aA
Jie keliauja po pasaulį, savanoriauja, drąsiai reiškia savo nuomonę, puikiai valdo šiuolaikines technologijas ir nelinkę prisirišti prie vienos darbo vietos. Jie – tai Y ir Z kartų atstovai. Pirmieji į pasaulį atėjo 1980-1996, o antrieji - iškart po jų.
© Organizatorių nuotr.

Kol X karta (gimusi iki 1980 m.) mokėsi kaip naudotis kompiuteriu ir skeptiškai žiūrėjo į išmaniaisiais telefonais ginkluotą žalią jaunimėlį, šis iš lėto kratėsi steoreotipų ir tapo vis labiau vertinamas darbo rinkoje. Kuo jie kitokie, kokius lūkesčius kelia darbo vietai ir kaip jiems sekasi integruotis į profesinį pasaulį?

Svarbu lankstus darbo grafikas ir kuo mažiau hierarchijos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų reikalų tarnybos direktoriaus Manto Simanavičiaus teigimu, darbo ieškančiam jaunimui labai svarbus lankstus darbo grafikas ir galimybė dirbti ne tik biure, nes vis daugiau atsiranda dirbančių daugiau nei vienoje darbovietėje. Y ir Z kartos, anot pašnekovo, daugiau dėmesio teikia darbo pobūdžiui, o ne įmonei.

Jie nori kuo mažiau formalios darbo aplinkos, draugiško kolektyvo ir nemėgsta hierarchijos. Šiuolaikiniai jaunuoliai drąsūs ir labai pasitiki savimi, todėl pakankamai aktyviai ieško darbo ir nebijo iš darbdavio reikalauti to, kas jų nuomone, priklauso. O negavę ko nori, ar nusivylę, lengvai keičia darbą.

„Žinoma, vis dar yra nemažai darbdavių, kuriems svarbu lojalumas, griežta hierarchija ir taisyklės, turima darbo patirtis, besąlygiškas atsidavimas darbovietei. Jei jaunuolis nori patekti į tokią įmonę, jam sunku tą padaryti, nes dažniausiai jis neatitinka visų šių reikalavimų. Tokiu atveju, jaunas žmogus neretai sugaišta daugiau laiko ieškodamas savo lūkesčius atitinkančio darbo ir yra linkęs verčiau ilgesnį laiką būti bedarbiu, negu eiti dirbti pas tokį darbdavį“, ˗ dalinosi įžvalgomis M. Simanavičius.

Nors jaunimo nedarbas Lietuvoje siekia 16,1 proc., tačiau, anot pašnekovo, susirasti darbą jaunimui nėra labai sunku. Jau mokydamiesi mokykloje arba studijuodami jaunuoliai įsitraukia į įvairias neformalias veiklas, savanoriauja, atlieka praktiką – ir taip kaupia patirties bagažą.

„Daugėja ir darbdavių, kurie pradeda labiau vertinti stiprius bendruosius gebėjimus ir patirtį, sukauptą per įvairiais neformalias veiklas, o konkrečiai darbo pozicijai reikalingų gebėjimų išmoko pačioje darbo vietoje. Dažnai darbdavys renkasi ne specialistus, o asmenybes“, - teigė M. Simanavičius.

Pasak pašnekovo, Y kartos darbuotojai, lyginant su X karta, gali darbus atlikti greičiau: jie imlesni technologinei pažangai, siekia greito ir konkretaus rezultato bei gali daryti kelis skirtingus darbus vienu metu.

„Y kartos atstovai yra kūrybingi, nes stebi ir reaguoja į juos supantį pasaulį. Jame vykstančius įvykius analizuoja bendraudami su kitų šalių atstovais, dalinasi savo nuomonėmis ir požiūriais. Jie ganėtinai greitai generuoja idėjas, lanksčiai žiūri į besikeičiančias darbo sąlygas ar funkcijas, lygindami jas ne tik su Lietuvos, bet ir Europos ar pasaulio, todėl renkasi jiems priimtiniausią variantą“, - kalbėjo M. Simanavičius.

