aA
Tikėtina, kad nustebsite, bet teisingai suprastos neigiamos emocijos, gali būti vertingesnės už teigiamas. Būtent neigiamos emocijos skatina žmones veikti ir apsaugo nuo pavojingų situacijų, tačiau norint teisingai suprasti neigiamų emocijų naudą, reikia mokėti skaityti kokią informaciją jos iš tiesų perduoda, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pykti mūsų niekas nemokė, bet kodėl tai daryti svarbu?
© Shutterstock

Kiekvieną gyvenimo akimirką žmogų lydi daugybė dažnai tarpusavyje susipynusių emocijų ir minčių. Marc Brackett, Jeilio Universiteto EQ centro direktorius, knygos „Permission to Feel“ autorius, 25 m. tyrinėjo įvairias emocijas ir kaip jos gali padėti arba trukdyti žmogui jo darbe bendravime su kolektyvu, lyderystėje.

Emocijų negalima sustabdyti, lygiai kaip negalima sustabdyti kraujo tekėjimo. Jos visada yra, nepriklausomai nuo to, ar sąmoningai tai suvokiame, ar ignoruojame. Kasdien patiriama daugybė įvairiausių, skirtingo intensyvumo emocijų, kurios persipina tarpusavyje. Emocijos yra žinutės, kurias verta išmokti skaityti, suprasti ir pasistengti nors šiek tiek jas pradėti valdyti, nukreipti norima linkme. Viską paleidus savieigai, emocijos ir mintys valdo žmogų, jis reaguoja „autopilotu“ ir dažnai ne pačiu geriausiu būdu atitinkamoje situacijoje.

Emocijų ir jų derinių gali būti labai daug. Dalis emocijų yra malonios, pavyzdžiui: džiaugsmas, laimė, pasididžiavimas, kitas įvardiname kaip sunkias ir negatyvias, pavyzdžiui: baimė, pyktis, liūdesys, nusivylimas. Abu patiriamų emocijų tipai yra vertingi ir skaitant emocijų siunčiamą informaciją, galima gauti tiesioginės naudos.

Sudėtingos situacijos dažnai veikia kaip gyvenimo variklis. Būtent neigiamoms priskiriamos emocijos dažniausiai suteikia energijos veikti. Nepasitenkinimas situacija verčia dirbti geriau, ieškoti išeities, imtis pokyčių. Susirūpinimas primena imtis papildomų atsargumo priemonių. Pyktis sako, kad susidūrėme su kliūtimi ir gali apsaugoti nuo pavojaus arba suteikti jėgų įveikti tai, kas trukdo kelyje į tikslą. Baimė tarsi klausia: „Ar tikrai nori tai daryti? Tai gali būti pavojinga.“.

Problemų kyla tuomet, kai pradedami įsivaizduoti ir dirbtinai kuriami pavojai, kurie neegzistuoja, arba jie padidinami iki neregėto dydžio, išpučiant juos mintyse. Tuomet patiriamos emocijos ne padeda, o kenkia. Tai gali gyvenime pasireikšti skirtingai, pavyzdžiui užkertamas kelias karjeros galimybėms, griaunami svarbūs santykiai, įsitraukiama į destruktyvią ar savidestrukcinę veiklą. Taip nutinka, kai žmogų užplūsta didžiulė persipynusių emocijų banga ir nežinoma, kaip su tuo susitvarkyti.

Daugelis žmonių mano, kad jų emocijos yra nulemtos šalia esančių žmonių bei jų gyvenimo įvykių, tačiau gera žinia yra ta, kad žmogus pats gali pasirinkti ką galvoti apie tai, kas vyksta jo gyvenime, o tai lemia, kaip jis jaučiasi. Tam įgyvendinti yra priemonių rinkinys, kurį taikant, kiekvienas gali sau padėti ir susikurti gyvenimą tokį, kokio nori.

Ne vienerius metus savo klientus mokanti kaip suprasti savo emocijas ir jas pajungti savo naudai, psichologė ir asmenybės trenerė Giedrė Skupienė pataria: „Tai, kaip jaučiatės gyvenime ir ką darote, priklauso nuo to, ką pasirenkate galvoti apie save, kitus, gyvenimą ir situacijas, kuriose atsiduriate. Mintys lemia jausmus, ne situacijos. Mūsų požiūris į tai, kas vyksta, yra elgesio priežastis.“

Gera žinia yra ta, kad emocijas galima valdyti ir ugdyti. Tam yra dešimtmečiais tobulintos metodikos, kurios vadinamos emocinio intelekto ugdymu. Nuo ko pradėti emocinio intelekto ugdymą? Visų pirma reikia suprasti save ir priimti su visais privalumais ir trūkumais. Gyvenimas bus lengvesnis ir sėkmė lydės jei privalumus išnaudosite kuo geriau, o su trūkumais galima dirbti ir juos keisti.

Antra, niekada nereikia jaustis prastesniu už kitus. Kai galvojama apie tai, ką kiti sako, daro ir kas vyksta, tai daro įtaką žmogaus emocijoms. Tačiau, niekas kitas, o tik pats žmogus, kiekvieną minutę sprendžia ir renkasi pats dažniausiai to nesuvokdamas, ir būtent tai lemia, kaip jaučiamasi.

