aA
JAV baigiamas kurti socialinis tinklas, kuriame vartotojai dalinsis abejonių ir nesėkmių patirtimi. Manoma, kad bendravimas tokiame socialiniame tinkle bus naudingas vartotojų psichinei sveikatai.
© Shutterstock nuotr.

Nepaisant milžiniško populiarumo (o gal kaip tik dėl jo ) socialiniai tinklai neigiamai veikia žmonių psichiką. Bent jau taip mano dauguma mokslininkų. Prabangių vakarėlių aprašymai, akinančiai gražios egzotiškų patiekalų ir gražių vietovių – kurių dauguma vartotų niekada nei paragaus, nei pamatys – nuotraukos gali skatinti vienatvės jausmą ir provokuoti depresiją, įsitikinę psichologai.

Tai gal kiek tiesmukas aiškinimas, tačiau naujausi moksliniai tyrimai tai įrodo. Pavyzdžiui, leidinyje „Journal of Social and Clinical Psychology“ 2014 metais išspausdintame straipsnyje „Seeing Everyone Else's Highlight Reels: How Facebook Usage is Linked to Depressive Symptoms“ buvo pristatytas tai įrodantis M. Steersp, R. Wickhamo ir L. Acitelli atliktas tyrimas.

To paskatinti Masačusetso technologijos instituto Emocinės būklės programavimo laboratorijos specialistai tikisi jau artimiausioje ateityje paleisti socialinį tinklą, kuris ne tik netraumuos vartotojų psichikos, bet dar ir padės kovoti su depresija. Projektas darbiniu pavadinimu „Koko“ jau veikia, tačiau kol kas tik beta-testavimo režimu, o jo dalyviu galima tapti tik sulaukus pakvietimo.

Pasidalinti su visais

Pabandykite įsivaizduoti, kad jūs „Instagram“ publikuojate jūsų atleidimo iš darbo įsakymo nuotrauką. Arba „Facebook“ paviešinate savo statusą, kad niekas jūsų nemyli ir nevertina. Ką ir sakyti – rizikingas žingsnis. Žinoma, artimi draugai pasistengs palaikyti, tačiau tikriausiai atsiras ir tokių komentatorių, kurie, švelniai tariant, jūsų skundus priims skeptiškai, o gal net išjuoks.

Naujajame socialiniame tinkle visa tai bus neįmanoma. Jis skirtas būtent „negatyvo“ publikavimui – pasakojimams apie problemas, abejonėms, nesėkmėms. O komentaruose, kaip manoma, bus galima skaityti tik palaikymo ir paskatinimo žodžius, taip pat pasakojimus tų, kuriems teko įveikti panašius išmėginimus ir kurie rado jėgų juos įveikti.

Šiuo tikslu būsimieji socialinio tinklo dalyviai, prieš gaudami galimybę palikti publikacijas ir komentarus, įveikia specialius mokymus, kurių tikslas – empatijos ugdymas. Be to, sistemoje įdiegti potencialiai traumuojančių ir neigiamų komentarų nustatymo algoritmai. Jeigu programa juos aptinka, publikacija atidedama iki to laiko, kol ją įvertina socialinį tinklą prižiūrintys specialistai.

Paskatino asmeninė patirtis

Tokio tinklo sukūrimo idėja priklauso Robertui Morrisui, ji pagrįsta jo paties patirtimi. Jo pirmoji specialybė yra klinikinis psichologas, vėliau jis nusprendė pasišvęsti naujosioms technologijoms ir įstojo į Masačusetso technologijos institutą. Čia jis susidūrė su daugybe sunkumų. Jis prisipažino, kad studijų metais savyje pastebėjo klasikinius depresijos požymius.

R. Morrisui sunkiai sekėsi programuoti, jis nespėdavo laku baigti projektų ir ne kartą sugaudavo save galvojantį, kad jam niekada nepavyks įveikti užduočių, kurias pats sau užsikrovė. Ieškodamas konkrečių problemų sprendimo E. Morrisas nuolat bendravo programuotojų forumuose ir kažkurią akimirką suprato, kad protingi ir kompetetingi profesionalų patarimai padeda jam ne tik įveikti kursinius darbus, bet ir atgauti dvasinę pusiausvyrą. Tada jam ir kilo mintis sukurti socialinį tinklą, padedantį kovoti su depresija.