Ar skirtingos kartos darbe susikalbės labai priklauso ir nuo to, kokiai kartais atstovauja darbdavys: „X kartos darbdavio atstovui gali nepatikti dabartinio jaunimo nepriklausomybė, laisvės poreikis, autoritetų, hierarchijos nepaisymas, atsakingumo trūkumas, per mažas, jų nuomone, atsidavimas darbui, tačiau, kas vieniems yra minusai, kitiems gali būti pliusai“, - pasakojo pašnekovas.

Įkūrė savo įmonę

Komunikacijos agentūros „Yzio karta“ įkūrėja Neringa Narsaitė yra Y kartos atstovo pavyzdys. Iškeitusi samdomą darbą į nuosavą verslą, ji stengiasi išnaudoti savo kartos privalumus. Jaunų profesionalų komandą aplink save subūrusi Neringa pasakoja, kad užsitarnauti klientų pasitikėjimą pradžioje reikėjo šiek tiek laiko, tačiau greitai pavyko įrodyti, kad jaunas žmogus gali ir moka dirbti.

„Potencialiems klientams abejonių dėl darbuotojų kompetencijų kilo tik iš pradžių, kol neturėjome agentūros darbų portfolio. Tačiau tik pradėjus dirbti, išsklaidydavome mitus, kad jaunas žmogus – tai geltonsnapis be patirties. Aštuoni iš dešimties klientų į mus kreipiasi nuolatinių paslaugų, turime nemažai ilgalaikių užsakovų. Mūsų tikslas ir yra įrodyti, kad jaunas žmogus kuo puikiausiai sugeba ir iškart po studijų būti pilnavertišku darbuotoju“, - pasakojo N. Narsaitė.

Kokius privalumus jaunas žmogus atsineša su savimi į įmonę? Pašnekovė teigia, kad iki aukštosios mokyklos baigimo šiuolaikiniai jaunuoliai neretai būna spėję pasavanoriauti keliose organizacijose, padirbti ne tik pavieniuose darbuose, bet ir pagal specialybę, apkeliauti dalį pasaulio ir pritaikyti naujas idėjas savo darbe.

“Šiuolaikinės Y ir Z kartos skiriasi nuo mūsų tėvų ir senelių kartų. Mums niekas neduoda darbų pagal paskyrimą iškart baigus aukštąją mokyklą, mums neduoda būsto, nes mūsų pajamos neleidžia jo įsigyti, todėl dar būdami mokykloje jauni žmonės žino – apie karjerą jie turi galvoti dar mokyklos suole. Be to, jaunas žmogus mokosi daug greičiau, todėl šiuo atveju jaunas amžius yra tik mūsų privalumas, o patirtį ir kūrybiškumą pagrindžiame savo darbais”, - sako “Yzio kartos” įkūrėja.

Anot N. Narsaitės, norint, kad skirtingos kartos sėkmingai susikalbėtų, jauniems žmonėms reikia domėtis istorija ir psichologija, o vyresniems – neatsilikti nuo naujų tendencijų ir mokytis visą gyvenimą. Nesusikalbėjimas paprastai vyksta todėl, kad trūksta suvokimo apie kitos kartos gyvenimo įpročius ir patirtį.

Y ir Z kartos darbdavių dažnai kaltinamos savo nelojalumu, siekiu iškart gauti svarbias pareigas ir didelį atlyginimą bei motyvacijos stoka.

Pasak pašnekovės, Lietuvoje įprasta, kad baigęs universitetą absolventas ateina į darbo pokalbį kaip koks našlaitis ir galvoja, ką jam gali pasiūlyti įmonė. Reikia keisti požiūrį ir darbdaviams, ir potencialiems darbuotojams: tai darbuotojas turi kurti pridėtinę vertę įmonei, o darbdavys turi būti suinteresuotas jį išlaikyti savo komandoje. Kai tik viena pusė gauna naudą, gerų rezultatų tikėtis neverta. Daugelyje įmonių neteikiama reikšmė motyvacinei sistemai, todėl ir vyksta darbuotojų kaita.

