Visgi, užsienyje vadinamasis „skrolinimas“ vartotojus jau ima varginti ir jie pradeda ieškoti ramesnių, gyvenimo tempą mažinančių pramogų. Tuo metu psichologai teigia, kad šiuolaikiniame „greitame“ pasaulyje žmonėms verta patirti ir nuobodulio akimirkų.
Tuščią laiko stūmimą keičia prasmingesnis
„Užsienyje jau kurį laiką pastebima tendencija, kad vartotojai savo išmaniuosiuose ima ieškoti ir rimtesnių pramogų, turinčių didesnę prasmę nei „prastumti“ keletą laisvų minučių. Didžioji dalis naujienų internete, straipsnių ar, juo labiau, socialinių tinklų srauto, žaidimų telefone pačių vartotojų yra laikomi gana tuščiais užsiėmimais, kurie, be abejo, gali teikti malonumą, bet galiausiai vis tiek išryškėja poreikis su pramogomis gauti „kažką daugiau“. Matyt dėl šios priežasties vis daugiau išmaniųjų įrenginių naudotojų pasaulyje atsigręžia į el. knygą“, – sako lietuviškos el. knygų platformos „Milžinas“ projekto vadovas Dainius Blynas.
Anot jo, JAV ar Jungtinėje Karalystėje maždaug pusė visų el. knygų yra perskaitoma būtent telefone, o, turint omenyje, kad el. knygų skaitomumas Vakarų valstybėse apskritai auga, tai reiškia, jog skaitymas išsikovoja vis svarbesnę vietą tarp kitų pramogų išmaniuosiuose įrenginiuose.
„Dalį vartotojų šiandien jau ima varginti nuolatinis informacijos ir naujienų srauto greitis, įvairių interaktyvių pramogų gausa, jie pradeda ieškoti „ramesnių“ veiklų, leidžiančių šiek tiek pristabdyti gyvenimo tempą, o ne jį dar labiau padidinti. El. knyga telefone nemažai daliai tokių vartotojų ir tampa alternatyva nuolat iššokantiems feisbuko pranešimams bei ką nors rinkti ar gaudyti siūlantiems žaidimams. Ramesnių pramogų, tokių kaip knygos skaitymas, šiandien jau ilgisi tikrai nemaža dalis išmaniųjų telefonų naudotojų“, – sako D. Blynas.
Knygos ir nuobodulys skatina kurti
Psichoterapeutas Olegas Lapinas tuo metu pažymi, kad nuolatinė lengvai pasiekiamų ir dėl vartotojo dėmesio konkuruojančių pramogų, įvairiausių programėlių gausa lemia tai, kad žmogų šiandien tampa vis sunkiau sudominti ilgesniam laikui. Šiuolaikinis žmogus, anot jo, yra linkęs išbandyti daugiau dalykų, bet taip pat mažiau linkęs į juos įsitraukti ilgesniam laikui. Pramogų kūrėjai jaučia spaudimą suteikti kaskart vis įspūdingesnę ir įdomesnę patirtį, bet dažniausiai vartotojas ja vis tiek greitai nusivilia.
„Knygos skaitymas šiuo požiūriu nežada vartotojui greito, jusles intensyviai stimuliuojančio malonumo, tačiau jis suteikia daug daugiau kūrybinės laisvės. Skaitydamas žmogus pats tampa kūrėju, nes norint patirti literatūros kūrinį, į jį reikia įsijausti, įjungti savo paties fantaziją. Knygoje vartotojui tam tikras vaizdinys nėra pateikiamas kaip ant lėkštutės, iš esmės žmogui jį reikia susikurti pačiam. Dėl šios priežasties, nors filmuose ar žaidimuose būna gausu įspūdingų efektų, knygų siužetus žmonės išgyvena giliau, labiau susitapatina su jų personažais“, – sako O. Lapinas.
Anot psichoterapeuto, šiandienos psichologijos mokslas ne tik kad nerekomenduoja stačia galva pulti į interaktyvias, laiką lengvai „užimti“ galinčias pramogas ir kiekvieną laisvą minutę užpildyti jomis, bet siūlo neatsisakyti ir nuobodulio būsenų.
„Kartas nuo karto panuobodžiauti nėra taip jau blogai. Kai ką nors veiki – ypač, jei tai yra figūrėlių stumdymas ar personažų gaudymas ekrane – susikoncentruoji tik į tą, dažniausiai pakankamai paprastą veiksmą, todėl nustoji patirti aplinką bei save, kurti, svajoti. Yra nustatyta, kad nuobodžiaujantys vaikai yra labiau linkę kurti, įsivaizduoti nei tie, kuriems pateikiamas konkrečią veikimo logiką ir būdus siūlantis žaidimas. Žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų visiškai atsisakyti visų pramogų ar žaidimų, tačiau galbūt neužkimšti jais kiekvienos laisvos savo minutės“, – sako O. Lapinas.
El. knygai prognozuoja šviesią ateitį
D. Blynas yra įsitikinęs, kad augantis el. knygų populiarumas būtent ir atspindi augantį žmonių poreikį pailsėti nuo nuolatinio buvimo įvairiomis skaitmeninėmis pramogomis perkrautoje aplinkoje.
„Knyga savo vertę ir reikalingumą įrodė per tūkstančius metų ir, priešingai nei dauguma kitų šiandieninių pramogų, yra ilgalaikis dalykas. Manau, žmonėms mūsų greitame pasaulyje vis labiau ima trūkti lėtesnių pramogų, kurios leistų iš tiesų pailsėti ir pabūti vidinės ramybės būsenoje. Dėl to vis daugiau žmonių telefono ekrane renkasi versti knygos, o ne, tarkime, kokio nors vaizdais perkrauto tinklaraščio puslapius“, – sako D. Blynas.
Anot pašnekovo, vertinant dabartines tendencijas, galima gana užtikrintai prognozuoti, kad el. knyga telefone neilgai trukus taps tiek pat įprastu dalyku, kaip knyga popieriuje.
„Sunku pasakyti, ar el. knygų skaitymas telefone taps tokiu pat plačiai paplitusiu reiškiniu kaip kad naujienų skaitymas mobiliuosiuose įrenginiuose, bet, žiūrint iš šiandienos perspektyvos, pagrindo taip manyti yra pakankamai. Pagal el. knygų skaitymą pirmaujančiose šalyse, tokiose kaip JAV ar Didžioji Britanija, elektroninius leidinius skaito maždaug du penktadaliai gyventojų. Tuo metu naujienas telefone – apie 80-90 proc. žmonių. Taigi pastarasis reiškinys kol kas yra labiau paplitęs, tačiau, kaip jau minėta, vis daugiau žmonių turėdami laisvą minutę naujienų skaitymą iškeičia į el. knygų“, – sako D. Blynas.
