Rašau labai impulsyviai, kokia kitados ir buvau. Paskutiniu metu jaučiu, kad aš nebe aš, ir dėl to patiriu kasdienį nerimą bei įtampą. Tiksliau būtų sakyti - pirma jaučiu įtampą ir pastovų susierzinimą, ir tik po to pastebiu, kad tai dėl to, jog pasiryžau greitu tempu keistis. Prieš pusę metų susipažinau su labai laisvu tiek gyvenimo būdu, tiek asmenybe žmogumi. Pavadinsiu jį S. Iš nuoširdžios, mandagios, taktiškos merginos aš tapau agresyviai impulsyvia, meniškai nepraustaburne, ištvirkusia bohemos diva. Labai idealizavau tą žmogų ir per jį bandžiau “atradinėti” save.
Moteris
© Corbis/Scanpix

Nors man jau 21 metai, aš vis dar nei kaip asmenybė, nei kaip karjeros siekiantis žmogus nepajudu iš vietos. Nesakau, kad nieko gyvenime neveikiu, tiesiog, kaip pasakė S. “einu ratais”. Su juo mano gyvenimas pasikeitė daugmaž kardinaliai - kas trečią dieną alkoholis, cigaretės, vakarėliai, pašnekesiai, grojimas gitaromis, diskusijos, galiausiai visi tie romantiški, o šiuo atveju kartais ir gyvuliški dalykėliai, kurie valdo žmones.

Dėl pagaliau man iki kaulo įgrisusių to žmogaus charakterio savybių mes išsiskyrėme. Nepatiko jis nei mano šeimai, nei mano draugams. Tačiau tiek vieni, tiek kiti stengėsi nedaryti įtakos mano sprendimams. Taigi, maniau, kad priklausau tai bohemai, tiems laisviems, nesuvaržytiems žmonėms, kuriems priklausė S. Maniau, kad atradau save, tačiau… Pasiilgau savo gyvenimo, kuomet elgdavausi kaip išauklėta tėvų - galvojanti apie kitų žmonių jausmus, racionali, darbšti, siekianti užsibrėžtų dalykų, svarbiausia – visą laiką dirbanti, judanti į kažkokį tikslą.

Išsiskyrusi su anuo draugu, ėmiau skaityti Fromą. Jis man padėjo išsilaisvinti iš užsilikusios priklausomybės nuo S. Atsirado dar kita “aš”. Ta, kuri elgsis kaip nori, nebijos už save pakovoti, pasakyti “ne”. Ta, kuri mažiau remsis į kitus žmones, nustos būti priklausoma nuo aplinkinių (tokia, beje visą laik ir buvau, priklausoma nuo mamos, nuo vaikinų, draugų…). Supratau, kad viską turiu kurti pati, viską spręsti, dėlioti savo gyvenime turiu pati. (Seniau laukdavau, kol kažkokios įsivaizduojamos “išorinės jėgos” atrieks man arba nuo manęs duos kitam, pakreipdamos mano svajonių, norų, troškimų išsipildymą kažkokiom linkmėm.)

Tada net nepraėjus mėnesiui susipažinau su nauju žmogumi. Visiškai kitokiu nei S. Pavadinsiu jį P. Viską, ką neigiamo turėjo S., proporcingai teigiamo turėjo P. Dar atsižvelgiau į tą socialinį faktą, kad abu gyvenam su tėvais, panaši šeimų sudėtis, panaši materialinė padėtis, nes po draugystės su S. supratau, kad tai gan svarbus faktas, o gal tik jis man tai įteigė.

Žavėjausi P. pomėgiais, nes vėlgi, kaip ir su S. turėjau dalelę to paties, ką ir P., bet tą dalelę taip sureikšminau, kad kuriam laikui tai užvaldė mano kasdienybę. Jeigu S. buvo gabus literatūriškai, o aš taip pat mėgėja rašyti, tai P. buvo puikus muzikantas, ką aš irgi šiek tiek išmaniau. Turėjau daug svajonių, susijusių su muzika, bet nepasitikėjau savimi, o naujasis žmogus buvo mano varikliukas.

