aA
Tyrimai rodo, kad kūrybingi žmonės yra ne tokie sąžiningi.
Žinoma, kūrybiškumas – puiki savybė. Kaip sako filosofas Eliotas Samuelis Polas, „Kūrybiškumas yra individualumo požymis, saviraiškos priemonė, progreso variklis.“ Bet tai nereiškia, kad kūrybiškumas yra etiškas. Tai žmonėms būdinga savybė, o žmonės yra daugialypės asmenybės. Tai ypač pasakytina apie kūrybingus žmones. Tad nieko nuostabaus, kad kūrybiškumas turi tamsiąją pusę!
Kūrybiškumas
© Shutterstock nuotr.

Tyrėjai Paul Silvia, James Kaufman, Roni Reiter-Palmon ir Benjamin Wigert atliko tyrimus, kuriais siekė nustatyti ryšį tarp kūrybiškumo ir charakterio. Dalyviai turėjo apibūdinti savo kūrybinę veiklą, kūrybinius pasiekimus ir asmenines savybes. Šie tyrimai dar kartą patvirtino, kad atvirumas naujiems potyriams ir ekstravertiškumas yra smarkiai susiję su kūrybiškumu.

Bet... aptikta ir tamsioji pusė. Paaiškėjo, kad ne tokie sąžiningi ir arogantiškesni žmonės buvo kur kas kūrybiškesni. Ryšys tarp nesąžiningumo ir kūrybiškumo pasirodė esąs stipresnis nei ryšys tarp ekstravertiškumo ir kūrybiškumo, todėl mokslininkai nusprendė atlikti daugiau tyrimų.

To ėmėsi tyrėjai Francesca Gino ir Dan Ariely. Jie iškėlė klausimą, ar kūrybiškumas padidina nesąžiningumą. Pirmiausiai jie įvertino dalyvių kūrybiškumą, elgesį, mąstymo būdą, o tada paprašė atlikti „vizualinio suvokimo testą“ ir išdalino paveikslėlius su kvadratais, kurių kiekvienas buvo išmargintas taškeliais ir įstriža linija padalintas į du trikampius.

Dalyviai turėjo atsakyti, ant kurių trikampių (esančių kairėje ar dešinėje) yra daugiau taškelių (teisingas atsakymas – „kairėje“). Jiems buvo pasakyta, kad pasirinkę kairėje esantį trikampėlį jie uždirbs po 0,5 cento, o dešinėje – 5 centus. Užduotis buvo sudaryta taip, kad ant visų kairėje esančių trikampėlių buvo akivaizdžiai daugiau taškelių.

Vadinasi, dalyviai galėjo arba atsakyti teisingai („kairėje“), arba užsidirbti pinigų („dešinėje“). Rezultatas? Daugelis dalyvių rinkosi atsakymą „kairėje“, bet tai truko tik tol, kol jiems buvo pradėti rodyti trikampėliai, tarp kurių skirtumas nebebuvo toks akivaizdus. Štai tada ir prasidėjo gudravimai. Pasak tyrėjų, „dalyviai galėjo pasipelnyti iš neetiško elgesio kūrybiškai klaidingai interpretuodami dviprasmišką (neakivaizdžią) informaciją, kurią buvo paprašyti įvertinti.

Kitaip tariant, dalyviai galėjo sprecialiai klaidingai įvertinti taškelių skaičių ir parašyti, kad dešinėje pusėje jų daugiau nei kairėje vien tam, kad užsidirbtų. Taip šios dviprasmiškos užduotys padėjo nustatyti nesąžiningumą.“ Rezultatas? Dalyviai, kurie buvo kūrybiškesni, dviprasmiškų užduočių metu dažniau rinkosi atsakymą „dešinėje“ (tai yra, dažniau sukčiavo).

O gal šie rezultatai susiję ne su kūrybišku mąstymu, bet intelektu? Norėdami tai išsiaiškinti, tyrėjai atliko dar vieną tyrimą, kurio metu atkreipė dėmesį ir į žmogaus intelektą, tačiau nerado jokio ryšio tarp intelekto ir kūrybiškumo. Šie tyrimai tik dar kartą patvirtino, kad kūrybiškumas yra susijęs su nesąžiningumu. Kitaip tariant, kūrybiškumas buvo kur kas geresnis nesąžiningumo rodiklis nei intelektas.

