Daugumai mūsų atostogos - savaime suprantamas dalykas, nereikalaujantis gilesnių apmastymų ar mokslinio pagrindimo. Kaip ir apie daugumą „paprastų ir aiškių“ gyvenimo sričių (politiką, krepšinį, valstybės valdymą ir t.t.) turime tvirtą savo nuomonę ir ja paremtus patarimus žarstome į kairę ir dešinę – kad tik būtų klausytojų. Prieš vasaros sezoną ir jam įsibėgėjus, atostogų planavimo ir „teisingo poilsio“ patarimus, rodos, ima rašyti net ir horoskopų sudarinėtojai. Kaip ir horoskopai, jie turėtų daugmaž „tikti“ beveik visiems.
„Teisingi“ atostogavimo būdai ir universalūs patarimai, kaip atostogauti
Dauguma specialistų pabrėžia, jog dažniausiai „neteisingos“ atostogos gaunasi, kuomet neteisingai pasirenkamas jų ilgis. Minimaliai jis turi būti dvi savaitės. Optimaliai – trys. Tai yra tokia neginčytina tiesa, jog net įtvirtinta įstatymu.
Antroji nelaužytina taisyklė – darbą palikti darbe. Netikrinti elektroninio pašto, neskambinti darbo reikalais, neatsiliepti į skambučius arba, geriausiai, visiškai atsisakyti mobiliojo telefono ir kompiuterio.
Trečias, nors ne ką menkesnės svarbos patarimas – atostogauti su šeima, gilinti tarpusavio ryšius, bendrauti su sutuoktiniu, rodyti dėmesį vaikams.
Grįžus į darbą patartina nepersidirbti, pirmas dienas dirbti mažesniu tempu, galbūt net sutrumpinti darbo valandas, daryti ilgesnes pertraukėles.
Jei nesilaikoma šių patarimų, pasekmės, gąsdinama, gali būti liūdnos – gresia ilgalaikio streso sukeliami astmos priepuoliai, nerviniai sutrikimai, skrandžio gastritas su sumažėjusiu rūgštingumu, avitaminozė ir net vegetacinės distonijos.
„Geriausiai pailsima nuo seno pamėgtose vietose, kur laukia įprasta aplinka. Klysta manantieji, kad puikiai pailsės tiksliai susiplanavę atostogas ir prigrūdę jas įvairiausių užsiėmimų“ – patariama dar kitame straipsnyje.
Universalūs receptai neveikia
Universalūs patarimai dažnai nepadeda ne tik atskirais atvejais, bet gali būti ir visiškai klaidinantys. Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Z.Alseikienė teigia, jog atostogoms pakanka ir septynių ar dešimties dienų. Dar daugiau – jei prieš tai atostogauta seniai, netgi nepatartina pradėti nuo ilgų atostogų. Manoma, kad idealu atostogauti kartą per tris mėnesius.
Gyd. J.E.Kaslow, dėstydamas nuomonę straipsnyje „WebMD“ žurnale pažymi, jog dažnesni „ilgieji savaitgaliai“ – trys ar keturios laisvos dienos susikaupusį stresą mažina geriau, nei retos ilgesnės atostogos su tolimomis išvykomis.
Kaip čia išeina – ilsėtis reikia tam, kad nuo streso neišsivystytų vegetacinė distonija, nuo streso geriausiai padeda dažnesnės trumpesnės atostogos, tačiau jos minimaliai turi būti bent 14 dienų, o geriausiai – 21?
Na, galbūt kai kurie gydytojai ir klysta – visko pasitaiko. Tačiau kaip tuomet paaiškinti tai, jog JAV apskritai neegzistuoja apmokamos atostogos (tačiau galima atostogauti IKI dviejų savaičių nemokamai), Japonijoje atostogaujama tik 10 dienų. O Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje ir kitur – iki 20? Jei atostogauti sveika mažiausiai 14 dienų nepertraukiamai, o pageidautina – 21, tai negi visi šių šalių dirbantieji kenčia nuo astmos ir gastrito?
Nesu(si)pratimai
Atostogos – būtinos, ir to dar nepaneigė nei vienas autoritetas ar mokslinis tyrimas. Tačiau, kaip jau įsitikinome, bent dvi savaitės nepertraukiamų atostogų nėra nei universali taisyklė, nei neginčijamai naudinga. Deja būtent dėl to daugybei vadovų kyla didžiausių sunkumų – aiškinti aplinkiniams, kodėl jie negali atostogauti ilgiau nei gali, ir kad tai nėra joks nusikaltimas.
Verčiami įstatymo, visi Lietuvoje, be abejo, atostogauja bent 14 dienų vieną kartą. Antrajai rekomendacijai – nesinešti darbo namo, nesitikrinti pašto ar neskambinti telefonu nusižengiama dėl tos pačios priežasties, kaip ir dėl atostogų ilgio nesilaikymo – tos „oficialios“ dienos tikrai nereiškia, jog reikia visiškai izoliuotis nuo pasaulio.
