arbatos dulkėmis – ne arbata, o paprasčiausias karštas gėrimas. Pabandykime išsiaiškinti, kaip nepasiklysti ne tik prekybos centrų, bet ir specializuotų arbatos parduotuvėlių lentynose, ir išsirinkti kadaise Kinijos imperatorių ypač vertintą gėrimą.
Arbata
Arbata
© Shutterstock nuotr.

Požiūrio kaita į arbatos vartojimą

Arbatą pradėta gerti Kinijoje. Tai buvo ypatingas imperatorių ir vienuolių gėrimas, prieinamas tik tam tikro socialinio sluoksnio žmonėms. Ieva Virbalaitė, „Arbatos magijos“ arbatos degustacijų vedėja bei renginių koordinatorė, atskleidė, kad lietuviškas žodis „arbata“ yra kilęs iš lenkiško „herbata“. Tai sudurtinis žodis, sudarytas iš lotyniško „herba“ (liet. žolė) ir kiniško „ča“ (liet. arbatmedis, arbatkrūmis), kuris kiek kitaip tariamas įvairiose valstybėse.

Kiniškas žodis „ča“ apibūdina du krūmus ir medžius, iš kurių lapelių gaminamos penkios arbatos rūšys. Vakarietiški žodžiai „tea“ (angl.), „tee“ (vok.), „te“ (it.) taip pat yra kilę iš žodžio „ča“. Kultūriškai taip susiklostė, kad Lietuvoje arbata yra visi plikomi karšti gėrimai, tačiau tikroji arbata yra tai, kas ateina nuo arbatmedžių ar arbatkrūmių.

„Skonio namų „Gurman‘s“ koordinatorė (UAB „Kavinukas“) Jurga Sergadejevienė pasakojo, kad nuo senų senovės, maždaug nuo 3000 m. pr. Kr., arbatžolės buvo renkamos ir apdorojamos tik rankomis. Europoje šis gėrimas atsirado XVII a. pradžioje. Ją, kaip ir Kinijoje, gėrė tik aukštuomenės atstovai, demonstruodami savo finansinę galią ir statusą. Apie XIII a. arbata tapo įperkama, netgi kasdieniu gėrimu tarp kinų.

Senojo žemyno gyventojai arbatos paragavo tik XIX a. pab.–XX a. pr., atsiradus jos pakeliams. Nuo to laiko šiuo gėrimu šildomės kasdien, o jo plikymas neatima daug laiko. Be to, pradėjus mechanizuoti arbatos rinkimą krito jos kaina. To pasekmė – rankų darbo (rinkimo ir apdorojimo) arbatos kainų kilimas. Nors tokia arbata vertingesnė, daugiau dėmesio produkto kainai skiriantys pirkėjai renkasi ekonomiškesnį variantą.

Lietuvos rinkos tendencijos

J. Sergadejevienė atskleidė, kad perkamiausi yra arbatos mišiniai, t. y. arbata su priedais. Pastaruoju metu ypač populiarėja ekologiškos bei prieskoninės arbatos linijos. Be to, Lietuvoje susiformavo birios žaliosios arbatos kultas, nors pasaulio tendencijos rodo, kad juodoji arbata yra populiaresnė. Lietuviai taip pat mielai renkasi juodosios arbatos produkciją, tačiau vienas labiausiai tokį pasirinkimą lemiančių veiksnių yra patogūs maišeliai.

Klasikinė arbata yra ne tokia populiari kaip mišiniai, nes lietuviai dar tik susipažįsta su retesne ir brangesne arbata, pavyzdžiui, baltąja ar ulongo. J. Sergadejevienė pripažino, kad ir arbatos rinkoje vyrauja tam tikra mada, į kurią remiantis kasmet kuriamos ir „Skonio namų Gurman‘s“ specializuotose parduotuvėse pristatomos naujos arbatos kolekcijos: „Arbatų mišinius užsakome iš savo tiekėjų Vokietijoje. Nors arbatos vartojimas, kultūra ir rinka labai skiriasi Lietuvoje, Vokietijoje ir, tarkime, Rusijoje, atsižvelgiame į vyraujančius kriterijus. Pavyzdžiui, šį sezoną Vokietijoje buvo labai populiarūs mišiniai su rozmarinais, tad nuspręsta ir į Lietuvą atvežti vieną iš trisdešimties mišinių.“

Klasikinės arbatos rūšys

Anot J. Sergadejevienės, pirmiausia reikėtų kalbėti apie arbatos lapelius. „Lapeliai skinami nuo arbatos krūmų arba medžių. Iš vieno krūmo ar medžio, fermentuojant lapelius arba ne, gaunamos pagrindinės rūšys: baltoji, geltonoji, žalioji, juodoji, ulongo bei puerh. Taigi arbata yra arbatlapių produktas.“

I. Virbalaitė pristatė kiniškos arbatos tradiciją: „Arbata nėra džiovinami lapeliai, kinai to niekada nedarė. Na, o mes esame įpratę rinkti ir džiovinti vaistažoles, tarkime, liepų žiedus. Gana panašiai ruošiama tik baltoji arbata – ji vytinama ir džiovinama.“ Baltoji ir žalioji arbata nefermentuojama. Ji renkama, rūšiuojama, vytinama. Baltoji arbata tik džiovinama, o žalioji gali būti garinama, kepinama, įvairiai sukama. Ulongo, juodoji, puerh arbata fermentuojama, t. y. vyksta natūralus lapų sulčių rūgimo procesas pažeidus lapų struktūrą, pavyzdžiui, perlaužus, sumaigius ar susukus.

