aA
Mokyklose ir universitetuose, populiariosios psichologijos brošiūrose ar tiesiog mūsų pokalbiuose nuolat šmėsčioja žodžiai „melancholikas“, „flegmatikas“, „cholerikas“ ir t.t. Taip mėgstame skirstyti ir lipdyti etiketes, kad lengva ranka kolegai mestelim: „Na, tu ir flegma“ arba žmonai papriekaištaujame: „Isterikė, - na, bet tavo amžinai choleriškam charakteriui tai būdinga!“.
Klounas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Agnė Grušauskaitė siūlo nepamiršti, kad žmogus, kaip ir visas gyvenimas, labai įvairiapusiškas. Tad vertindami save ir aplinkinius pro pamėgtųjų tipažų prizmę, apribojame savo mąstymą. Kaip lengva manyti, kad štai, - akimirka, kita, ir jau žinome, kas yra prieš mus esantis žmogus.

Deja, darydami tokias skubotas ir supaprastintas išvadas, rizikuojame smarkiai suklysti. Kiekvienas žmogus gali elgtis skirtingai: sykį - kaip melancholikas, kitą kartą – kaip karštakošis cholerikas. Tai priklauso nuo daugybės dalykų: nuotaikos, gyvenimo aplinkybių, kompanijos, savijautos ir t.t.

Todėl neprisistatinėkime optimistais ar pesimistais, flegmatikais ar sangvinikais – visi šie tipai yra mūsų viduje, tik proporcijos, kuriomis pasireiškia jiems priskiriami bruožai, skiriasi.

Nepamirškime, kad toks anksčiau mėgtas klasifikavimas nėra objektyvus, nes skirtingi žmonės mus mato skirtingai, vadinasi, jei vienam būsiu panašesnis į choleriką, kitam galiu atrodyti tiesiog aktyvus sangvinikas. O besimėtantiems „isterikų“ etikėte reiktų pamąstyti, ar taip jie neatsikrato atsakomybės už galbūt sukeltą reakciją ir nuvertintas kito žmogaus emocijas?

Agnė Grušauskaitė
© Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras

Tyrimai rodo, kad žmogus turi savo paties vaizdinį, susidedantį iš daugybės dalių: kokį norėčiau save matyti, kokį mane mato kiti, ką iš tikrųjų apie save galvoju ir pan. Kai kurie autoriai, tyrinėjantys žmonių mąstymą, išskiria skirtingas jo rūšis: kritinį, pozityvų, negatyvų, apibendrinantį, perdėto optimizmo ar magiškąjį.

Kritinio mąstymo žmogus stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, įvertinti viską, kas įmanoma, išlaikydamas įvairiapusį matymą ir taip priimti tinkamiausią sprendimą. Šis mąstymas būdingesnis tam tikrų žinių ir noro gilintis nestokojantiems žmonėms, gebantiems priimti tiek malonią, tiek nemalonią informaciją.

Neigiamai mąstyti linkęs žmogus išsirankios iš gaunamos informacijos negatyvius momentus ir taip „surinkęs“ informaciją tarsi patvirtins jau anksčiau apie save ar kitus turėtą nuomonę. Be abejo, taip mąstant sunkiau priimti tinkamiausią sprendimą, nes vaizdinys yra vienpusis.

Pozityvaus mąstymo atstovai dažniau bet kurioje situacijoje siekia įžvelgti pliusus – kuo konkretus dalykas gali būti man naudingas, ką gero duos patirtis. Tuo tarpu mąstant apibendrintai priimama ir negatyvi, ir pozityvi informacija. Ankstesnių patirčių ir šios informacijos pagrindu daromi dideli apibendrinimai, dažnai „linkstantys“ arba į pozityvą, arba į negatyvą.

Tam tikrose situacijose žmogus gali mąstyti neadekvačiai, tarkim, sužinojęs apie mirtiną ligą ar pavojų, juoktis, šypsotis, sakyti, kad viskas bus gerai ir t.t. - tai vadinamasis perdėto optimizmo mąstymas. Jį išprovokuoti gali ir stresas ar stiprūs emociniai sukrėtimai.

Daugeliui mūsų būdinga ir kažkokia magiškojo mąstymo dalis – taip mąstant vadovaujamasi ne loginiais ryšiais, bet nuojautomis, paties sugalvotais ar kitų lemtingais laikomais ženklais, pavyzdžiui: „Jei eidamas gatve suskaičiuosiu devynis mėlynus automobilius, egzaminą išlaikysiu puikiai, jei ne – susimausiu“.

