Dirb­da­mas už­dir­ba

Trum­pa vy­riš­kio is­to­ri­ja: dir­ba vie­no­je sta­ty­bų ben­dro­vė­je Aly­tu­je, dar­bo su­tar­ty­je nu­ro­dy­ta 40 va­lan­dų dar­bo sa­vai­tė, virš­va­lan­džių, ku­rių pa­si­tai­ko veik kiek­vie­ną die­ną, nie­kas ne­fik­suo­ja, gau­na­mas fik­suo­tas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas ir prie­dai už at­lik­tą dar­bą. Dar­bai, kaip ir orai Lie­tu­vo­je, ne­sta­bi­lūs. Ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties, ku­ri įtvir­tin­tų tam tik­ras dar­bo truk­mės iš­ly­gas, nė­ra.

Laik­raš­čio re­dak­ci­ja anaip­tol ne Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja (VDI) ar prie kry­žiaus ka­la­mo darb­da­vio ka­bi­ne­tas, pa­gel­bė­ti ji ga­li ne­bent pa­ta­ri­mu. Jau­nas dvie­jų vai­kų tė­vas skun­džia­si per dar­bus die­nos švie­sos ne­ma­tan­tis.

„Kai ma­nęs pa­klau­sia, kiek už­dir­bu, sa­kau tie­są - kar­tais be­veik du mi­ni­ma­lius at­ly­gi­ni­mus. Ta­čiau nie­kas ne­klau­sia, kiek man ten­ka dirb­ti, kad už­dirb­čiau tuos ne­lem­tus du tūks­tan­čius. Iš­ei­nu anks­ti ry­te ir grįž­tu vė­lai va­ka­re, daž­nai dir­bu ir sa­vait­ga­liais. Ar tai nor­ma­lu ir ar tik­rai ta­da ga­li džiaug­tis di­des­niu at­ly­gi­ni­mu?“ - re­to­riš­kai klau­sė įpy­kęs pa­šne­ko­vas.

Pa­pra­šy­tas pa­sa­ky­ti, ku­ris gi darb­da­vys taip iš­nau­do­ja dar­buo­to­jus, su­švel­ni­no to­ną: „Dar­bo pra­ras­ti ne­no­riu, nes ki­tur tiek ne­už­dirb­siu, to­dėl ne­ke­ti­nu pri­sis­ta­ty­ti, tie­siog pra­šau jū­sų pa­ra­šy­ti, kas gre­sia tiems, ku­rie ne­pai­so dar­buo­to­jų in­te­re­sų ir žiū­ri tik nau­dos ver­slui, o žmo­nės aria, kiek dirb­ti ga­li­ma, o kas jau ne­be­nor­ma­lu. Kas iš to, kad už­dir­bu dau­giau, bet ir ariu kaip už po­rą mi­ni­mu­mų.“

Su­ti­ki­mas - pra­šy­mas

VDI dar kar­tą ak­cen­tuo­ja, kad kon­kre­ti dar­buo­to­jo dar­bo truk­mė tu­ri bū­ti su­lyg­ta dar­bo su­tar­ty­je. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo ko­dek­so (to­liau - DK) 150 straips­nio 2 da­lis nu­sta­to, kad darb­da­vys ga­li skir­ti dirb­ti virš­va­lan­di­nius dar­bus tik iš­im­ti­niais at­ve­jais, ku­riuos nu­sta­to DK 151 straips­nis.

VDI As­me­nų ap­tar­na­vi­mo ir tei­sės tai­ky­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Ra­min­ta Pet­raus­kai­tė-Ba­nie­nė ak­cen­tuo­ja, jog DK 150 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­ta, kad dar­buo­to­jai, vie­ni au­gi­nan­tys vai­ką iki 14 me­tų, ga­li bū­ti ski­ria­mi dirb­ti virš­va­lan­di­nius dar­bus pa­gal DK 151 straips­nį tik jų su­ti­ki­mu.

„Ki­tais at­ve­jais virš­va­lan­di­niai dar­bai ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mi tik ga­vus ra­šy­ti­nį dar­buo­to­jo su­ti­ki­mą ar­ba ra­šy­ti­nį dar­buo­to­jo pra­šy­mą. DK 152 straips­nis nu­sta­to, kad dar­buo­to­jo virš­va­lan­di­nis dar­bas per dvi die­nas iš ei­lės ne­tu­ri vir­šy­ti 4 va­lan­dų ir 120 va­lan­dų per me­tus. Ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je ga­li bū­ti nu­sta­ty­ta ki­to­kia me­ti­nė virš­va­lan­di­nių dar­bų truk­mė, bet ne dau­giau kaip 180 va­lan­dų per me­tus“, - ko­men­tuo­ja R. Pet­raus­kai­tė-Ba­nie­nė.

DK įtvir­ti­na rei­ka­la­vi­mą darb­da­viui dar­bo lai­ko ap­skai­tos ži­nia­raš­čiuo­se žy­mė­ti tiks­lią kiek­vie­no dar­buo­to­jo dirb­tų virš­va­lan­džių ap­skai­tą. Taip pat už virš­va­lan­di­nį dar­bą mo­kė­ti ne ma­žiau kaip pus­an­tro dar­buo­to­jo dar­bo už­mo­kes­čio, nu­ro­dy­to DK 186 straips­nio 2 da­ly­je.

Jei­gu dar­bo lai­ko re­ži­mas tai­ko­mas ne­si­lai­kant mi­nė­tų tei­sės nor­mų rei­ka­la­vi­mų, pa­žei­džia­mi ki­ti dar­bo san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mai, dar­buo­to­jas tu­rė­tų ra­šy­ti­niu skun­du (pra­šy­mu) kreip­tis į Vals­ty­bi­nę dar­bo ins­pek­ci­ją ar­ba į VDI te­ri­to­ri­nį sky­rių dėl si­tu­a­ci­jos iden­ti­fi­ka­vi­mo ir po­vei­kio prie­mo­nių darb­da­vio at­žvil­giu pri­tai­ky­mo. Į VDI be­si­krei­pian­čių as­me­nų kon­fi­den­cia­lu­mas sau­go­mas įsta­ty­mu, o ins­pek­ta­vi­mas dėl ga­li­mų dar­bo įsta­ty­mų pa­žei­di­mų fak­to vyk­do­mas tik pa­gal ra­šy­ti­nius skun­dus.

Nuo­la­tos dir­bant virš­va­lan­džius at­si­ran­da chro­niš­kas nuo­var­gis, ma­žė­ja pro­duk­ty­vu­mas ir pa­di­dė­ja šir­dies li­gų ri­zi­ka. Per­var­gę žmo­nės da­ro dau­giau klai­dų, nes tam­pa ne to­kie pa­sta­būs.