Ulongo arbata yra silpnai fermentuota. Lapeliai po viso proceso turi būti žali su rudomis dėmėmis. Juodoji arbata yra fermentuota vidutiniškai, o ulongo – stipriai. Šių lapeliai turėtų būti tamsiai rudi. Įvykus rūgimo procesui lapeliai džiovinami siekiant sustabdyti fermentaciją, susukimi ir pakepinami.

Kaip išsirinkti ir plikyti kokybišką arbatą?

J. Sergadejevienė pasakojo, kad sveriama arbata yra žymiai kokybiškesnė nei pakeliuose. Todėl renkantis arbatą pakeliuose reikėtų atkreipti dėmesį į pakuočių ženklinimą raidėmis. Nors raidinė klasifikacija yra sudėtinga, vien ženklinimas rodys, kad tai gana kokybiškas produktas, atitinkantis tam tikrus kriterijus. Jeigu žvelgtume paprasčiau, arbata skirstoma į stambią, smulkintą bei arbatos dulkes. Arbatos pakeliuose – tik arbatos dulkės, t. y. visos nuobiros, tai, kas liko atrenkant stambius ir smulkius lapelius. Vis dėlto ir tokioje arbatoje jokiu būdu negali būti kotelių.

Anot „Skonio namų Gurman‘s“ koordinatorės, svarbiausi kokybiškos arbatos kriterijai – vaizdas ir kvapas. Be to, būtina atsižvelgti į arbatos galiojimo laiką. „Plikymas yra svarbiausias dalykas ruošiant kokybišką arbatą“, – teigė J. Sergadejevienė.

I. Virbalaitė paakino: „Dažnai ant arbatos pakuočių parduotuvėse rašomos visiškos nesąmonės. Be to, Lietuvoje šviežios žaliosios arbatos nėra. Kinijoje arbata galioja vienus metus, Europoje – dvejus. Galiu patikinti, kad į prekybos centrus tiekiama antrus metus galiojanti žalioji arbata. Svarbu žinoti, kad aromatizuota arbata niekada nebus šviežia. O štai puerh net specialiai sendinama. Vykstant oksidacijai ir fermentacijai skonis tampa švelnesnis. Ši arbatos rūšis, matyt, vienintelė, kurios galiojimo laikas neribotas. Taigi arbatos kokybės spektras iš tiesų platus: nuo šiukšlių iki meno kūrinių.“

Pašnekovė pridūrė, kad specilizuotose parduotuvėse arbata yra kokybiškesnė, tačiau brangesnė: „Gyvename ne ypač turtingoje šalyje, tad galima rasti ir granuliuotos arbatos gėrimų, kurių šimtas gramų kainuoja litą. Kai pagalvoji, o ką gali Lietuvos pensininkai daugiau gerti? Vis dėlto nesiūlau rinktis ir pačių brangiausių, nes kaina ne visada yra kokybės garantas.“

Pasak I. Virbalaitės, perkant arbatą svarbu atkreipti dėmesį į lapelius. Jie turėtų būti nesulūžinėję ir neaptrupėję. Jeigu renkatės juodąją arbatą, lapeliai turi būti kiek blizgūs, nes arbatoje yra eterinių aliejų. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Šviežia juodoji arbata turi dvelkti salsvai, džiovintais vaisiais, žalioji – gaiviai, tarsi ką tik nupjauta žolė. Renkantis puerh galima atsižvelgti į riešutišką, žemės, salsvą kvapą, arbatos smulkumą bei oranžinį atspalvį, kurio turėtų būti kuo daugiau. Kuo daugiau pumpurų, tuo geresnė yra baltoji arbata.

Beje, žinant kaip, prastesnę arbatą galime pagerinti, o kokybišką visiškai sugandinti. Pirmiausiu karštu vandeniu šildomi indai, kad įdėjus norimą kiekį arbatos lapelių juose esantys eteriniai aliejai visiškai atsiskleistų. Fermentuotą arbatą (juodąją, ulongo, puerh) reikia plauti: lapeliai užpilami nedideliu kiekiu karšto vandens, o šiek tiek luktelėjus jis išpilamas.

Fermentuota arbata apdorojama ilgiau, dažnai nesteriliai, taigi turime nuplauti visas dulkes, bakterijas bei kitas nenaudingas medžiagas. Tokiai arbatai plikyti galima naudoti ir verdantį vandenį. Baltoji arbata užpilama 60–70 laipsnių, žalioji kiniška – maždaug 80 laipsnių, o subtilesnė japoniška – 60 laipsnių temperatūros vandeniu, šių rūšių arbatos lapelių nebūtina plauti. Norint arbatą plikyti daugiau kartų, lapelius reikia užpilti vandeniu, po minutės visą gėrimą išpilstyti į puodelius, o arbatinuką uždengti rankšluoščiu, kad neatvėstų lapeliai.