Ypač svarbu tai suvokti „dirbančio sau“ vadovo šeimos nariams, ir ypač – ekonominio sunkmečio laiku, kuomet vadovui ne šiaip „iš mandrumo“ tenka kartas nuo karto grįžti prie darbinių reikalų, bet todėl, jog pečius slegia tos pačios šeimos, būsto, verslo išlaikymo atsakomybė.
Be jokios abejonės, negalima perlenkti lazdos ir visiškai neatostogauti (kaip, ne paslaptis, kartais elgiamasi). Marshfieldo klinikos Wisconsine, JAV, atliktas tyrimas atskleidė, kad reguliariai neatostogaujančioms moterims susirgti depresija rizika padidėja net tris kartus, o reguliariai neatostogaujantiems vyrams tikimybė mirti nuo širdies smūgio didesnė 31%.
Labai dažna klaida atostogaujant su šeima – lūkesčių nepateisinusios atostogos, kuomet šeimos nariai pavargsta vieni nuo kitų ir nuo atostogų. Tai ypač pastebima, kuomet kasdieniame gyvenime šeimos ryšiai ir bendravimas nėra pernelyg išplėtoti, tad tam kompensuoti atostogos suplanuojamos kartu, daugybę laiko skiriant bendravimui su vaikais, tėvais ar kitais giminaičiais.
Deja, ypač vaikai dažnai ne itin apsidžiaugia jiems tekusia „nuostabia galimybe“ pagaliau pabendrauti su tėvais. Ne dėl to, jog šiems labiau patinka „Led Zeppelin“, o vaikams „Tokyo Hotel“. Tiesiog kaip tėvai per atostogas nori savo interesus atitinkančios veiklos ir poilsio, taip ir vaikai – tik šie dalykai, deja, visiškai skirtingi. Nereikia mėginti tapti geriausiais draugais ar šauniausia šeima vien atostogų metu – tam yra visi metai. Planuojant atostogas ir atostogaujant būtina atsižvelgti į visų šeimos narių interesus ir realistiškai juos suvokti.
Iškart prieš atostogas ir po jų siūloma nepersidirbti, dirbti trumpesnes darbo valandas - žiūrint iš darbdavio perspektyvos, taip pat keistas patarimas. Be abejo, visiems būtų smagu dirbti kuo mažiau, arba ir visai nedirbti, tačiau gauti užmokestį. Tačiau darbdavys darbuotojus apmokamų atostogų išleidžia ne tam, jog jis jas neoficialiai pailgintų mažiau ar trumpiau dirbdamas, o tam, kad po atostogų dirbtų įprastu pajėgumu ir efektyvumu, už kurį ir sutartas atlygis.
Darbdavio interesas ne tame, kad atostogaudamas darbuotojas taptų geresniu žmogumi, pamatytų pasaulį ar įliptų į kokią nors viršukalnę, o tame, jog jis kokybiškai pailsėtų ir pasirengtų darbinei veiklai. Be abejo, jei visi išvardinti dalykai suderinami – nuostabu, tačiau tikrai keista girdėti, kai darbe norima „pailsėti po atostogų“.
Geriausi patarimai
Geriausias patarimas, jei esate vadovas ar planuojate atostogas su šeimos nariu, dirbančiu vadovaujantį darbą – nebūkite kategoriški ir atvirai bendraukite. Nėra nei vieno 100% vienareikšmio dalyko. Na, gal ir yra (juk ką tik pats patariau nebūti kategoriškais), tačiau jį įmanoma atrasti tik išklausius kitą bei pačiam pasisakius.
• Nesistenkite turėti idealių, iki galo suplanuotų, nusižiūrėtų atostogų. Pirma, neteks nusivilti, jog ne viskas pavyks 100%, antra, spontaniškumas ir laisvė priimti sprendimus teigiamai veikia nuotaiką, suteikia gyvenimo kontrolės įspūdį.
• Žinokite save, nesiveržkite ir nesutikite su atostogų planais, kurie jums netinka. Jei negalėsite išjungti telefono ar nesinaudoti paštu – pripažinkite tai sau, pasakykite žmonėms, su kuriais atostogausite, kad ir jie neturėtų klaidingų nuostatų.
• Supraskite šeimos narių interesus. Ypač – vaikus. Galbūt jiems TIKRAI geriau siausti su kiemo draugais mieste, nei ramiai ilsėtis Šventojoje, su knyga rankose palydint saulę.
• Ieškokite kompromisų – galbūt antroji pusė sutiks, kad tikrinsite paštą net (tik) du kartus per dieną, jei kitą laiką skirsite ..... (įrašyti patiems).
• Atostogas planuokite. Tačiau planuokite taip, kad plano galėtumėte ir nesilaikyti. Tačiau stenkitės jo laikytis.
