Vaikų atostogos: psichologė pataria, kodėl laisvę reikėtų derinti su disciplina

Dienotvarkė stiprina psichiką

Anot psichologės Žanetos Taurienės, neretai vasaros atostogų metu vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei: „Manoma, kad tai normalu: vaikai turi išsimiegoti, o ką veikti sugalvos patys. Dėl tokio mąstymo ateityje gali kilti problemų.“

Psichologė teigia, kad dienotvarkė ir jos laikymasis sudaro rutiną, kuri leidžia pajausti saugumą, stabilumą, konkretumą, pozityvumą: „Dienotvarkė stiprina psichikos procesus: didina koncentraciją, skatina greičiau veikti, padeda spręsti naujai atsiradusias problemas, ugdo valią, apsaugo nuo pasyvaus laiko leidimo, leidžia ugdytis kitoms asmenybės savybėms.“

Dienotvarkę vaikai dažnai priima priešiškai. Kad būtų sukuriamas saugumo jausmas, psichologė tėvams pataria su vaikais aptarti, kokia diena laukia: įvardinti numatomus įvykius, veiklas, jų trukmę, tikslą.

Psichologė atostogų metu vaikams pataria turėti dienos ritmą: keltis ir ilsėtis eiti panašiu laiku, nepamiršti higienos įgūdžių, maitinimosi poreikio, tam tikrų savo amžiui priklausančių pareigų namuose: susitvarkyti žaislus, daiktus, paskaityti knygą, nuvalyti dulkes, išnešti šiukšles ar panašiai. Reikalingi ir susitikimai su kitais vaikais, lauko pramogos, žaidimai.

Kai globoja kiti

Vienas būdų aktyviai vaikui leisti atostogas – vasaros vaikų stovyklos. Ž.Taurienės nuomone, tai puiki proga vaikams ugdyti bendravimo, socialinius įgūdžius. „Tik pastebiu vieną neigiamą dalyką: tėvai, ypač daug laiko leidę namuose karantino metu ir turintys finansinę galimybę, stengiasi vaikus užrašyti į kuo daugiau stovyklų. Tai nėra gerai, nes nelieka laiko vaikui tiesiog pabūti namų aplinkoje, kartu su šeima“, – sako psichologė.

Kitų vaikų atostogos prabėga senelių globoje. Tai puiki galimybė stiprinti ryšį, leisti vaikams pasilepinti senelių dėmesiu, tačiau: „Iš didelės meilės ir rūpesčio seneliai neretai nuolaidžiauja anūkams, pritrūkdami kantrybės daugelį dalykų atlieka už juos dėl to sutrinka dienos ritmas, apleidžiami jau susiformavę įgūdžiai. Anot specialistės, tiek vienuose namuose, tiek kituose reikėtų brėžti tas pačias ribas, taisykles, skatinant atsakomybę, pagarbą, savarankiškumą ir aktyvų laisvalaikio leidimą.

Kuriam laikui vaikas gali atsiskirti nuo tėvų, yra individualus dalykas. „Svarbu įvertinti kiekvieno poreikį ir brandą. Dešimtmetis gali sunkiai atsiskirti nuo tėvų net kelioms dienoms, o septynmetis puikiai adaptuojasi stovykloje ir gerai ten jaučiasi“, – teigia Ž. Taurienė. Ji pabrėžia, kad svarbu suprasti ir pajausti vaiką, idant jo buvimas vienoje ar kitoje vietoje nesuformuotų neigiamų patirčių.