Tuomet tyrėjai nutarė išsiaiškinti, ar visi žmonės elgtųsi nesąžiningai, jei būtų nesąmoningai pakurstytas jų kūrybiškumas. Jie paprašė dalyvių atlikti „vizualinio suvokimo užduotį“ - iš duotų žodžių, tokių kaip „dangus“, „mėlynas, „yra“, sudaryti gramatiškai taisyklingus sakinius („dangus yra mėlynas“). Pusei dalyvių buvo duoti žodžiai, susiję su kūrybiškumu („kūrybingas“, „naujoviškas“, „vaizduotė“) – tokiu būdu tyrėjai norėjo pakurstyti dalyvių kūrybiškumą. Dalyviai taip pat atliko ir testą, kurio metu turėjo nustatyti asociacijas tarp iš pirmo žvilgsnio nesusijusių žodžių.

Rezultatas? Tie, kam buvo duoti su kūrybiškumu susiję žodžiai, buvo nesąžiningesni (dažniau rinkosi trikampėlius dešinėje). Be to, atlikdami asociacijų testą, šie dalyviai buvo labiau linkę mąstyti originaliai, o tai padidino jų nesąžiningumo lygius. Bet tai dar ne viskas.

Paaiškėjo, kad tie, kam buvo duoti su kūrybiškumu susiję žodžiai, ne tik originaliau mąstė ir dažniau sukčiavo, bet ir buvo labiau linkę pateisinti savo nesąžiningumą. Kūrybiška mąstysena skatino teisinti savo sukčiavimus, o tai dar labiau didino nesąžiningumo lygius. Pasirodo, kūrybiškumo skatinimas gali turėti labai tamsią pusę!

Tyrėjai nutarė atlikti dar vieną, penktąjį, tyrimą. 17-os skirtingų skyrių darbuotojai buvo paprašyti perskaityti istoriją apie žmogų, kuris turėjo galimybę pasielgti nesąžiningai, ir atsakyti, ar tokiu atveju jie irgi būtų pasielgę taip pat. Rezultatas? Žmonės, kurie dirbo kūrybiškesnius darbus, buvo labiau linkę elgtis nesąžiningai.

Tai dar vienas taškas kūrybiškumo nenaudai. Šie tyrimai ne tik rodo sąsają tarp kūrybiškumo ir nesąžiningumo, bet ir patvirtina, kad kūrybiškumas yra nesąžiningumo priežastis. Tyrėjai mano, kad kūrybiškumas „padeda individams rasti originalių būdų „apeiti“ moralines taisykles, interpretuoti informaciją savo naudai ir pateisinti savo neetiškus poelgius. Gebėjimas būti kūrybingam ir mąstyti netradiciškai paaiškina ryšį tarp kūrybiško mąstymo ir nesąžiningumo.“

Kokias išvadas galime padaryti? Gal reikia nustoti skatinti kūrybiškumą moksle, versle ir visuomenėje? Tikrai ne. Šie rezultatai yra statistiškai reikšmingi, bet tik tiek. Tai tik tendencijos. Pasaulyje yra daugybė kūrybingų žmonių, kurie yra nepaprastai sąžiningi. Kūrybiškumas yra labai svarbus civilizacijos progresui, todėl privalome jį vertinti. Bet tuo pačiu žinokime ir jo tamsiąją pusę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (143)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (63)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam, ar jį nusipirkti (82)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (49)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių ir...

Dėl patirto nokauto susigraužusio lietuvio paguoda: privertė japoną prikąsti liežuvį specialiai DELFI iš Tokijo

Eventas Gužauskas kur kas dažniau palieka gulėti ant tatamio savo varžovus nei ten atsiduria...

Kauniečius piktinęs pastatas „vaiduoklis“ pagaliau turi naujus savininkus (9)

Kaune, Savanorių prospekte ne vienerius metus stūksantis apleistas prekybos centras...

„Netflix“ filmas įsiūbavo įsiūčio audrą Lenkijoje, premjeras reikalauja pakeitimų (8)

Lenkijos premjeras parašė internetinės televizijos platformai „ Netflix “ reikalaudamas, kad...

„Scanoramoje“ į filmo „Valstybinės laidotuvės“ premjerą susirinko politikos ir kultūros grietinėlė (1)

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica – antradienio...

Žinomo fotografo parodoje – intriguojantys garsenybių portretai

Antradienio vakarą Vilniuje esančioje „Grafo" galerijoje rinkosi šou ir meno pasaulio atstovai....