Atitrūkusiam nuo realybės magiškajam mąstymui priskiriamas ir tikėjimas horoskopais. Tiesa, nebūtinai vienas ar kitas mąstymo būdas mums kenkia, tarkim, magiškasis mąstymas praplečia įprastą kasdienybę, daro ją įdomesnę. Anot psichologų, negerai, jei toks mąstymas dominuoja, nes toks žmogus negali pats priimti efektyvių sprendimų, gali tapti priklausomas nuo mistinių ženklų ar kitų žmonių. Daugiausiai aspektų ir argumentų aprėpiame mąstydami kritiškai, todėl šis būdas laikomas efektyviausiu.

Joks žmogus nemąsto tik kažkuriuo vienu būdu. Tam tikroje situacijoje Jonas mąstys pozityviau, kitoje – negatyviau, o trečioje bus nusiteikęs kritiškai. Mąstymo būdų pažinimas naudingas tuo, kad kuo daugiau žinome apie save ir kitus, tuo lengviau randame įvairių problemų sprendimo būdus. Būtent todėl verta vystyti visas savo savybes: intuiciją, kritinį mąstymą, pozityvias įžvalgas, o ne įtikėjus kažkieno kito ar savo paties prikabinta etikete, ja dangstytis: „Aš esu toks ir viskas!“

Žmogus turi daugybę savybių. Kuo jis kūrybiškesnis, tuo labiau stengiasi pažinti kitus ir save. Iki šiol populiaru žmones vertinti pagal tai, kiek jie melancholiški, pesimistiški ar optimistiški. Bet iš tiesų, yra daug svarbesnių bruožų ar vertinimo kriterijų. Tos svarbiosios savybės būdingos tik žmogui. Todėl paklauskite savęs, kiek esu švelnus ar užjaučiantis? Kiek egocentriškas ar sugebenatis suprasti kitą, įsijausti į jį? Ar esu tolerantiškas? Kiek moku būti suprantamas kitiems? Kiek aš suprantu kitus? Kiek esu aktyvus ar pasyvus, rodau iniciatyvos ar laukiu jos iš kitų? Ar aš energingas? Kiek esu agresyvus ar bambeklis? Ką duodu kitiems?

Mūsų turtingas ir įvairalypis vidus reikalauja nors retkarčiais padaryti „reviziją“ – pasitikrinti, koks aš. Sau ir kitiems. Nes svarbu ne tik, kaip pats save įsivaizduoju, bet ir ką, žiūrėdami į mane, mato aplinkiniai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Iš posto verčiamas Žemaitaitis: šis Seimas dirbs dar mėnesį ir dvi savaites (310)

Darbas Seime truks lygiai mėnesį ir dvi savaites – taip teigia Remigijus Žemaitaitis ir priduria,...

Kokį būstą ir už kiek dabar perka vilniečiai: pokyčiai – kardinalūs (152)

Nekilnojamojo turto ( NT ) rinkoje jau kurį laiką pučia nauji vėjai. Per pastaruosius metus ne tik...

JAV įvedė rekordinius muitus ES prekėms Prancūzijos ministras: Europa pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų  (77)

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė rekordinius muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės...

Seime vis garsiau kalbama: priešlaikiniai rinkimai – vienintelė išeitis (9)

Tęsiantis politinei krizei dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, Liberalų sąjūdžio...

Po postų karų Seime – naujausi reitingai: kas patyrė didžiausių nuostolių (24)

Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastaruoju metu visuomenės nusivylimas...

Gydytojas Morozovas sugriovė įsivaizdavimą apie peršalimą: nustebsite, kiek pinigų paleidote vėjais 9.47 papildyta „Sodros" komentaru (138)

„Štai ir vėl slogos prasidėjo“, – pakimusiu balsu ir užgulta nosimi skundžiasi kas antras...

Dviratininko sankryžoje nepraleidusiam vairuotojui pamoka įsimins: teismas priteisė įspūdingą sumą (2)

Kauno apylinkės teismas sunkiai dviratininką sužalojusiam kauniečiui paskyrė 1 129 eurų...

Pabaigtas Nemuno krantinės takas Kaune – be turėklų ir su nuostoliais

Vargais negalais tvarkytas bei pertvarkytas Nemuno krantinės pėsčiųjų ir dviratininkų takas,...

Pergale patenkinti „Žalgirio“ legionieriai: atradome tai, kas ves mus į priekį (26)

Po įspūdingos pirmosios „Žalgirio“ pergalės Eurolygoje prieš Madrido „Real“ komandą...

Apie savo svorio pokyčius prakalbusi Natalija Bunkė nusprendė lieknėti: tam yra svarbi priežastis (140)

Nors dainininkė Natalija Bunkė buvo tiek labai liekna, tiek apkūnesnė, žinoma moteris dėl...