Nežinau, ar čia žmonės pirmomis pažinties dienomis taip elgiasi, bet aš labai daug šypsojausi, buvau pasakiškai geros nuotaikos, jaučiau savo kaip asmenybės pasikeitimus, bet kartu ir sukausčiau save, nes kažkodėl įsikaliau į galvą, kad P. yra vienas tų sėkmingų žmonių, su kuriais, seniau manydavau, man niekada nebus lemta būti kartu. Bet tuo metu pasakiau sau, kad aš esu verta tokio puikaus žmogaus ir padarysiu viską, kad ir jis norėtų su manimi tęsti santykius. (Prie to prisidėjo ir Fromas bei naujas požiūris, kad pati kontroliuoju savo gyvenimą ir galiu gauti tai, ko noriu...)

Todėl ėmiau daugiau galvoti, ką sakyti (iš prigimties būnant impulsyviai, man tai atrodė bauginančiai sunku), daugiau šypsotis, būti santūresnei, visiškai savimi pasitikinčiai, užtikrintai ir ambicingai. Mano artimieji dėl to buvo patenkinti, nes taip sutapo, kad būdama su P. siekiau būti tokia, kokia norėjau būti 1. pati, 2. mano tėvai, artimieji.

Tačiau dabar kažkas nutiko. Nebesijaučiu laiminga, nes nuo to perdėto santykių, naujos veiklos, naujo žmogaus idealizavimo, perdėtos kontrolės labai pavargau. Stebiu savo elgesį kaip pro padidinamąjį stiklą. Paniškai bijau kartoti klaidas, susijusias su S. O, beje, ir kartoju. Su S., kaip minėjau, buvau pasinėrusi į jo gyvenimą, o ne į savo... Dabar panašiai vyksta su P.

Nežinau, kas esu iš tikrųjų. Ir savimi būti man atrodo nusikaltimas, nes nuo vaikystės man buvo kalama į galvą, kad negalvoju, ką kalbu, kad lepteliu vis kokią nesąmonę, kad mano baisus balso tonas, kai supykstu, ir kad išvis neturėčiau pykti dėl nieko (čia tik fragmentai iš to, ką mano tėvai laikydavo baisiausiomis mano ydomis).

Maniau, kad P. man padės tapti „tuo kažkuo“, tačiau, regis, man tai per sunki užduotis. Šiuo metu esu pasimetusi, nes jau nebežinau, kas aš, ką man daryti, ką galvoti, ir tuo pat metu vis dar bijau jį prarasti, nes jaučiu, kad tai mano žmogus. Paradoksas tas, kad, iš tikro aš nieko nežinau, nes nesu savimi, ir nežinau, ar būdama savimi patikčiau tam žmogui, kurį galbūt idealistiškai laikau TUO.

Kaip siūlytumėte išsinarplioti iš šio sąmoningai sukurto „savęs atradimo rato“?

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Paradoksalu, tačiau savęs atradimo procesas dažniausiai prasideda nuo bėgimo nuo to, kas esame iš tikro. Jūsų laiške labai gražiai pailiustruota, kaip klausydami savo tėvų, vėliau kitų mums svarbių žmonių, įtikime, kad tokie, kokie esame, nebūsime kam nors įdomūs, mylimi ar reikalingi. Kad vienintelis galimas kelias į santykį yra darymas kitaip nei patinka, nei norisi, nei yra miela ir lengva savajai prigimčiai. Taip ir gyvename su ta mintimi, jog meilė gali būti tik su sąlyga, jei.... pasikeisime.

Kaip rašė S.M. Peck, tėvų sukrautas palikimas yra didelis turtas arba sunki našta, kurią mums tenka nešti. Ir jei tėvams buvo nelengva mus mylėti besąlygiškai, jei dažniausiai reikalaudavo mūsų pokyčių, kad jiem patiktumėme, kad jie mumis didžiuotųsi, tuomet ir dabartiniuose santykiuose imame elgtis panašiai – būti kitokiais, bijoti savo natūralumo.

Panašu, jog su jumis tai galėjo nutikti. Įvardinti jūsų tėvų komentarai kalba apie tai, jog jiems buvo be galo svarbi jūsų asmenybė ir jos formavimas, tačiau nebuvo gebėjimo priimti jus tokią, kokia esate. Žinoma, jūsų tėvai tai darė iš didelės meilės jums ir noro, kad rastumėte visuomenėje patogesnę vietą, nė nenumanydami, kad tai sukelia dar sudėtingesnius prisitaikymo procesus, nei negebėjimas pykti ar leptelėjimas ne vietoje dalykų, tačiau mokėjimas susidoroti su tomis situacijomis, kurios, kad ir silpnybės, yra jūsų dalis.

