Pandeminės medijos
Pasauliui kovojant su pandemija kitos problemos, rodos, išsitrynė. Prisijungę prie socialinių tinklų pirmos naujienos, kurias dažnas sutinka, – koronavirusas, naujų atvejų skaičiai, mirtys. Taip, naujienų apie virusą „kepama“ daug ir nuo jų pabėgti tampa sunku.
Nuolatinis blogų naujienų srautas kelia stresą. Kitų žmonių komentarai, nepasitenkinimas, iškreiptos, melagingos informacijos dalijimasis taip pat įneša savo indėlį į mūsų savijautą. Neteisingai interpretuojant kitų komentarus ir toną socialiniuose tinkluose galima lengvai įsivelti į konfliktus. Organizacijos „Pew Research“ duomenimis, net 71 proc. socialinių tinklų vartotojų susiduria su turiniu, kuris juos supykdo. Jeilio universiteto psichologijos profesorė, dr. Laurie Santos, atsižvelgdama į šiandienę situaciją, kai emocijos virte verda, sako, kad dabar tinkamas laikas pailsėti nuo socialinių tinklų ar bent jau sumažinti jų vartojimą.
Kaip atsiriboti?
Pensilvanijos universitete 2018-aisiais vykdytas eksperimentinis tyrimas. Jame dalyvavę daugiau nei šimtas bakalauro studentų turėjo apriboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“ ir „Snapchat“. Jais naudotis buvo galima ne ilgiau kaip dešimt minučių per dieną. Tyrimas įrodė savikontrolės socialinėse medijose naudą. Jo dalyviams ženkliai sumažėjo nerimas ir šių dienų rykštė – baimė praleisti ką nors svarbaus (angl. fear of missing out).
Sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais gali būti nelengva. O ką jau kalbėti apie visišką jų atsisakymą. Štai keletas patarimų, kurių laikantis tai gali pavykti:
- Ištrinti socialinių tinklų aplikacijas. Tai jus išgelbės nuo nesąmoningo, iš įpročio kylančio poreikio prisijungti prie savo paskyrų.
- Rasti bendraminčių. Kartu su vienu ar keletu pažįstamų laikytis socialinių tinklų „pasninko“ lengviau. Taip galėsite palaikyti vienas kitą ir subarti, jei pastebėsite, kad kuris nors jūsų griebiasi išmaniojo telefono.
- Įspėti artimuosius. Pravartu pranešti žmonėms, kurie jus skatina apsilankyti socialiniuose tinkluose, kad kurį laiką nuo jų atsiribojate. Taip pat paprašyti su jumis neaptarinėti temų, susijusių su tenykščiais įrašais.
Specialisto komentaras
Psichologė Eglė Masalskienė:
– Jeigu įprotis atsirado, jis gali ir išnykti. Tik išnyks ne tada, kai jį naikinsi, bet tada, kai susiformuosi kitą įprotį į jo vietą. „Skylės“ čia negali būti. Jeigu vietoje naršymo socialiniame tinkle užsiimsite kita veikla, pavyzdžiui, darysite mankštą ar kur nors kitur panaudosite tą laiką, įprotį ilgainiui galėsite pakeisti. Iš pradžių lengva nebus. Jausite impulsą – norą grįžti prie senojo įpročio.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris pratęs prie daug cukraus, tačiau bando sumažinti jo vartojimą, dar ilgai jaus poreikį valgyti saldžiai. Jam kitaip neskanu, tačiau tenka susitaikyti su mintimi, kad neskanu bus dar gal visą mėnesį. Vėliau, paragavęs maisto, kuriame daug cukraus, jis pagalvos: „Dieve, kaip šlykštu!“
