Ankstesni tyrimai parodė, kad moterys patiria aukštesnį emocinio stimuliavimo lygį nei vyrai. Naujas Bazelio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad emocijų apdorojimo skirtumai priklauso nuo abiem lytims būdingų atminties ir smegenų veiklos ypatumų.

Atsižvelgdami į emocinės informacijos apdorojimo pobūdį mokslininkai atliko eksperimentą, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar dailiosios lyties atstovės lengviau įveikia atminties testus. Tyrėjai 3400 eksperimento dalyvių parodė emocionalaus turinio vaizdus ir nustatė, kad moterims jie sukėlė daugiau emocijų nei vyrams. Ypač tais atvejais, nei vaizdiniai buvo neigiamo pobūdžio. Vėliau buvo parodyti neutralūs vaizdai ir abiejų lyčių tiriamieji į juos reagavo panašiai.

Paskui tyrimo dalyviams teko atlikti atminties testą. Moterys prisiminė kur kas daugiau rodytų vaizdų nei vyrai. Ypač kalbant apie teigiamo pobūdžio vaizdus. Tyrimui vadovavusi mokslų daktarė Annette Milnik tai aiškina taip: „Tai rodo, kad lyties nulemti emocijų apdorojimo ir atminties skirtumai veikia pagal skirtingus mechanizmus“.

Vėliau 700 dalyviams buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir paaiškėjo, kad stipresnė moterų reakcija į neigiamo pobūdžio emocinę informaciją yra sietina su padidėjusiu smegenų motorinių sričių aktyvumu.
Ir ankstesni tyrimai rodė, kad moterų reakcija į neigiamus emocinius stimulus labiau išreiškiama veide ir judesiuose.

„Savo tyrime pastebime tą patį modelį kaip ir magnetinio rezonanso tyrimo rezultatuose, – tikina A. Milnik. – Vienas galimas paaiškinimas galėtų būti tai, kad moterys gali būti geriau pasiruošusios fiziškai reaguoti į neigiamus stimulus nei vyrai. Kitas paaiškinimas – normatyviniai lūkesčiai, kai iš moterų tikimės stipriau išreikštų emocijų“.

Šios tyrimų išvados gali padėti mokslininkams geriau suprasti lyčių skirtumus neuropsichiatrinėmis sąlygomis, kurie gali paruošti dirvą geresnėms gydymo galimybėms.

„Moterys labiau linkusios į pagrindines depresijas, nerimo sutrikimus ir potrauminio streso sindromą, o visa tai susiję su emociniu nestabilumu, – įsitikinusi A. Milnik. – Mes tikimės, kad nervinių lyties nulemtų emocijų apdorojimo koreliatų suvokimas bus svarbus žingsnis nušviečiant mechanizmus, susijusius su lyties nulemtais emociniais sutrikimais“.
Bazelio universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Journal of Neuroscience“.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)