aA
Esu praradusi bet kokį tikėjimą geresniu rytojumi. Be abejo, ir mane palietė krizės laikotarpis, kaip ir daugelį dabar, iš mėgstamo darbo išėjau, nes daugiau nei pusmetį dirbau be jokio darbo užmokesčio, tipinė situacija. Nuėjau dirbti pardavėja, atrodo, lyg ir viskas gerai, bet savininkams kažkas manyje netiko, jie nerasdami preteksto už ką mane atleisti, apkaltino pinigų vagyste, ko aš gyvenime nepadaryčiau, teko ir iš to darbo išeiti, vėlgi tipinė situacija kaip ir daugeliui, realiai šoko būsenoj buvau gerą savaitę, dabar jaučiuosi ramesnė.
Liūdesys
© Corbis

Ir mano visa bėda pagrindinė - tai mano gyvenimas. Man jau 26 metai, turiu draugą, su juo viskas puiku, tik viena bėda, kuri man griauna gyvenimą ir mane kaip žmogų žlugdo, yra tai, jog mes turim namus, bet neturim galimybės juose gyventi. Ir tai, be abejo, priežastis pagrindinė finansinė, juk kaip ir daugelis jaunų žmonių, butą pirkom su paskola. Tai negana, kad neturiu darbo, ir, be abejo, jį nėra paprasta susirasti, turiu namus, bet dėl susidariusios finansinės situacijos priversta gyventi po tėvų sparnu, be jų tik vienas kelias būtų- prie konteinerio.

Prie to prisideda, kad visi draugai aplinkui susikūrė savo gyvenimus, o man metai bėga, beje, draugas dar vyresnis už mane, o aš nei pagrindo po kojom, nei šeimos, nei juolab vaikų, ir toli gražu negreit galėsiu bent pamąstyti, kad galbūt dabar aš jau galėčiau jį turėti ir kažką tam vaikui duoti.

Jaučiuosi sugniuždyta, nebetikiu, kad ateis laikas - bus geriau, nebetikiu nei kažkokia ateitimi, nei tuo, kad ateis laikas, kai ištrūksiu nuo tėvų namų ir susikursiu savo gyvenimą. Tarp kitko, su tėvais santykiai idealūs, man nėra blogai pas juos gyventi, tik tiek, kad ateina laikas, kai nori kažko savo, stengiesi, atrodo, visom išgalėm, o kaip vietoj - taip vietoj, dėl šios priežasties baigiu išeiti iš proto pati ir kitus greit išvesiu. Patarkite, kaip rasti atspirtį mano atveju.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

APIE TIKĖJIMĄ GERESNIU RYTOJUMI

Noriu padėkoti jums už laišką, kuris sužadina tiek daug minčių.

Jei aš skaityčiau tik jūsų laiško turinį, tai susigundyčiau ir imčiau jums patarinėti. O ką aš galiu jums patarti praktiniais klausimais, kai jie jums žinomi geriau už mane? Jūs savo laiške kartojate frazę „tipinė situacija“, iš ko seka, jog žinote, kad ir kitiems yra panašiai. Jei visi tie kiti „tipiniai jauni žmonės“ galėtų remtis gerais patarimais, jūsų situacija nebūtų tipinė ir būtų netipinė. O tuomet reikėtų laikyti jus kažkokia išgama, per savo neišmanymą tyčia griaunančia savo gyvenimą. Arba kažkokia problematiška asmenybe, kuri turi kompleksų. Jūs gi žinote, kad trečdalis Lietuvos jaunuolių neturi darbo. O tai dideli skaičiai – susidarytų keli nedirbančiųjų miestai.

Tačiau į kai kurias detales aš vis dėlto galėčiau atkreipti jūsų dėmesį: pirmas dalykas – jūsų laiške man teko taisyti labai daug gramatinių klaidų. Ir tai reiškia labai gerą dalyką: jūs galite pagerinti savo gyvenimą techninių įgūdžių srityje. Jūs irgi galite kai ką taisyti – tai, kas taisytina ir kam tiesiog reikia laiko. O po to dar kai kurias mano klaidas ištaisė žmona. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad tai – darbas, už kurį niekas nemoka. Tačiau tai – malonus dalykas, nes po jo jūsų tekstas atrodo gražesnis.

