aA
Esu jaunas vedęs vyras, dirbu vadovaujanti darbą (dar kol kas neilgai). Darbas susijęs su klientų paieška, bendravimu su verslo klientais. Bet yra problema. Man tas darbas tarsi nelimpa. Nelimpa ne ta prasme, kad man nepatinka, o ta prasme, kad nepavyksta. O nepavyksta dėl pasitikėjimo savimi stokos.
Liūdnas vyras, depresija
© Corbis/Scanpix
Mane labai emociškai žlugdo nepavykęs sandėris, pradedu save graužti, galvoju apie save blogai. O einant pas kitą klientą tarsi savaime užsiprogramuoju, kad tai bus dar vienas nepavykęs sandėris. Taip ir būna dažniausiai. Bijau išsakyti savo nuomonę, nes labai bijau suklysti ir pasakyti nesąmonę, todėl dažniausiai nutyliu. Kad ir kaip aš bandau save įtikint, kad nesu nevykėlis, ta problema gilėja. Kaip dirbti tą darbą žinau, bet nepasitikėdamas savimi tą darbą žlugdau.

Galbūt tas nepasitikėjimas atėjo iš vaikystės, nes visada buvau silpnesnis, nebuvau išskirtinis, tiesiog pilkas žmogus. Buvo ir patyčių, ir visokių užgauliojimų. Buvau namisėda, nedaug bendravau, nemokėjau už save pakovoti. Dabar tai atsisuko prieš mane. Manau, kad galiu pasikeisti, bet galbūt nežinau kaip tai padaryti.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Suvoktas asmens savęs vaizdas tvirtai susijęs su jo įsitvirtinimu visuomenėje, veiklos pasirinkimu ar nepasirinkimu, užmezgamų ir palaikomų santykių kokybe, kitų žmonių priėmimu ir panašiai. Kaip pastebėjo klausimo autorius, savęs vertinimas pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje, stebint reikšmingų artimųjų reakcijas ir surenkant jų „žinutes” apie mus. Vėliau girdime mokytojų, bendraamžių, bendradarbių, vadovų ir kitų nuomones apie mus, kurios toliau prisideda prie minčių apie mus pačius.

Nepasitikėjimą formuoja dažni tėvų ar kitų reikšmingų asmenų pranašavimai. Tokie teiginiai kaip „Esi niekam tikęs”, „Tau niekada nepavyks”, „Esi silpnesnis nei kiti”, „Tu nieko nepadarai taip kaip reikia”, „Geriau patylėk, jei neturi pasakyti nieko protingo” ir t.t. priverčia mus patikėti, jog būtent tokie mes ir esame. Neretai suaugę asmenys taip skatina vaiko aktyvumą, pastangas, norą mokytis, veikti.

Deja rezultatas, kuo daugiau jie tai kartoja, tuo labiau tampa priešingas nei tikimasi. Asmuo, girdintis nuolatinius vertinimus, vis labiau juos suvokia kaip savo savybes. Tuo labiau, kad jis atranda vis daugiau situacijų, kurios tai patvirtina (dažniausiai dėmesys kreipiamas tik į nesėkmes ir retai į sėkmę).

Susiduriama ir su tokiais atvejais, kada menkavertiškumo jausmas atsiranda vėliau, išgyvenus reikšmingą ir ilgai užsitęsusią nesėkmę, artimųjų žmonių palaikymo stoką ar perdėtą kritiką.

Tiek vaikystėje, tiek vėliau išgirsta informacija formuoja mūsų nuostatas apie gyvenimą, jo sudedamąsias dalis ir apie mus pačius. Nekeičiamos neigiamos nuostatos stiprėja ir vis labiau veikia mūsų elgesį, kuria baimes, stabdo iniciatyvą. Panašu, kad klausimo autorius taip pat pakliuvo į panašių nuostatų, tokių kaip „Esu nevykėlis”, „Klysti negalima”, „Svarbu atrodyti protingam”, „Esu niekam neįdomus” pinkles. Tokia minčių, jausmų, per gyvenimą susirinktų patvirtinimų visuma trukdo pamatyti, jog galime elgtis kitaip ir pasiekti geresnius rezultatus.

