Nepasitenkinimas darbu neigiamai veikia visas gyvenimo sritis: fizinę sveikatą, protinį stabilumą ir netgi santykius, rašo „Daily Mail“.
Psichologas Peteris Doyle‘as pasidalino įžvalgomis, padėsiančiomis pastebėti ženklus, patvirtinančius, kad galimai atėjo laikas atsisveikinti su darbu. Jo teigimu, savikritikos perteklius – tai vienas iš žalingų simptomų, pasireiškiančių tais atvejais, kai darbas nekelia pasitenkinimo ir laimės.
Be ištariamų žodžių, kurių, anot P. Doyle‘o, per minutę ištariame 150, automatiškai vykdoma neverbalinė komunikacija per minutę prilygsta 1000 žodžių. Šios viduje liekančios mintys, susijusios su nepasitikėjimu savimi ir neapykanta darbui, gali būti itin žalingos žmogaus psichikai. „Kai šis 1000 žodžių per minutę tampa itin neigiamu vis pasikartojančiu srautu, organizmas išskiria per daug adrenalino ir kortizolio“, – konstatavo psichologas.
„Kūną, smegenis ir sielą ištinka nuolatinės įtampos ir nerimo būklė“, – pridūrė jis. Laikui bėgant tokia būsena gali virsti rimtais sveikatos sutrikimais.
Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad padidėjęs hormono kortizolio, siejamo su reakcija į pavojingas situacijas, kiekis gali didinti cukraus lygį kraujyje. Dar šio hormono poveikis siejamas su augančiu svoriu, skrandžio ir žarnyno sutrikimais ir netgi vaisingumo mažėjimu, nes sutrikdo normalų mėnesinių ciklą. Miego sutrikimai ar per dažnai po darbo kilnojama vyno taurė – tai neabejotinai rimtesnių problemų atspindys.
Tokie simptomai, P. Doyle‘ o teigimu, dažnai liudija apie ryšio tarp esminių pojūčių nebuvimą ir negebėjimą tvarkytis su užplūstančiomis emocijomis. Dėl šių priežasčių gali pasireikšti ir kitų simptomų, pavyzdžiui, atsirasti noras atsiskirti nuo artimųjų vis giliau grimztant į savikritikos ir į save nukreiptų kaltinimų liūną.
Dar vienas simptomas, pasireiškiantis darbe „sudegusiam“ žmogui, – tai jausmas, kad darbas nebekelia pasitenkinimo ir džiaugsmo. Džiaugsmas ir spontaniškumas teigiamai veikia žmogaus kūrybingumą.
Deja, nebesugebant džiaugtis darbu prarandamas ir susidomėjimas darbine veikla. Dažniausiai teigiamus su darbu susijusius jausmus keičia nuolatinis susierzinimas ir netgi baimė, kai apima neigiamos mintys, susijusios su pačiu savimi.
Kasdieną mus supančio streso, skleidžiamo pačių įvairiausių šaltinių, aplinkybėmis toli gražu ne visada lengva nustatyti neigiamų minčių kilmę. P. Doyle‘o teigimu, dienoraštis – viena geriausių priemonių, padedančių sudėlioti mintis į reikiamas lentynas ir sustabdyti neigiamų į save nukreiptų minčių srautą.
„Aprašykite tai, apie ką galvojate, ką jaučiate, ką norite daryti, – patarimais dalinosi specialistas. – Dar vienas tyliems apmąstymams idealiai tinkamas klausimas: ką turėčiau sukurti gyvenime šiandien, kad tektų mažiau arba visiškai nereikėtų apgailestauti?“.
Tokie sau skirti klausimai padės atsiriboti nuo darbo, nesuteikinačio peno žmogaus sielai. „Tokiu būdu pereiname iš neigiamos emocinės būklės į pasitikėjimo savimi ir meilės sau būseną, – teigė psichologas. – Visų pirma privalome pasirūpinti savimi. Rūpinimasis savimi – asmeninės stiprybės ir tuo pačiu laimingos darbinės veiklos pradžia.“
