Kritiškumas yra pirmasis skyrybų pranašas, paminėtas garsiojoje Johno Gottmano knygoje „Keturi apokalipsės pranašai“ (John Gottman „Four Horsemen of the Apocalypse“). Pagal šią teoriją, skyrybų tikimybę jis nuspėdavo 90 proc. tikslumu.

Kritiškumas paprastai prišaukia ir kitus tris „pranašus“ – partneris apsistato sienomis, „įjungia“ gynybą ir ima niekinti antrąją pusę dažniausiai dėl to, kad yra nuolat kritikuojamas, rašo Psychologytoday.com.

Kritiškumas griaunančiai veikia santykius, jei kritika:

yra apie asmenybę ar charakterį, o ne konkretų elgesį
kupina kaltinimų
nesutelkta į tobulėjimą
pagrįsta tik „teisingu“ būdu, kaip reikėtų elgtis
pagrįsta menkinimu (kaip sakė Kahlilis Gibranas: „Kad menkintum, pats turi būti menkas“).

Kritiškumas artimuose santykiuose dažniausiai prasideda nuo smulkmenų, kurios ilgainiui išauga ir suformuoja žemyn besileidžiančią apmaudo spiralę. Kritikuojamas asmuo jaučiasi kontroliuojamas, o tai erzina kritikuotoją, ir jis (ji) ima dar labiau kritikuoti, tuo pačiu stiprindamas (-a) kontroliavimo pojūtį. Ir taip ratas užsidaro.

Kodėl kritika neveiksminga

Šioje žemyn besileidžiančioje spiralėje kritiškiems žmonėms niekada neateina į galvą vienas akivaizdus dalykas: kritika niekada nepadės pasiekti, kad kito žmogaus elgesys pasikeistų į gera. Galbūt jums ir pavyks pasiekti trumpalaikį poveikį, tačiau tuo pačiu jūs sudarysite sąlygas ir kauptis pagiežai.

Kritiškumas yra neveiksmingas, nes jis pagrįstas dviem dalykais, kurių žmonės labiausiai nekenčia:

1. Jis reikalauja paklusti, o žmonėms tai nepatinka.

2. Jis sumenkina, o juk niekam nepatinka jaustis sumenkintu.
Žmonėms nepatinka paklusti, o bendradarbiauti patinka visiems.

Kritiški žmonės, rodos, pamiršta šį esminį žmogaus prigimties aspektą: vertinama asmenybė bendradarbiauja, o nevertinama – priešinasi. Jei norite, kad partnerio, vaiko, giminaičio ar draugo elgesys pasikeistų, visų pirma parodykite, kad vertinate jį (ją) kaip asmenį. O jei norite sulaukti pasipriešinimo, kritikuokite.

Kodėl mes išvis kritikuojame

Kritiški žmonės yra pakankamai protingi, kad suvoktų, jog kritika neveiksminga. Tad kodėl jie ir toliau vis kritikuoja, net ir nusivylę šia taktika? Jie taip elgiasi todėl, kad kritiškumas yra ego gynybos forma.

Mes nekritikuojame todėl, kad nepritariame elgesiui ar požiūriui. Kritikuojame, nes jaučiame, jog toks elgesys ar požiūris mus sumenkina.

Kritiški žmonės paprastai labai greit įsižeidžia ir jiems ypač reikia apginti savo ego. Kritiškus žmones paprastai kritikuodavo jų tėvai, broliai ar seserys arba bendraamžiai ankstyvoje vaikystėje, kai kritika juntama ypač skausmingai.

Maži vaikai nesugeba atskirti elgesio kritikos nuo visiško atstūmimo, nors ir kaip mes besistengtume jiems tai paaiškinti, pvz., „tu geras berniukas, bet toks tavo poelgis yra blogas“.

Norint atskirti šiuos du dalykus, reikia, kad tobulai funkcionuotų prefrontalinė smegenų žievės dalis, o tai daugumai vaikų nėra įmanoma. Vaikui iki septynerių metų griežtesnė kritika, net ir bandant ją sušvelninti, reiškia, kad jis yra blogas ir nevertas meilės.

Vienintelis būdas, kaip maži vaikai gali išgyventi – emocinis prisirišimas prie žmonių, kurie jais rūpinasi. O jei jie jaučiasi neverti tokio prisirišimo, kaip paprastai linkę galvoti maži vaikai, kai yra kritikuojami, jiems tai gali tapti gyvenimo ar mirties klausimu. Tad šį skausmą dėl to, kad juos kritikuoja, jie gali paversti savikritika – nes skausmas, kurį pats suteiki sau, yra geriau, nei tai, kad juos neprognozuojamai gali atstumti mylimi žmonės.

Ankstyvoje paauglystėje tokie vaikai ima „tapatintis su agresoriumi“ – kopijuoti stipresnį kritikuotoją. Vėliau paauglystėje jų savikritika išauga iki kitų kritikavimo. O kai tokie vaikai pasiekia ankstyvos jaunystės stadiją, jie vien tik kritikuoja kitus žmones. Dauguma kritiškų žmonių visų pirma yra labai savikritiški. Jie griežti kitiems, bet sau jie yra dar griežtesni.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)