aA
Jeigu ieškote darbo, svarbiausia žinoti, ko iš tiesų norite, ką geriausiai sugebate. Kad paieškos būtų sėkmingos, veikti teks labai atkakliai, skirti daug laiko, energijos ir entuziazmo. O kaip kalbėti su darbdaviu? Kaip iš viso pas jį patekti? Kauno teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro psichologė Karolina Čižauskaitė pataria: ieškoti darbo nereiškia prašyti darbo.
Pirmas įspūdis būna lemtingas?
© Shutterstock nuotr.

Kokios darbo ieškančiųjų klaidos ir kas lemia sėkmę?

Pradedant ieškoti darbo svarbu susimąstyti, kas jums geriausiai sekasi, kokia veikla ir koks darbas patiktų. Nežinant, ką gyvenime norėtųsi veikti, darbo paieškos bus ilgesnės ir sudėtingesnės, o naujas darbas, jeigu nepakanka gebėjimų ir neturite reikiamų asmeninių savybių, kels nepasitenkinimą. Nėra blogų darbuotojų, yra tik dirbančių ne savo darbą, neradusių savo vietos, nepažįstančių savęs, neįvertinančių savo sugebėjimų ar praradusių pasitikėjimą savimi.

Antra, darbo ieškojimas turi būti kaip darbas, t. y. tam reikia skirti visas pastangas, laiką ir sugebėjimus. Užsiregistravusieji darbo biržoje neretai mano, kad už tinkamos darbo vietos suradimą atsakingas specialistas, kuris jį konsultuoja. Darbo paieška didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus: jo atsakomybės, išsikelto tikslo ir atkaklių pastangų.

Viena dažniausių darbo ieškančiųjų klaidų ar trūkumų – nepasinaudojimas visais darbo paieškos būdais. Skelbimai spaudoje, internete ir darbo biržos specialistų konsultacijos – dar ne viskas. Tiesioginis kreipimasis į darbdavį, įdarbinimo agentūrų paslaugos, socialiniai ryšiai ir pažįstamų pagalba didina darbo paieškos efektyvumą.

Kokia asmeninių psichologinių nuostatų svarba?

Nusiteikimas ir požiūris į darbą bei darbdavį labai svarbu. Dažnai bedarbis, ypač jei paieškos ilgai nesėkmingos, mano, jog darbo ieškojimas – paslaugos prašymas. Jis darbdavį mato kaip aukštesnę, galingesnę asmenybę, kuri vienintelė gali „duoti darbą“. Iš tiesų darbo ieškojimas – tai partnerystė. Į pokalbį dėl darbo einama parduoti savo gebėjimų, žinių, kitaip tariant, savo darbo jėgos.

Darbdavys iš kelių kandidatų tikisi pasirinkti tą, kurio sugebėjimai, žinios ir kompetencijos labiausiai atitinka darbo pobūdį ir įmonės reikalavimus. Kaip darbo ieškantiesiems reikia darbo, taip darbdaviui reikia darbuotojų. Todėl nepamirškite: ieškantysis darbo, kaip ir darbdavys, gali rinktis.

Kaip parengti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką?

Gyvenimo aprašymas (lot. Curriculum Vitae – „gyvenimo kelias“) yra trumpas prisistatymas. Darbdavys juo naudojasi kaip kokybiškesnės kandidatų atrankos priemone, o ieškančiajam darbo tai galimybė dalyvauti keliose atrankose vienu metu bei didesnė tikimybė įsidarbinti. Tik CV gali lemti, ar jo autorius bus pakviestas pokalbio, ar ne.

Gyvenimo aprašymas – tai dokumentas, rašomas oficialiu, dalykiniu stiliumi, konkretus ir lengvai skaitomas. Labai aiškiai apibūdinkite savo darbo patirtį, išsilavinimą ir kompetencijas. Motyvacinis laiškas pateikiamas tik tada, jei darbdavys jo paprašė. Tai rodo susidomėjimą kandidatu. Šio laiško tikslas – motyvuoti darbdavį, gauti jo kvietimą kalbėtis dėl darbo.

Būtų klaida motyvaciniame laiške rašyti tuos pačius dalykus kaip ir gyvenimo aprašyme. Patartina pateikti informaciją tik apie darbo patirtį, išsilavinimą ir asmenines savybes, kurios būtinos dirbant tam tikrą darbą. Svarbiausia paminėti savybes, sugebėjimus ir profesinius įgūdžius, kurie itin tinka pageidaujamoms pareigoms. Teiginius reikėtų grįsti faktais, kad tekstas neatrodytų pagyrūniškas.

Geras motyvacinis laiškas turi būti trumpas, tilpti viename lape ir būti įtikinamas. Jei kandidatas pats netiki, kad sugebės gerai dirbti, kiti taip pat nepatikės. Šiame dokumente turi atsispindėti ieškančiojo darbo entuziazmas, energija, draugiškumas ir, žinoma, profesionalumas.

