aA
Kovo 20 dieną paskelbtame naujausiame laimės indekse („World Happiness Report“), vertinančiame viso pasaulio šalis pagal gyventojų laimingumą, Lietuva užėmė 51 vietą – šis rezultatas yra aukštesnis už Latvijos (54 v.) ir Estijos (66), tačiau žemesnis už Rusijos (49) ir Lenkijos (46).
© DELFI / Tomas Vinickas

Laimingiausiais pripažinti norvegai, tuo tarpu praėjusių metų lyderiai danai nusmuko į antrą vietą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros vedėjos, docentės Loretos Gustainienės teigimu, lietuviai būtų laimingesni, jei jie sulauktų daugiau palaikymo iš valdžios institucijų, politikų, organizacijų, savo darbovietės, rašoma pranešime spaudai.

Anot psichologės, taip pat vertėtų ugdytis ir pozityvias asmenines charakteristikas.

„Juk sunku ugdyti pozityvumą, kai žmogus jaučiasi neįvertintas savo aplinkoje. Kiekviena detalė labai svarbi – jei valstybei ar institucijai žmogus svarbus, reikia stengtis, kad jis tai pajustų. Gal tuomet bus laimingesnė ir visuomenė, gal bus mažiau savižudybių, besaikio alkoholio vartojimo. Linkėčiau, kad visi, kurie priima svarbius sprendimus, suprastų, kad visuomenės ir šalies stiprybės pamatas yra laimingi žmonės, gyvenantys pilnavertį, turiningą gyvenimą, jaučiantys valstybės ar darbovietės rūpestį jais, o ne priversti kovoti už išlikimą“, – tikina VDU docentė.

Kita vertus, viena iš pozityvumo paslapčių taip pat yra gebėjimas vertinti tai, ką turi, ir nepriimti gerų dalykų kaip savaime suprantamų, nereikalaujančių dėkingumo.

„Pasitaiko atvejų, kai laimės indekse pirmauja skurdžios šalys, tokios kaip Gvatemala, kuri šių metų reitinge užėmė aukštą 29 vietą ir aplenkė tokias valstybes, kaip Prancūzija. Laimei svarbi ne tik ekonomika, bet ir socialiniai, kultūriniai aspektai. Su studentais bandėme rasti lietuviškų patarlių, kurios skatina galvoti apie gerus dalykus, elgtis tinkamai – supratome, kad tokių yra labai mažai, o negatyvių patarlių radome žymiai daugiau. Pastebėti gerus dalykus savyje ir kituose žmonėse yra labai sveika kiekvienam“, – sako L. Gustainienė.

Loreta Gustainienė
Loreta Gustainienė
© Asmeninis archyvas

Pasak psichologės, „laimingumas“ yra neretai siejamas su „pozityvumu“, bet šios sąvokos turi esminių skirtumų – pavyzdžiui, neretai manoma, kad pozityvus žmogus, kaip ir laimingas, turi nuolat šypsotis, nejausti ir nerodyti neigiamų emocijų, tarsi užsidėti kaukę, bet iš tiesų tai pernelyg siauras ir klaidingas supratimas.

Pozityvumas moksliniame lygmenyje yra nagrinėjamas keliais aspektais: analizuojamos pozityvios emocijos, pozityvūs asmens bruožai ir pozityvios institucijos. Tuo tarpu laimingumas apibūdina, kiek žmogus jaučiasi laimingas savo gyvenime. Laimingumas dar vadinamas subjektyviąja gerove – kitaip tariant, jį apibrėžia tai, kaip žmonės vertina savo gyvenimą kaip visumą.

Anot VDU mokslininkės, ši sąvoka apima emocinį aspektą, tai yra, polinkį dažniau jausti teigiamas emocijas, ir kognityvinį aspektą – pasitenkinimą gyvenimu.

Norintiems ugdyti pozityvumą ir laimingumą L. Gustainienė pataria neskubėti kituose įžvelgti vien blogų bruožų – mokytis būti dėkingais, atlaidžiais, nesavanaudžiais ir optimistiškesniais. Universalių taisyklių, kaip pasiekti vidinį pasitenkinimą, nėra, tačiau, psichologės teigimu, pozityvių asmens charakteristikų ir pozityvių institucijų ugdymas padeda žmogui įžvelgti daugiau prasmės gyvenime bei darbe ir išgyventi mažiau nepasitenkinimo ar psichologinės įtampos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje grįžusi Kazėnienė pakliuvo į spąstus (119)

Korupciją ir nepotizmą Kalėjimų departamente demaskavusi Rasa Kazėnienė , grįžusi į darbą,...

„Alfa vyras“ laiške iš Lukiškių skundžiasi bado sąlygomis: atrodau kaip pažemintas kalinys (196)

Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „ Alfa vyras “...

Nauja tyrimų komisija skinasi kelią Seime: liko paskutinis išbandymas

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui sudaryti komisiją politikų ir verslo ryšiams tirti.

Uždrausta prekiauti šokoladų „Kinder“ partija: skonis ir kvapas priminė muilą

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad iš rinkos surenkama šokoladų...

Seimas ant plauko pakabino kogeneracinių jėgainių likimą (18)

Šiandien Seimas atidėjo balsavimą dėl atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kuriomis būtų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (1199)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Prekybininkų atstovas siūlo nekelti dramos dėl kainų: Lietuvoje pigiau nei kitur Europoje (165)

Premjeras Saulius Skvernelis žada paskelbti vyriausybės planą, kaip sumažinti kainas ribojant...

Kubilių kaltina dviveidiškumu: savo metu pats siekė tyrimo dėl Kirkilo vyriausybės (20)

Tyrimų komisijas opozicijos veiklai tirti sukritikavęs konservatorius Andrius Kubilius , atrodo,...

Vilniaus viešbučiams – aukso amžius: turistų daugėja, bet užsieniečiai sostinėje kai ko pasigenda (22)

„Iš ko susideda krypties patrauklumas? Geras įvaizdis padeda, bet kartais jo nebuvimas irgi yra...

Mada ateina ir praeina, o stilius yra amžinas: stilistės patarimai vyresnio amžiaus žmonėms (1)

Mada ir stilius – du žodžiai, kuriuos girdime kasdien: jais mirga laikraščių antraštės,...