Taigi jūsų noras pabėgti nuo savo suvokiamų silpnųjų pusių, jų vengimas, siekis tapti kitokia, iš esmės nežinant, kokia būtumėt ta jūs, kurią visi mylėtų, natūraliai jus verčia tapatintis su kitų, jums autoritetingų žmonių gyvenimais. Gebėjimas patikėti, jog kiekvienas pamiltas žmogus yra būtent tas, kuris atskleidžia jūsų tikrąjį aš, noras gyventi jų gyvenimais, tik įrodo, jog savo pasaulį jus pažįstate menkai ir tikrai juo nesididžiuojate.

Visgi smagu, kad per kitus žmones pamatote savo asmenybės dalelytes, kurios reiškiasi per pomėgius, norus, siekius. To laikantis, vertėtų pradėti žengti labai paprastais žingsneliais. Minėjote, kad mėgstate rašyti. Tai yra puikus būdas padėti sau priartėti prie savasties ir su ja susidraugauti.

Pabandykite nuo mažų ir paprastų parašymų sau temomis: “aš esu”, “aš mėgstu”, “aš moku”, “aš žaviuosi”, “aš turiu”, “aš didžiuojuosi savimi, nes”, “aš nesugebu”, “aš bijau”, “man nepatinka, kad aš”, “nesidžiaugiu savimi, kai” ir panašiai.

Pabandykite atskleisti savo norų, svajonių, nerimų, nepasitikėjimų skryneles, kad iš visų jų išlįstų kuo daugiau jūsų dalelyčių, veidų, jausmų, minčių, kurios nebūtinai kitus trauks, tačiau jums yra labai svarbios.

Tikslas save atrasti ir pamilti greičiausiai yra svarbesnis gyvenime veiksnys nei išsaugoti santykius, kurie gali toleruoti jūsų netikrą asmenį, kuris iš jūsų reikalauja pastangos būti kitu žmogumi ir neleidžia priartėti prie savo esybės. Kita vertus, žmonės pažįstantys, priimantys save, kur kas lengviau ir paprasčiau priimami ir kitų. Anksčiau ar vėliau pavargsite būti kitokia, nei išties esate, ir jei jūsų mylimas žmogus nenorės matyti tikrovės, tas santykis bus pasmerktas nutrūkti arba jūs ištirpsite kitame, o tai kuria priklausomybę.

Vaida

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Planas, kaip užvaldyti gatvę: savivaldybė – lyg nuolanki tarnaitė (45)

Vilniuje esančių Pavilnio sodų gyventojai jau ilgą laiką siekia atverti visuomenei gatvę, kuria...

Paskelbė naujas didžiausias algas: dešimtuke – netikėti naujokai (87)

Daugiau kaip 18 tūkst. Eur – tokia didžiausia vidutinė alga gegužės mėnesį mokėta vienoje...

Maldeikienė stoja į kovą dėl prezidento posto: skelbia, kaip gelbės Lietuvą (472)

Varžytis kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose ketinanti Seimo narė Aušra Maldeikienė...

Lenkijos žiniasklaida be pasigailėjimo lupa kailį nuo rinktinės stratego – komanda žaidžia kiemo futbolą (35)

„Po ketverių metų Lenkija taps pasaulio čempione“, – kažkur traukė du šios rinktinės...

Paprastas būdas pasitikrinti, ar nepagavo infekcija: užteks servetėlės kuo skiriasi žiemos ir vasaros peršalimas? (5)

Daugelis mano, jog vasarą bijoti peršalimo neverta. Tačiau nuolatiniai oro temperatūros...

Futbolo čempionato įkarštyje galimybė susipažinti su Rusija: vietos, kurias būtina aplankyti (24)

Birželio ir liepos mėnesiais viso pasaulio akys nukreiptos į Rusiją ir joje vykstantį futbolo...

Vandalizmo aktas Lukiškių aikštėje: pavogta kapsulė su dokumentais (54)

Pirmadienio rytą Lukiškių aikštėje pamatytas vaizdas šokiravo ne vieną. Išniekintas...

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (68)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Adomaitis: kiekvienas treneris norėtų tokių problemų (11)

Lietuvos krepšinio rinktinė pradeda pasiruošimą Pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su...