Ar ieškant darbo tinka posakis „pagal drabužį sutinka, pagal žodį palydi“? Kaip nusiteikti pokalbiui su darbdaviu?

Jeigu ateisite visiškai nepasirengę konkrečiam pokalbiui, tikėtinas darbdavio nepasitenkinimas. Būtina kuo daugiau sužinoti apie organizaciją, jos struktūrą, veiklas bei naujausius pasiekimus. Tai darbdaviui daro įspūdį, jis įvertina sugaištą laiką informacijai apie potencialią darbovietę rinkti. Prieš pokalbį verta gerai apgalvoti, ką galite pasiūlyti organizacijai, kuo esate ypatingas ir išskirtinis, kodėl būtent jūs esate tinkamiausias.

Kitaip tariant, reikia pažinti save ir įvardinti savo gerąsias savybes, kurios būtinos ir reikalingos tam tikrai darbo vietai. Darbdavį taip pat domina ir asmens tobulintinos pusės, noras siekti daugiau, nes niekas nėra tobulas. Mokomasi ir tobulėjama nuolat, dėl to realus savęs vertinimas, sveika savikritika gali būti svarbus atrankos kriterijus. Vėlavimas į pokalbį netoleruotinas, tai sudarytų blogą pirmąjį įspūdį.

Tačiau ir atvykti pernelyg anksti nėra gerai. Darbdavys – užsiėmęs žmogus, planuojantis savo laiką, tad per ankstyvas vizitas gali sujaukti jo dienotvarkę. Jei atvykote anksčiau, palaukite priimamajame ar ramiai pasivaikščiokite kieme. Į kabinetą eikite paskirtu laiku.

Nuomonę apie kitą žmogų susidarome per porą minučių. Pirminė darbdavio nuomonė apie jus priklausys nuo to, kaip atrodote ir ką vilkite. Ar jūsų apranga atitinka organizacijos kultūrą? Aprangos stilius turi būti dalykinis, net jei darbovietės aplinka neįpareigojanti. Svarbu, kad drabužiai ir batai būtų švarūs, tvarkingi. Vyrams reikia atkreipti dėmesį į nagus, jie turi būti sutvarkyti. Kuo mažiau aksesuarų, pakanka segėti laikrodį.

Moterys turėtų vengti pernelyg trumpų sijonų, didelių, akį rėžiančių iškirpčių, stambių auskarų ar apyrankių – visko, kas galėtų atitraukti dėmesį nuo pokalbio turinio. Darbdaviui svarbu sužinoti, ką mokate, o ne kaip sugebate atrodyti. Net nagų lako spalva turėtų būti neišsiskirianti, makiažas – saikingas. Jeigu įmanoma, derėtų pridengti tatuiruotes. Tiek vyrams, tiek moterims kvepalų verčiau naudoti saikingai. Išvaizda pašnekovui išduoda, ar asmuo sugeba pasirūpinti savimi. Jeigu taip, greičiausiai jis sugebės tinkamai atstovauti ir organizacijai. Į darbo pokalbį nedera neštis kavos ar vaisvandenių, būtina išjungti mobiliojo telefono garsą.

Kokios tikėtinos klaidos kalbant su darbdaviu?

Reikia atsakyti į visus darbdavio klausimus. Atsakymai turėtų būti ne per ilgi – svarbiausia kalbėti apie esminius dalykus. Tačiau trumpučiai atsakymai taip pat netinka, nes nėra malonu pešti žodį po žodžio. Patartina būti pasiruošus užduoti darbdaviui keletą klausimų. Jei prieš pokalbį pasidomėsite organizacija, jos veikla ir struktūra, tai nebus sudėtinga.

Kaip elgtis po pokalbio: laukti žinios ar pačiam imtis iniciatyvos?

Veiksmai po pokalbio yra vienas svarbiausių efektyvaus prisistatymo žingsnių. Padėkoti už pokalbį, kas visiškai priimtina, suskumba ne kiekvienas. Dažniausiai tik laukiama darbdavio skambučio. Tačiau jeigu darbo ieškote tikrai atsakingai, jums būtina išsiskirti iš kitų kandidatų. Tai galima padaryti padėkojant darbdaviui už pokalbį trumpu laišku ar skambučiu. Patartina dar kartą parodyti domėjimąsi siūloma darbo vieta, trumpai paminint savo asmenines savybes, kurios tinkamos šiam darbui. Galima parašyti keletą klausimų, kurių nespėta paklausti per pokalbį.

O bene svarbiausia po pokalbio – savęs įvertinimas. Reikia apmąstyti, ar gerai prisistačiau, ar ne per daug kalbėjau, o gal per mažai. Ar nebuvau pasyvus, o gal mano pozicija agresyvi? Ką galėčiau keisti ar daryti kitaip, kad kitas pokalbis būtų efektyvesnis? Kiekvienas susitikimas dėl darbo naudingas, nes taip kaupiate patirtį, iš jos mokotės, tobulėjate. Bet kokia patirtis artina sėkmę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1369)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (35)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (471)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (24)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (26)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (20)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (202)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (27)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...