Nepaisant krizės ir kitokių socialinių sunkumų, niekas negali sutrukdyti jums gerinti tuos dalykus, kurių pagerinimas nelabai ką kainuoja. Ar daug jums kainuotų pasisodinti prie laiptinės rudeninių gėlyčių? O rezultatas džiugina. Galima išmokti rašyti taisyklingai, galima pasimokyti amato, galima mokytis ir pačiai be jokių pinigų. Kai jūsų kvalifikacija bus aukštesnė, jūsų šansai gauti ne tik darbą parduotuvėje gerokai ūgtels.

Ir tai – nepaisant samprotavimų apie tai, kad ir „su aukštuoju žmonės neranda darbo, ir, gerbiamas psichoterapeute, pasižiūrėkite, kas aplinkui darosi, ir siaubas koks aplinkui, jūs tiesiog nežinote, jums tai gerai sekasi“- visos šios frazės turi pabrėžti, kokioje apgailėtinoje padėtyje atsiduria kai kurie žmonės ir kaip jiems yra nelengva. O štai, mat, kiti - jie štai su „leksusais“ važinėja ir namukus statosi. Aišku, kodėl - vagys jie visi. O mes - žmonės paprasti. Ir išeina klasių kova. Ir statomos nematomos barikados.

Kad ir jums nekiltų pagunda pastatyti mane kitoje barikadų pusėje, priminsiu, kad, nepaisant mano mokyklinio medalio ir diplomų su pagyrimu, iš dvidešimt šešerių savo darbo metų dešimt metų aš gyvenau tik iš valdiško gydytojo atlyginimo. Su trimis mažais vaikais ir nedaug uždirbančia žmona, o atlyginimas tas buvo vienas iš mažiausių. Beje, paskutiniais mano valdiško darbo metais jį mokėdavo kas antrą mėnesį.

Kai aš pradėjau važinėti su mokomaisiais seminarais ir rašyti, taip prisidurdamas prie atlyginimo, man jau buvo trisdešimt treji metai. Beje, tuomet ir aš nuoširdžiau nekenčiau valstybės, kuri apmokėdavo troleibuso vairuotojo darbą geriau, nei kvalifikuoto gydytojo. Ir man tuomet labai norėdavosi savęs pagailėti. O gyvenome mes tuomet mažame sodo namelyje. Be kanalizacijos. Ir jautėmės labai laimingi, nes šalia nebuvo tėvų. Mums atrodė, kad taip jauniems gyventi geriau.

Todėl antras dalykas – labai gerai yra išmokti pastebėti šią pagundą - savęs gailėti. Ką mes darome, kai gailime savęs? Mes atsistojame į poziciją, kurioje linkčiojame galva ir sakome sau: taip, iš tiesų, tu esi toks menkas ir toks apgailėtinas, kad man nieko nebelieka, kaip priversti tave pravirkti. Ir tame yra sadizmo bei mazochizmo priemaiša, kadangi mūsų ašaros – tai sutikimas su tuo, kad taip, mes esame tokie jau apgailėtini ir beviltiški.

O kažkoks balsas vis nerimsta: pažiūrėk į kitus, sėkmingus - ir tuo dar labiau mus kankina. Nes menkinant save žiūrėti į kitus, sėkmingesnius - tai kankynė. Jie neįkvepia mūsų tol, kol kažkas mums nepasakys: pala, juk ir tu esi sėkmingas ir gabus. Pala, juk ir tu kai ką moki. O sadistą ir mazochistą iš savo sielos po truputį išvaryti.

