Tanabatos dieną japonai puošia šalia namų augančio bambuko šakeles ant popieriaus rašytais slapčiausiais norais, svajonėmis ir linkėjimais. Sakoma, kad šią dieną sugalvoti ir užrašyti norai turi stebuklingos galios ir būtinai išsipildo.

Ši šventė Japonijoje švenčiama kiekvienais metais septinto mėnesio septintą dieną ir nuo seno laikoma gražiausia meilės švente. Tą dieną visa Japonija pasipuošia tūkstančiais popierinių girliandų, prasideda spalvingas Tanabata festivalis, kupinas triukšmingų vaikštynių, dainų ir šokių, gatvėse aidi būgnai, rypauja fleitos, griežia styginiai instrumentai, vakare dangus nusidažo įspūdingais fejerverkais.

Tanabata, kitaip dar vadinama Audėjos diena arba žvaigždžių švente, susijusi su senovine kinų legenda apie jaučiaganio Altairo ir audėjos Orihimės žvaigždynus.

Dangaus dievas Ten-Kou turėjo dukterį vardu Orihimė. Dieną naktį ji audė audinius dievams Tanabata audimo staklėmis. Tėvas susirūpinęs, kad dukra vien tik dirba, nusprendė ją supažindinti su jaunuoliu, gyvenančiu kitoje upės pusėje. Upė buvo vadinama Amanogawa, japoniškai reiškiančia Paukščių taką.

Susitikę jaunuoliai akimirksniu pamilo vienas kitą ir visą laiką buvo kartu. Orihimė nebeaudė gražiųjų audinių, todėl kai visi dievų rūbai susidėvėjo, niekas negalėjo pasiūti naujų. Supykęs merginos tėvas uždraudė jaunuoliams susitikinėti ir perkėlė dukterį į kitą upės pusę, tačiau pasigailėjo įsimylėjėlių ir leido jiems pasimatyti kartą per metus – Tanabatos naktį.

Tradiciškai žmonės linkėdavo, kad dangus tą naktį būtų giedras ir išskirti įsimylėjėliai galėtų pereiti upę ir susitikti po ilgo nesimatymo. Jei tą naktį lytų, upės vanduo pakiltų taip aukštai, kad nebūtų galima jos perbristi ir metus lauktas susitikimas neįvyktų. Todėl savo norą žmonės užrašydavo ant popieriaus juostelės ir kabindavo ant bambuko šakų – kad įsimylėjėliai pagaliau susitiktų.

Šiais laikais japonai ant spalvotų popierinių juostelių – Tanzaku – rašo savo asmeninius norus. Popierius, ant kurio rašomi norai ir palinkėjimai, vadinamas poezijos popieriumi. Surašę savo slapčiausius troškimus, juosteles japonai sukabina ant šalia namų augančių bambuko šakelių. Didmiesčių gyventojai perka į vazonėlius susodintus bambukus.

Japonai svajoja ne tik apie taiką žemėje ar laimę, bet ant juostelių užrašo ir praktiškus norus. Pavyzdžiui, „Norėčiau išmokti šokti“, „Iki metų pabaigos noriu išmokti skambinti pianinu“, „Noriu per gimtadienį dovanų gauti šuniuką“, žodžiu, kiekvienas pagal savo poreikius ir didžiausius norus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją