aA
Žmonėms patinka nuolat ką nors išmokti. Tačiau nepatinka studijuoti. Nuolat skaityti tuos pačius tekstus, stengiantis ne tik suvokti juose minimus faktus, bet ir juos įsiminti, nėra lengva. Bet mokslininkai sako, kad daugelis nežino paprasto triuko, kuris pastebimai palengvina mokymąsi.
© Shutterstock

Kaip jūs mokotės, tarkime, istorines datas ar užsienio kalbos žodžius? Skaitote juos vis iš naujo? Tai nėra labai veiksmingas būdas. Štai operos solistai, kuriems dažnai reikia įsiminti labai ilgus ir sudėtingus tekstus, naudoja paprastą triuką – jie kartą perskaito tekstą, o tada patys save testuoja.

2003 metais buvo atliktas įdomus tyrimas. Dviems žmonių grupėms reikėjo išmokti 40 nežinomų žodžių. Viena grupė juos tiesiog kalė kelias minutes, o kita – perskaitė visą sąrašą vos vieną kartą, o tada keturis kartus patys save testavo (bandė atsiminti, ką perskaitė).

Po penkių minučių visi turėjo atlikti testą, kuris atskleidė, kad pirmosios grupės nariai, kurie sąrašą skaitė vėl ir vėl, atsiminė daugiau žodžių. Tačiau kai panašus testas buvo pateiktas ir po savaitės, antrosios grupės nariai pasirodė kur kas geriau. Taigi, bandymas atsiminti suteikė geresnius rezultatus ilgesnėje perspektyvoje. Žmonėms lengviau atsiminti ne tai, ką jie skaitė, o tai, ko jų jau buvo klausiama.

2014 metais buvo atliktas panašus tyrimas. 83 studentai buvo suskirstyti į dvi grupes. Visi turėjo keturias minutes mokytis psichologijos sąvokas ir jų apibrėžimus. Po keturių minučių pirmosios grupės nariai ir toliau mokėsi tas pačias sąvokas. Tuo tarpu antrosios grupės nariai buvo testuojami – kompiuterio ekrane 15-ai sekundžių pasirodydavo apibrėžimas ir jie turėjo prisiminti, kokią sąvoką jis apibūdina. Jei jie atsakydavo neteisingai, teisingas atsakymas pasirodydavo ekrane prieš pereinant prie kitos užduoties.

Ir šio tyrimo rezultatai buvo tokie pat – tie, kurie buvo testuojami, pasirodė geriau. Jie tiesiog atsiminė daugiau. Tai, žinoma, nereiškia, kad jie minėtas sąvokas geriau suprato, tačiau bent jau galimybių tam gilesniam supratimui turėjo daugiau.

Šie tyrimai rodo, kad tie maži kontroliniai, kuriuos patys sau skiriame ką nors intensyviai besimokydami, nėra skirti tik žinių patikrinimui. Jie iš tikrųjų padeda mokytis. Atėjus laikui jūs lengviau atsiminsite ne patį faktą (tai, ką perskaitėte), o savo aktyvius veiksmus siekiant tą faktą atkurti (testą).

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(73 žmonės įvertino)
4.0685

Top naujienos

Amerikoje ir Vokietijoje įsijungė panikos režimas: ką dabar daryti su savo pinigais (54)

Kai Vokietija nusičiaudi, Europa suserga, o kai nusičiaudi Jungtinės Valstijos , suserga visas...

Romas Sadauskas – Kvietkevičius. Prezidentui naudinga leisti „valstiečiams“ likti valdžioje iki kadencijos pabaigos (32)

Žolinės savaitę naujojo derliaus Vyriausybė dar nepašventinta, o senosios jau beveik nebėra, bet...

Sodininkai kyla į kovą: kodėl galima vogti, apgaudinėti ir nieko už tai nebus

„Jiems galima vogti, apgaudinėti ir nieko už tai nebus“, – nusivylusi ištarė Salomėja...

Rinktinės sudėtis rungtynėms su Rusija — be Jono Valančiūno (1)

Pasirodymą turnyre Suomijoje tęsianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė surengė treniruotę,...

Direktorius su BMW pajūryje leistiną greitį viršijo dvigubai – 180 km/val. (4)

Šį savaitgalį, kai Karklėje vyksta didelis muzikos festivalis, pajūryje dirba ir iš Vilniaus...

Apsilankęs Lvove išgirdo: paskolinkit Grybauskaitę (280)

Abiejų Tautų Respublikos pėdsakai, turistinių erdvių išnaudojimas perduoti svarbioms žinutėms...

„Karklėje“ dirbantys policijos pareigūnai vos spėja suktis: pavogtas brangus automobilis, rasta narkotikų (32)

Nuo ketvirtadienio Karklėje vykstantis festivalis „Karklė“ į pajūrį pritraukė...

Užkalnis: kiek kainuoja brangiausias mano širdžiai kvapas? (59)

D&G Le Bateleur 1 by Dolce & Gabbana Apie šiuos kvepalus kažkodėl niekada nerašiau, nors...

Nuotraukose parodė tikruosius plastiko atliekų kiekius: jis ir mūsų lėkštėse (1)

Apie plastiką mūsų buityje, aplinkoje ir net ekonomikoje vis garsiau kalba visas pasaulis....

Ekspertai įvardijo didžiausią grėsmę Lietuvai – jei valdžia nesiims veiksmų, tai gali būti pražūtinga (480)

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad Lietuvoje dvidešimt pirmojo amžiaus pabaigoje gyvens kone perpus...