Todėl trečias dalykas: surinkite visus įmanomus savo sėkmės įrodymus: ir gerus santykius su draugu, ir su tėvais, ir tai, kas jums sekdavosi mokykloje, ir tai, ką apie jus sako jūsų geriausia draugė. Ir surašykite ant popieriaus sąrašą, kuris prasideda žodžiais: „Aš - ta, kuri.....“

O po to rašykite viską, kas sudaro jūsų Auksinių prisiminimų fondą:

„Ta, kuri moka padainuoti dainelę;
Ta, kuri pastato iš smėlio pilį;
Ta, kuri greitai važiuoja dviračiu...“

Tik negalvokite, kad jūsų prisiminimai turi atitikti kažkokį „Idealios Šiuolaikinės Merginos“ lygį. Ne, tai jūsų asmeniniai džiaugsmai, jūsų asmeninis pasididžiavimas ir jūsų asmeninės laimės akimirkos nuo pat mažens.

Kažkada rašydamas panašius sąrašus aš atradau, kad jie neturi nieko bendro su statusu: man niekuomet neateidavo į galvą parašyti: „Aš gaunu diplomą“ arba „Man ploja auditorija“ arba „Man sumoka daug pinigų“. Aš žinau, kad tai malonu. Tačiau į laimės akimirkų sąrašą man kažkodėl patekdavo visai kiti dalykai: „Vakaras su pirmąja meile ant suoliuko Palangoje“, „Aš susitinku stotelėje su būsima žmona Naujųjų metų naktį“ ; „Aš vežu užantyje namo ką tik padovanotą kačiuką“, „Mano mažas sūnus nesustodamas skardžiai juokiasi“ ir t.t.

Ir galų gale ateina toks laikas, kad tikėti geresniu rytojumi nebelieka prasmės. Supranti, kad geriausias metas - tai dabartis. Ir kad gali jaustis laimingas, kai pajunti dėkingumą už tai.

Iki
Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dėl trečio kėlinio sindromo nuogąstaujantis Jasikevičius renkasi „geriausią prieinamą“ naujoką (42)

Trys pralaimėjimai iš eilės, ir visuose juose Šarūnas Jasikevičius mato vieną bendrą...

Palygino žiemos atostogų kainas populiariuose kurortuose: kai kuriuose išleisite dvigubai daugiau (16)

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, dažnas nori bent šiek tiek atsipūsti ir ištrūkti nors...

Trečias pralaimėjimas iš eilės: „Žalgirį“ nuskandino taiklūs Calatheso tritaškiai (486)

Kauno „Žalgiris“ (3-6) krenta į duobę – Eurolygoje patyrė trečią pralaimėjimą iš eilės...

Įsisiautėjęs žvarbus vėjas atpūs snaigių (5)

Trečiadienį mūsų krašto orus daugiausia lems pietvakarinis arktinio anticiklono pakraštys,...

Lietuva seka Melanios Trump pramintu keliu: ar pakaks tik vieno skonio cigarečių? DELFI specialiai iš Londono (43)

Seimo narys Mykolas Majauskas siūlo uždrausti elektroninių cigarečių skystį, kuriame yra...

Šiurpūs liudininkų pasakojimai apie dvaruose klaidžiojančias mirusiųjų sielas: nuo kankinimų iki nelaimingos meilės (6)

Lietuvos dvarininkų gyvenimas XIII-XIX a. apipintas pasakojimais ir paslaptimis. Sklando ne tik...

Nausėda neslepia nusivylimo Narkevičiumi: veiklą pradėjo chaotiškai (39)

Jaroslavas Narkevičius savo veiklą pradėjo chaotiškai, sako prezidentas Gitanas Nausėda ,...

Tragedija Rusijoje: duobėje su verdančiu vandeniu žuvo du vyrai (180)

Rusijos Penzos mieste lengvasis automobilis įkrito į smegduobę, žuvo du vyrai, pradėtas...

Šiuose namuose jau spėjo pagyventi du garsūs aktoriai: žvilgtelėkite, kaip atrodo (3)

Kultinio serialo „Bręstantis blogis“ žvaigždė Aaron Paul kartu su savo žmona bei kūdikiu...