Vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą be draugų: specialistai paaiškino, kodėl ir kaip tai mus veikia

„Nuo pat vaikystės aš buvau kitoks nei visi“, – sako Edgaras Alanas Po (Edgar Allan Poe) 1829 m. sukurtame eilėraštyje „Vienišas“ (Alone). Eilėraštyje detaliai pasakojama, kaip jis nesugeba užmegzti emocinio ryšio su kitais žmonėmis, dalytis džiaugsmais ir vargais. „Viską, ką mylėjau, mylėjau vienas.“

Dalijamės ištrauka iš Arthur C. Brooks ir Oprah Winfrey knygos „Kurk Gyvenimą, kokio trokšti“ (leidykla „Vaga“).

Po nebuvo itin vienišas: jis augo gana įprastoje šeimoje, lankė mokyklą ir tarnavo kariuomenėje. Tačiau per visą tą laiką jis taip ir neužmezgė jokių gilių santykių su kitais žmonėmis, išskyrus, galbūt, pusseserę Virginiją, kurią vedė, kai jai buvo trylika (jam buvo dvidešimt septyneri). Tačiau po kelerių metų ji mirė nuo tuberkuliozės.

Kaip rašoma Po nekrologe, „jis neturėjo beveik jokių draugų“. Dauguma žmonių paprasčiausiai nebuvo verti jo laiko. Ne dėl to, kad niekas nenorėjo jo draugijos, o dėl to, kad jis nelabai norėjo jų draugijos. Dar ištrauka iš jo nekrologo: „Socialinis pasaulis, jo nuomone, buvo nepaparastai painus ir apgaulingas.“ Jo vienatvė buvo jo paties pasirinkta.