Pernai metais R. Morrisas sukūrė būsimo socialinio tinklo prototipą, gavusį „Panoply“ pavadinimą. Buvo atliktas trijų savaičių eksperimentas, kurio rezultatai parodė, kad depresijos simptomus kentę žmonės, kurie naudojosi „Panoply“, demonstravo dvigubai pozityvesnę dinamiką lyginat su tais, kuriuos kankino tie patys simptomai ir kurie naudojo ekspresyvaus laiško (pripažintas kovos su depresija būdas, kai kasdien užrašomi giliausi savo išgyvenimai) metodiką.

Kolegos psichologai šią idėją vertina atsargiai, tačiau optimizmo nestokoja. Amerikos kognityvinės terapijos instituto specialistas Scottas Woodruffas, komentuodamas R. Morriso darbą pažymėjo, kad palaikantys komentarai gali leisti vartotojui pakeisti požiūrį į tai, kas vyksta. Būtent šiame „fokuso pakeitime“ ir slypi kovai su depresija naudojamos kognityvinės elgesio terapijos esmė.

Be to, S. Wooddruffas mano, kad bendravimas naujame socialiniame tinkle bus naudingas ir patiems komentatoriams. „Įstrigimas neigiamose emocijose ir neigiamuose vertinimuose kur kas lengviau pastebimas kitų elgesyje, – pažymi jis. – O tai naudinga patirtis, padėsianti atpažinti panašų polinkį savyje“.

Tuo pat metu S. Woodruffas nėra įsitikinęs, kad vartotojų apmokymai ir pranešimų tikrinimo algoritmai padės šimtu procentų išvengti neigiamų komentarų. Jų publikavimas socialiniame tinkle, kurio tikslas palaikyti ir padėti, gali būti dvigubai labiau traumuojantis tiems, kurie atveria širdį tikėdamiesi pagalbos.

Yra dar vienas sunkumas – pagunda socialiniu tinklu pakeisti būtinybę kreiptis į psichologą tokioje situacijoje, tai tai tikrai būtina. Tai pripažįsta ir pats R. Morrisas. Jo teigimu, dar testavimo eigoje jis atkreipė dėmesį į vienos iš vartotojų publikaciją, kuri bylojo apie rimtas psichologines problemas, reikalaujančias specialisto įsikišimo.

Todėl tinklą prižiūrintys specialistai nusprendė jam pranešti, kad jos tolimesnis dalyvavimas blokuojamas. Buvo nuspręsta projekto puslapiuose informuoti, kad tai yra savipagalbos projektas, kuris nėra oficialus medicininis gydymas.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mačiulis: mes gyvename labai nenormaliais laikais (113)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėdamas konferencijoje teigė, kad...

Mitais ir baimėmis apipintas vėžys: gydytojai atsakė į 10 pagrindinių klausimų (1)

Nors atrodo, kad apie vėžį žinome labai daug, gydytojams vis dar neretai tenka susidurti su...

Intymias nuotraukas Feisbuke viešinanti Verygos sekretorė: gyvenam laisvoje Lietuvoje (728)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sekretorė kaitina internautų kraują, praneša...

Anykščiai išbandė Lietuvoje neregėtą naujovę: kalėdinę eglutę pastatė tiesiog ant vandens (7)

Šeštadienį vakare Anykščiuose sužibo kalėdinė eglutė. Tiesa, ji pastatyta netradicinėje...

Žolininkė atsakė į visiems rūpimą klausimą – ar galima arbatą užplikyti antrą kartą? (11)

Alfo Ivanausko šeštadienio laidos „Alfas live“ viešnia – buvusi floristė, o dabar žolelių...

Projekte „Šok su žvaigžde“ parketas lydosi nuo karščio ir įtampos

Artėjant „Šok su žvaigžde“ finalui šokių parketas lydosi nuo karščio ir įtampos. Šį...

Mirusiųjų balzamuotojas papasakojo apie savo darbo kasdienybę: mirusieji nevargina, bet darbo vis daugėja

Duoną užsidirbti balzamuojant palaikus gali pasirodyti keista, kraupu ar tiesiog niūru. „Tačiau...

Didžiausia pramoninė katastrofa iki šiol nuodija aplinką: tūkstančiai žmonių dėl skysčių plaučiuose paskendo savo lovose (60)

Bopalo tragedija lig šiolei laikoma didžiausią pragaištį sukėlusia pramonine nelaime. Jos...

Atsisveikinti su netikėtai mirusiu Cololo atvykę artimieji ir bičiuliai vos tramdė ašaras: liko daug neįgyvendintų planų (407)

Šeštadienį po pietų Druskininkų laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ būriuojasi netikėtai...