Prieš pradedant nagrinėti nuostatų keitimo temą, verta išbandyti, kaip mintys veikia mūsų būseną bei elgesį. Tai suteiks daugiau ryžto keisti nesėkmę nulemiančias nuostatas. Pradžiai galima tiesiog prisiminti kokį nors nesmagų, skaudų įvykį ir stebėti, kaip į tai reaguoja mūsų jausmai, nuotaika, kaip kinta mūsų psichinė būsena. O vėliau tą patį atlikti su smagios patirties prisiminimais. Pamatysime, kad mintys yra labai susijusios su mūsų intencijomis veikti ar tiesioginiu elgesiu.

Grįžtant prie neteisingų nuostatų keitimo, pirmasis žingsnis yra jų atpažinimas. Atradus pagrindinę neracionalią mintį, kuria vadovaujamės gyvenime, svarbu įsivardinti ir kitas, ją palaikančias mintis. Pavyzdžiui, „Aš esu nevykėlis”, gali būti apipinta tokiomis frazėmis kaip „Esu neįdomus”, „Visi yra geresni nei aš”, „Man visada nesiseka”, „Bijau kalbėti, nes jie pasijuoks” ir t.t. Tai galima atlikti raštu.

Neigiamų nuostatų keitimas pozityviomis yra pakankamai sudėtingas procesas, kuris reikalauja intensyvios savianalizės, savo elgesio stebėjimo ir atpažinimo, kada ir kaip tos mintys reiškiasi. Dažniausiai tam į pagalbą pasitelkiamos psichologų ar psichoterapeutų žinios bei įgūdžiai, arba tokie metodai kaip savitaiga, autogeninės treniruotės (rekomenduojama apie tai pasidomėti plačiau). Vietoj pasenusių minčių svarbu susikurti naujas, veikti skatinančius ir pasitikėjimą savimi auginančius įsivaizdavimus apie save ir kitus žmones.

Pasenusių nuostatų keitimas leidžia koreguoti savo elgesį iš esmės. Kiek lengvesnis ir ne tiek ilgalaikiškai veikiantis būdas, gali būti savo teigiamų ir neigiamų savybių atpažinimas. Ant lapo surašoma po dešimt – dvidešimt kuo smulkesnių teigiamų ir neigiamų savo savybių. Tai leis pamatyti, kad nesame vien geri, ar vien nevykę.

Neretai mes save lyginame su kitais žmonėmis ir tai tik dar labiau mus žemina. Pažvelgimas į save kaip į visapusišką asmenybę, leidžia pagilinti suvokimą, kad visi žmonės, net ir tie, kuriuos jus priimate tik kaip „geresnius” už save, turi ir vieną, ir kitą pusę, kaip ir jūs. Kadangi jūsų tikslas yra įsitvirtinti savo pareigose, galite pabandyti pagalvoti, kaip neigiamos savybės gali jums pagelbėti, paverčiant jas naudingomis.

Tolesni žingsniai padedantys siekti sėkmės, būtų aiškus tikslų nusistatymas ir sistemingas planavimas, trūkstamų žinių ar įgūdžių įgijimas, didelis noras pasiekti tikslą, ryžtingumas ir ištvermė. Visa tai apjungia pasitikėjimas savimi, kurio pirmiausia ir turime siekti, išmesdami pasenusias, nebereikalingas nuostatas ir atrasdami naujas, jus stiprinančias.

Sėkmės. Vaida

Klauskite psichologės Vaidos: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (70)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (322)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (3)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (638)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasekmes (32)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (79)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (6)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (68)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį (40)

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...