Seilių rijimas ir kosčiojimas
Jei prieš atsakydamas į pateiktą klausimą žmogus ima ryti seiles ar kosčioti, tokia jo reakcija gali būti vertinama kaip bandymas sumeluoti. Vis tik šį požymį laikyti neginčijamu taip pat nebūtų visiškai tinkama. Galbūt žmogus peršalęs, nerimauja ar iš tiesų paspringo, rašo novate.ru. Variantų gali būti pačių įvairiausių, todėl šis požymis galėtų tapti papildomu, tačiau ne lemiamu.
Veiksmų ir žodžių disonansas
Mūsų organizmas pasižymi išskirtine savybe, dėl kurios veiksmai visada sutampa su žodžiais. Taigi pastebėjus verbalinės ir neverbalinės komunikacijos neatitikimų galima įtarti, kad asmuo meluoja. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai žmogus pateikdamas tvirtą teigiamą atsakymą tuo pačiu metu galva rodo neigiamą ženklą arba atvirkščiai.
Tiesa, ši taisyklė gali turėti išimčių. Pirma, tokia išvada gali būti daroma tik tais atvejais, kai dialogas yra ilgas, nes trumpo pokalbio atveju šis prieštaringas komplektas gali būti susijęs su emocijomis. Antra, derėtų atsižvelgti į etinius ypatumus: kai kuriose kultūrose galvos purtymas reiškia „taip“, o linkčiojimas – „ne“. Kitaip tariant, šie du itin populiarūs ženklai turi visiškai priešingą reikšmę, nei įprasta mūsų aplinkoje.
Burnos ar akių dangstymas
Meluodami žmonės neretai linkę rankomis uždengti burną ar akis. Dar derėtų atkreipti dėmesį, ar tik pašnekovas pateikdamas atsakymą nemėgina nukreipti žvilgsnį. Toks elgesys gali būti vertinamas kaip vienas iš melo požymių, nes taip elgdamasis žmogus pasąmoningai nenori matyti kito žmogaus reakcijos į jo pateikiamą melą. Analogiška taisyklė taikytina į toms situacijoms, kai žmogus pateikdamas atsakymą veidą mėgina pridengti rankomis, lyg norėtų atsiriboti nuo savo paties skleidžiamo melo.
Šalia veido laikomos rankos
Būtina atkreipti dėmesį į su veidu atliekamas manipuliacijas, kai žmogus pateikia atsakymą į klausimą. Jei trinami ausų speneliai, kandžiojamos ar laižomos lūpos, jos trinamos rankomis ir pan., tikėtina, kad pašnekovas nerimauja, o viena iš galimų tokio nerimo priežasčių – melas. Tai galima paaiškinti fiziniais organizmo ypatumais: kai žmogus nerimauja, kraujas ima plūsti priešinga kryptimi nuo veido, o tai savo ruožtu sukelia šalčio pojūtį ar niežulį. Taigi nieko keisto, kad pašnekovas mėgina diskomforto atsikratyti įdarbindamas rankas. Kadangi visa tai įvyksta netikėtai, kontroliuoti šių procesų beveik visiškai neįmanoma.
Vėluojantis atsakymas ir pauzė
Dar vienas melo požymis – vėlavimas pateikti atsakymą ar pauzė prieš jį pateikiant. Vis tik ir šiuo atveju tokį požymį vertinti kaip neabejotiną melo įrodymą skubėti nevertėtų, nes kai kuriais atvejais žmogui gali prireikti laiko tam, kad prisimintų tam tikrus įvykius.
Jei draugo paklaustumėte, ką jis veikė tą pačią dieną prieš metus, labai tikėtina, kad iš karto atsakymo nesulauktumėte – jam neabejotinai prireiktų laiko pagalvoti. Tiesa, jei vėliau to paties žmogaus paklaustumėte, ar tą pačią dieną prieš šešerius metus jis apiplėšė papuošalų parduotuvę, tikėtina, atsakymo ilgai laukti netektų. Šis elementarus, bet tuo pačiu ir itin iškalbingas pratimas leidžia suprasti, kada pauzė pateikiant atsakymą yra natūrali, o kada – susijusi su melu.
Nusiraminimo gestai
Daliai iš mūsų meluojant įprasta save raminti ir tai daroma glostant pačiam sau galvą ar plaukus. Žinoma, šie gestai turėtų iš tikrųjų atrodyti įtartini, kad galėtume juos vertinti kaip patikimą melo įrodymą. Be pasiglostymų į savęs raminimo gestų kategoriją patenka akinių, kaklaraiščio, sijono taisymasis, ausies lietimas ar plaukų sruogos sukimas ant piršto.
Prakaitavimas
Jei žmogus tiesiog suprakaitavo, tai normalu, tačiau jei jis išsitraukęs nosinaitę ar tiesiog ranka nuo kaktos braukdamas prakaitą tuo pačiu mėgina pateikti atsakymą į klausimą, didelė tikimybė, kad pašnekovas mėgina nuslėpti tiesą.
