aA
Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių skaičių. Pagrindinė to priežastis – aplinkos spaudimas siekti bet kokia kaina tokio išsilavinimo. Tačiau į profesinį ugdymą žvelgiama vis dar įtariai. Apie tai, kodėl vis dar visuomenėje vyrauja tokie įsitikinimai, „Žinių radijo“ laidoje „Karjeros akiniai“ kalbasi laidos vedėjas Darius Matas ir Edukacinių bendrovių grupės „KALBA“ kūrėjas, profesionalus karjeros ir vidurinio mokslo konsultantas, sertifikuotas „Morrisby“ ir „Multiple Natures“ specialistas Rytis Jurkėnas.
Tėvų klaida, kuri gali sugriauti jaunuolių gyvenimą: toks nusistatymas galimai atėjo iš sovietmečio
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Specialisto nuomone, Lietuvos visuomenėje iki šiol vyrauja nuomonė, kad būtina įgyti aukštąjį išsilavinimą, ypač savo vaikus spaudžia tai padaryti tėvai.

„Jauni žmonės labai dažnai neturi savo tikros nuomonės. Jie gyvena savo gyvenimą ir jiems netikėtai, dešimtoje klasėje, prireikia kažką rinktis, jie būna pasimetę. Šiuo atveju tėvų spaudimas labai jaučiamas. Tie, kurie ateina pas mus konsultuotis, vis dar mato aukštąjį išsilavinimą kaip privalomybę“, – pasakojo karjeros ekspertas.

Nejaugi profesinis ugdymas niekam nereikalingas? Pasak R. Jurkėno, kartais būna taip, jog matai žmogų ir pastebi, jog jis turi visas reikalingas savybes būti mokytoju, bet jis pats tokios profesijos nenori.

„Taip pat būna ir kai koks nors jaunas žmogus mėgsta kažką daryti rankomis, jam tai tinka, bet tuo pačiu aplinkiniai to nepastebi, nurašo tas savybes, nes turi kitokį įsivaizdavimą apie jį. Ir pats tas žmogus tuomet jaučiasi sumišęs – jis kaip ir jaučia, kad galėtų tai daryti, tačiau jo aplinka tuos polinkius nuneigia.“, – aiškino specialistas ir pateikė pavyzdį, kai paklausus tėvų, ar jų vaikas mėgsta kažkur dirbti su rankomis, jie pateikia pavyzdį, kad gali išrinkti ir vėl surinkti motociklą, tačiau vis tiek iš jo reikalauja, jog turėtų aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Prakalbus apie tai, ar reiktų džiaugtis, kad Lietuva pirmauja pagal aukštojo išsilavinimo turėtojų skaičių, karjeros konsultantas nėra tuo tikras.

„Gerai yra tada, kai jaunas žmogus save realizuoja, kai daro tai, kas jam patinka ir sekasi. Ta realizacija nebūtinai vyksta per aukštąjį mokslą, tik 15 proc., baigusių aukštąjį išsilavinimą, dirba pagal savo specialybę. Ir kai tik trys iš dešimties nori pagal ją dirbti, tai nerodo, kad jauni žmonės įgiję diplomą nori tuo ir užsiimti.

Iš vienos pusės esame labai išsilavinę ir pasaulyje pripažinta, kad tai viena iš būtinų sąlygų tiek šaliai klestėti, tiek žmogui save realizuoti, o vadinamiems ilgalaikiams bedarbiams be kvalifikacijos iš tikrųjų sunku, nes tų nekvalifikuotų darbų technologijų amžiuje mažėja. Iš kitos pusės, mes dar turime sovietinio mąstymo, kad būtinai tas išsilavinimas turi būti aukštasis. Sovietmečiu dešimtoje klasėje labai griežtai išrūšiuodavo, kas gali siekti aukštojo mokslo, o kas – mokytis profesinėje mokykloje“, – priminė R. Jurkėnas ir pridūrė, kad dėl to susiformavo savotiškos kastos, kai tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą yra truputį ponai, o tie, kurie neturi – darbininkai.

Jis taip pat pabrėžė, kad toks mąstymas vis dar kažkur yra giliai užsilikęs tėvų galvose, todėl jie iš visų jėgų stengiasi duoti savo vaikams tai, kas yra geriausia. Tačiau, specialisto teigimu, kartais tai virsta meškos paslauga.

Kas atsitinka, jeigu jaunam žmogui nepavyksta įstoti į kokią nors specialybę ir siekti toliau aukštojo išsilavinimo? Karjeros konsultanto teigimu, tuomet reikia atsižvelgti, kokia to žmogaus savivertė ir kaip jis jaučiasi.

„Pirmiausia, jis jaučiasi neįgyvendinęs tėvų lūkesčių. Net jeigu tėvai to nepasako, bet jie gali išsiduoti ir kitais neverbaliniais ženklais“, – aiškino ekspertas.

Visas pokalbis – laidos vaizdo įraše:

Laidą „Karjeros akiniai“ pristato: KALBA Darnaus žmogaus centras

Žinių radijas
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
3.4706

Top naujienos

Kasiulevičius ir Ambrozaitis apie naują COVID-19 bangą rudenį: gali būti, kad vaistai jau bus (185)

Lietuviams pakankamai neblogai laikantis karantino, sveikatos apsaugos sistema kol kas nepatiria itin...

Greitųjų koronaviruso testų jau galima rasti internete: ką būtina apie juos žinoti (146)

Greituosius koronaviruso COVID-19 testus nesunkiai jau galima rasti ir internete, oficialiose ir...

Užkalnis. Kaip gyvensime, kai karas baigsis? (278)

„Kada baigsis visos tos nesąmonės? Kada viskas sugrįš, kaip buvo iki šiol?“ – tokį...

Po mirčių Ukmergėje – administracijos direktoriaus atsakas: nematau nė vienos padarytos klaidos (97)

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas laidoje Delfi diena...

Atidėjus ministerijų jungimą, kartojasi kraustymosi į Kauną scenarijus (65)

Vyriausybei atidėjus Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų jungimą, valdančiųjų...

COVID-19 atvejų pasaulyje – 913 tūkst., mirčių nuo šios ligos – per 45 tūkst. (4)

Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį vakare paskelbė naujausią naujojo koronaviruso...

PSO kelia nerimą koronaviruso pandemijos „greita eskalacija“ (18)

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) trečiadienį pareiškė, kad jai kelia nerimą pastaruoju...

Skaičiai užminė mįslę: krizę išgyvenančioje Italijoje - mirtingumo statistikos paradoksai (221)

Italijos paskelbti duomenys apie gyventojų mirtis rodo, kad regione, kuriam priklauso Milano...

Alytuje ir Palangoje – dar po du koronaviruso atvejus (40)

Trečiadienio vakarą Alytaus meras Nerijus Ceciulis ir Palangos rajono meras Šarūnas Vaitkus...

Uždaroma Šeškinės poliklinika: koronavirusas patvirtintas dviem Odontologijos skyriaus darbuotojams (98)

Vilniaus Šeškinės poliklinikoje vienoje iš pirmųjų gydymo įstaigų medikui konstatuotas...

|Maža didelių žinių kaina