Trečia, būtina atpažinti ir tobulinti iracionalų mąstymą. Ne situacijos, bet mintys lemia emocijas ir žmogaus požiūris į tai, kas vyksta, lemia jo elgesį. Būtent todėl taip svarbu atpažinti savo iracionalų mąstymą. Pagrindiniai iracionalus mąstymo bruožai yra reikalavimų kėlimas, situacijos dramatizavimas, įsitikinimas, kad tai neįmanoma, etikečių klijavimas ir kritiškumas. Dažniausiai visa tai vyksta automatiškai, nes yra gerai įvaldyta nuo ankstyvos vaikystės. Išmokti tokias mintis pastebėti, yra didžiulis ir svarbus žingsnis keičiant požiūrį ir gyvenimą.

Taigi, ko reikia, kad pradėtų vykti pokyčiai? Visų pirma reikia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, t. y. reikšti mintis „Tu“ pakeičiant į „Aš“. Performulavus išsakomas žinutes naudojant „Aš“ ir nusakant kaip matoma situacija, kaip joje jaučiamasi, paliekant erdvės ir kitiems išsakyti savo mintis, o paskui pakviečiant kartu ieškoti sprendimo, žmogus pakeičia situaciją ir tolesnę veiksmų eigą iš esmės.

Pozityvus mąstymas
Pozityvus mąstymas
© Shutterstock nuotr.

„Žmonės nori pakeisti ką jie galvoja, jaučia, sako ar daro, tačiau dažnam tai yra sunku įgyvendinti praktiškai. Dažnas pasiduoda vos pabandęs ir susidūręs su kliūtimi ar nesėkme. Taip atsitinka, nes įpročiai, mąstymo, reagavimo, veiklos šablonai formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. – perspėja psichologė Giedrė Skupienė. – Mes įprantame mąstyti, jausti, elgtis tam tikru būdu. Smegenyse susiformuoja „reakcijos greitkelis“.

Vos smegenys atpažįsta, kad situacija panaši į tą, kuri jau buvo, per sekundės dalis paleidžia anksčiau pasiteisinusį reagavimo būdą. Nusprendę, kad tokia šabloninė reakcija jūsų netenkina dabartinėje gyvenimo situacijoje, jūs pasirenkate, kaip norite kitą kartą reaguoti ir pradedate kurti naują reagavimo kelią. Tačiau iš pradžių, tai tik mažas, vos matomas keliukas, kurį dar reikia išmindyti. Tam reikia laiko. Tuo tarpu senasis įprastas kelias dar ilgai egzistuoja. Vos tiktai atsiduriama stresinėje situacijoje, pervargstama – „atkrentama“ į seną reagavimo būdą, nes jis įprastas, žinomas, automatiškas. Tą labai svarbu žinoti ir po pirmos nesėkmės nepasiduoti.“

Žinoma, šiame pokyčių kelyje nebūtina būti vienam. Lietuvoje populiarėjančios emocinio intelekto ugdymo paskaitos suteikia reikiamus įrankius ir padeda padaryti pirmuosius žingsnius teigiamų pokyčių link. Remiantis analizės duomenis, 80% pasaulio lyderių nuolat ugdo savo emocinį intelektą ir būtent tai jiems užtikrina ilgalaikę sėkmę karjeroje ir gyvenime.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Ekspertas kritikuoja valdžios planą: tas yra tiek pat saugu, kiek leisti pabučiuoti kryželį prie įėjimo (2)

Buvęs Ekspertų tarybos narys, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius sukritikavo...

Koronaviruso duomenys Lietuvoje: užfiksuoti 1278 nauji atvejai, mirė 14 žmonių paskiepyta beveik 25 tūkst. žmonių (156)

Ketvirtadienį Lietuvoje buvo nustatyti 1278 nauji koronaviruso atvejai, dar 14 žmonių mirė,...

„Popierinis“ kelias ir tiltas grasina namų griovimais Balsiuose: gyventojai nė nebegali užsiimti remontu (274)

Balsių bendruomenės sukilusios dėl planuojamo naujo kelio ir tilto, kuris turėtų sujungti...

Maskva pagrasino Čekijai atsaku, „kokio nesapnavo net baisiausiame sapne“ (354)

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sureagavo į...

Mirusiu laikytas ir po 25 metų atsiradęs Lietuvos sporto komentatorius teismo pripažintas gyvu (23)

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį gyvu pripažino buvusį sporto komentatorių...

Lietuvė išpasakojo, kaip Danijoje veikia „koronapaso“ sistema: prireikia ir grožio salone, ir bare (496)

Lietuva dar tik svarsto įsivesti galimybių pasą, kuris leistų plačiau atsiverti kai kuriems...

Seime – naujas siūlymas dėl 0 promilių vairuotojams pavežėjams

Lengvaisiais automobiliais keleivius už atlygį pagal užsakymą vežantiems vairuotojams siūloma...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene: patarimai, kaip pavasarį gauti tikrą vitaminų bombą ir dar sutaupyti pinigų

Pavasarį norisi pradėti sveikai, tad gali tekti pakoreguoti ir mitybą. „Delfi Plius“ laidos...

Pasitikrinkite, ar nevartojate per daug cukraus: gydytoja išvardijo pagrindinius požymius (40)

Cukrus neretai įvardijamas priešu, nuodais ar net „baltąja mirtimi“. Kiek šis saldus...

Čmilytė-Nielsen sako supratusi, kodėl šešėlinės „valstiečių“ Vyriausybės moterys „tokios tylios“ (167)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad kol kas per anksti kalbėti apie...