“Šiuolaikinės kartos dažniausiai neturi didelių įsipareigojimų: nuosavo būsto, iki trisdešimties karjeristai neretai ir vaikų neturi, tad keisti darbą ir ieškoti geriausių sąlygų jiems nėra didelis iššūkis. Net jeigu darbuotojas ir pakeičia darbą, bet jo darbo metu įvyko puikūs mainai – darbuotojas gavo patirties ir gerą atlyginimą, o įmonė gerokai paaugo, nematau tame nieko blogo. Svarbiausia, kad darbuotojų kaita netaptų nuolatiniu procesu ir netrukdytų įmonės vystymuisi”, - pasakojo N. Narsaitė.

Reikia kryptingo karjeros ugdymo

Mykolo Romerio universiteto docentės Astos Railienės teigimu, įsidarbinimo sėkmė priklauso nuo to, kiek pats jaunas žmogus yra aktyvus, su kokia pozicija jis ateina pas darbdavį – vartotojo ar kuriančiojo. Kokią žinią darbdaviui jis transliuoja – prašytojo ar siūlytojo, galinčio prisidėti prie organizacijos tikslų siekimo.

„Pagrindinė problema ir iššūkis jaunam žmogui gebėti suvokti, vertinti, branginti bei susieti savo praktinės veiklos patirtis su kompetencijomis ir aiškiai iškomunikuoti jas darbdaviui. Tai gebėjimas pateikti save, savo stipriąsias puses, ir, svarbiausia, gebėjimas pagrįsti žodžius konkrečiais pasiekimais. Pavyzdžiui, darbo patirtį vasaros metu užsienyje galima pateikti kaip puikų gebėjimų veikti tarpkultūrinėje erdvėje, bendrauti tam tikra užsienio kalba, galbūt net dirbti komandoje, įrodymą. Ir kartais ne tiek svarbu pats darbo pobūdis, kiek jauno žmogaus analizė ir suvokimas, ko aš išmokau, kur aš patobulėjau, kaip ši patirtis gali būti pritaikyta siekiant mano karjeros tikslų“, - teigė A. Railienė.

Anot docentės, norint, kad jaunas žmogus sėkmingai pereitų iš švietimo sistemos į darbo rinką reikia nuoseklaus karjeros valdymo kompetencijų ugdymo, kurį derėtų pradėti dar ikimokykliniame amžiuje ir kryptingai tęsti visu mokykliniu periodu, profesinio mokymo ar studijų laikotarpiu.

„Į šį procesą turėtų įsitraukti visos pusės: pats vaikas, tėvai, mokykla, neformalaus švietimo institucijos, darbdaviai. Kiekvienoje veikloje, formalioje ar neformalioje, reikia padėti vaikui, jaunuoliui atrasti save, identifikuoti stipriąsias puses, skatinti reflektuoti patirtis ir pan. Tai aktualu ir studijų procese“, - tvirtino A. Railienė.

Pašnekovės teigimu, darbuotojas turi būti vertinimas pagal motyvaciją dirbti, kompetencijas ir darbo atlikimo kokybę. Jaunas amžius tam nėra kliūtis ir dažnam jaunuoliui svarbu yra išmokti savimi tikėti.
„Daug kas priklauso nuo paties jauno darbuotojo: jo patirties, savo srities išmanymo, gebėjimo mokytis, prisitaikyti prie naujų sąlygų ir aplinkybių, komunikuoti siekius ir lūkesčius, juos sieti su organizacijos iššūkiais“, - teigė docentė.

Kartais jie mes darbą ir karjeros kelią tik tam, kad išvažiuotų savanoriauti į Afriką. O kartais dirbs iki nukritimo, nes tikės įmonės idėja. Y ir Z kartos jaunimas nebijo būti savimi, ieškoti, klysti ir bandyti iš naujo. Tuo ir skiriasi nuo ankstesnių kartų. Tuo jie ir patrauklūs darbo rinkai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (163)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (56)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (1)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (71)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (5)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (39)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (99)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (58)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (232)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...