Teigiamos gėrimo savybės

„Arbata nėra vaistas, – įsitikinusi J. Sergadejevienė. – Tai nėra jos pirminė savybė, tačiau jeigu arbatą geriate kaip kitų gėrimų pakaitalą, organizmui tai išties naudinga. Nuolat vartojant vidutiniškai tris puodelius arbatos per dieną juntamas antioksidacinis poveikis, gerėja virškinimas. Tai puiki prevencija nuo vėžio ir sklerozės. Visa arbata turi kofeino, tačiau juodosios tonizuojamasis poveikis yra didžiausias. Įdomu, kad arbatoje esantis kofeinas veikia kitaip nei esantis kavoje. Kavos poveikis – smūginis ir trumpalaikis, arbatos – lengvesnis ir ilgalaikis.

„Arbatos magijos“ degustacijų vadovė pabrėžė, kad gera arbata turi unikalių savybių, nes tuo pat metu ir ramina, ir aktyvina. Be to, joje esantys eteriniai aliejai, atsiskleidžiantys per gėrimo aromatą, atplaiduoja. Gera arbata pamalonina visus skonio pojūčius, kadangi turi ir kartumo, ir saldumo, ir rūgštelės... Šis gėrimas ne tik padeda bendrauti, daugeliui žmonių jis slopina alkoholio, nikotino ir net psichotropinių medžiagų poreikį.

Dauguma mūsų jaučiamės išbalansuoti, todėl rytais puolame prie puodelio kavos, o vakare renkamės šokoladą ar alkoholį. Arbata sujungia šį disbalansą ir padeda siekti harmonijos.
„Negaliu tvirtinti, kad arbata yra panacėja. Kitiems tai gali būti kelionės ar kopimas į kalnus... Svarbu rasti sau priimtiną ritualą“, – sako „Arbatos magijos“ degustacijų vadovė.

ANONSAS: "Verslo pradžios sėkmė" ir "TOP turtingiausi Rusijos verslininkai" ieškokite "bzn start" kovo mėnesio verslo žurnalo numeryje.

Verslo žurnalas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pamačiusi pervestą atlyginimą Šiaulių ligoninės medikė liko šokiruota: gydymo įstaigos versija – kitokia (232)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės sūnus teigia, kad jo mamai ligoninė...

Čaplinskas: panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų (290)

Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį koronaviruso pandemijos scenarijų, tai yra – virusų...

Šiltas pavasaris kol kas traukiasi: laukia smarkūs lietūs, vietomis sugriaudės perkūnijos (4)

Krentant atmosferos slėgiui ir didėjant žemo slėgio lauko įtakai giedrių orų laikotarpis...

Lietuvoje prasidės didžiuliai pokyčiai: vieniems teks stipriai pakeisti savo įpročius, o kiti galės pasinaudoti parama (68)

Pustrečio milijardo tonų – štai tiek pačių įvairiausių atliekų kasmet susikaupia Europos...

Kasdienybės herojai. Eleonora – apie „Sel“ ir skyrybas: liūdna dėl savo gyvenimo, kad nieko nepasiekiau kita tema: stulbinanti „Misis Lietuva 2019“ Gretės Brokienės sėkmė (12)

Išskirtinis Eleonoros Sebrovos interviu - karjera grupėje „Sel“, skausmingos skyrybos ir...

Karolis Kasperas | D+

Japonų valdžia po šiai dienai neigia šį istorinį faktą: „komforto stotyse“ karius tenkino 200 tūkst. pagrobtų moterų

Lee Ok-Seon nieko neįtardama ėjo namo, kai iš pravažiuojančio automobilio iššoko grupė...

Štai kokių perliukų radau „Mamų mugėje“: vaiką galima aprengti už tiek, kiek kainuoja trys puodeliai kavos (54)

Ar brangu auginti vaikus, juk jie taip greit auga, todėl daug ir reikia – kas sezoną naujų batų,...

UEFA atsakas: grasina dar šią savaitę iš Čempionų lygos išmesti tris iš keturių pusfinalio dalyvių (115)

UEFA ketina imtis pačių griežčiausių ir beprecedenčių veiksmų prieš maištininkų...

Agnė Keizikienė | D+

Mokslininkas praskleidė šydą nuo paslaptingo sapnų pasaulio: kodėl sapnuojame, ką sapnai apie mus pasako ir kaip jiems padaryti įtaką?

Sapnai tarsi kokia astrologija: vieni į juos žiūri su šypsena, kiti – intensyviai tyrinėja. Kad...

Kūno kalbos ekspertė išanalizavo princo Philipo laidotuvių įrašus: žiūrovams nepastebimos detalės pasakė daugiau nei žodžiai (34)

Karalienė Elžbieta II stabtelėjo prieš įeidama į Šv. Jurgio koplyčią, lyg negalėtų...