Sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Ir iš tiesų: žvilgsnis yra viena iš svarbiausių bendravimo priemonių. Pažvelgus žmogui į akis matyti palaikymas, susižavėjimas, susidomėjimas, žmogaus savijauta ir net sveikatos būklė.
© Shutterstock

Žvilgsniu galima pakviesti kitą bendrauti ar kaip tik parodyti atstūmimą bei nepritarimą, pyktį bei panieką. Maža to, žvilgsniu galima manipuliuoti kitais ar – priešingai – išsiduoti meluojant!

O štai ką apie žvilgsnį kitam į akis sako psichologijos mokslas:

1. Mažiau į akis žiūri kenčiantys nuo socialinio nerimo. Julios Langer ir kolegų (2017) tyrimas atskleidė, kad žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo sutrikimo, yra kur kas mažiau linkę palaikyti akių kontaktą nei žmonės, kurie nekenčia nuo šio sutrikimo. Ši tendencija ypatingai ryški situacijose, kurios kelia didelį nerimą (pavyzdžiui, kai yra konflikto tikimybė).

Maža to, pasak Aki Myllinevos ir bendraautorių (2015), žvilgsnis tiesiai į akis žmonėms, kenčiantiems nuo socialinio nerimo, iššaukia didžiulį stresą, pasireiškiantį tiek sutrikusiu elgesiu, tiek fiziologinėmis organizmo reakcijomis.

Manoma, kad žiūrėjimas į akis kelia ypatingą stresą nuo socialinio nerimo kenčiantiems žmonėms, nes jie kur kas labiau bijo kitų vertinimo nei šio sutrikimo neturintys žmonės. Kitaip tariant, socialinį nerimą išgyvenantys žmonės sąmoningai ar pasąmoningai tiki, kad žvilgsnis reiškia vertinimą ir kritiką. Tačiau iš kitos pusės, kuo labiau vengiama akių kontakto, su tuo didesniais bendravimo sunkumais susiduriama: mokslininkų manymu, nesugebėjimas palaikyti akių kontakto trukdo bendraujant ir mezgant gilesnius emocinius ryšius. Tad žvilgsnis kitam į akis gali būti pirmu žingsniu norint padėti sau nebekentėti nuo socialinio nerimo.

2. Žvilgsnis gali motyvuoti keisti elgesį. Štai pavyzdžiui Prancūzijos mokslininkų komanda, vedama Cécile Sénémeaud (2017), atliko tyrimą, kuriame tyrė, ar stebinčios akys gali pamotyvuoti studentus… duoti kraujo. Dalis tyrimo dalyvių gavo neutralius lankstinukus, o dalis – su akių paveikslėliu. Nors duoti kraujo žadėjo panašiai tiek pat skirtingus lankstinukus gavusių studentų, įdomu tai, kad tarp atvykusių duoti kraujo net tris kartus daugiau buvo studentų, gavusių lankstinukus su akių paveikslėliu. Taigi net akių atvaizdas gali paskatinti žmones elgtis vienaip ar kitaip. Tai įsivaizduokite, kokį poveikį gali turėti realus, gyvas žvilgsnis!

3. Ilgiau išlaikantys akių kontaktą žmonės atrodo labiau pasitikintys savimi. JAV buvo atliktas eksperimentas (Droney ir Brooks, 1993), kurio metu tyrimo dalyviai žiūrėjo filmuotą interviu, kurio metu modelis žiūrėjo interviuotojui į akis 5, 30 arba 50 sekundžių. Stebėtojai po video peržiūros pildė savivertės klausimynus, kurie atskleidė, kad kuo ilgiau modelis žiūrėjo interviuotojui į akis, tuo labiau atrodė pasitikintis savimi. Taigi stebintiems iš šono akių kontakto palaikymas gali atrodyti kaip pasitikėjimo savimi ženklas.

4. Elgesio sunkumais ir empatijos stoka pasižymintys vaikai mažiau žiūri į savo mamas. Mark R. Dadds ir kolegų (2011; 2012; 2014) tyrimo duomenimis, vaikai, kurie yra linkę į nepaklusnumą ir priešgyniavimą, taip pat vaikai, pasižymintys empatijos stoka, daug rečiau žiūri į savo mamas nei jų elgesio bėdomis nepasižymintys bendraamžiai. Tyrėjų teigimu, šis vaikų su elgesio sunkumais ir empatijos stoka ypatumas nesisieja su mamų elgesiu ar gebėjimu palaikyti akių kontaktą, tačiau pastebėtina tai, kad tokių vaikų tėčiai irgi yra mažiau linkę palaikyti akių kontaktą.

5. Žvilgsnis gali išduoti melą. Psichologė Shyma Jundi su kolegomis (2013) atliko įdomų tyrimą, kuriame matavo, kiek ir kaip žvalgosi melagiai. Tyrimo autoriai padalino tiriamuosius po du ir dalies porų prašė pasakoti tiesą, o kitų – meluoti. Melagių poros kur kas rečiau žiūrėjo vienas į kitą, bet kur kas dažniau žvalgėsi į interviuotoją, tuo tarpu teisybės sakytojai beveik nežiūrėjo į interviuotoją ir daugiausiai žiūrėjo vienas į kitą. Manoma, kad melagiai jaučia poreikį tikrinti, ar jų melu tikima, dėl to jie yra linkę dažnai žvalgytis į tuos, kurie, jų nuomone, gali vertinti, ar sakomas melas.

6. Akių kontaktas gali padidinti atsparumą įtikinėjimams. Frances S. Chen ir kolegų (2013) tyrimas atskleidė, kad, priešingai nei būtų galima manyti, įkyrus žiūrėjimas pašnekovui į akis gali trukdyti įtikinti pašnekovą: mokslininkai nurodė tiriamiesiems klausytis pranešėjo žiūrint į akis arba į burną. Tie, kurie žiūrėjo į akis, buvo daug mažiau linkę įtikėti tuo, ką kalbėjo pranešėjai. Taigi jei dirbate pardavimų srityje ir nesiseka parduoti, paklauskite savęs, ar ne pernelyg įkyriai spoksote pirkėjams į akis.

7. Žiūrėjimas tiesiai į akis priimamas pozityviau nei žvilgsnis iš šono. Tingji Chen ir kt. (2017) teigimu, žmonių gynybiniai refleksai yra mažiau išreikšti, kai žiūrima tiesiai į akis, o ne iš šono. Kitaip tariant, tiesus žvilgsnis sukelia daugiau malonių emocijų nei „kreivas“ žvilgsnis. Įdomu tai, kad net vaikai į šoną nukreiptą žvilgsnį priima neigiamai – Shiri Einav ir Bruce M. Hood (2008) tyrime vaikai žvilgsnio nukreipimą į šoną interpretavo kaip melavimo ženklą.

Be to, žiūrėjimas tiesiai į akis veikia suvokiamą patrauklumą: Louise Ewing su kolegomis (2010) tyrė, ar veidai, žiūrintys tiesiai, atrodo patrauklesni nei veidai su nusuktu ar nukreiptu žvilgsniu. Tyrimo dalyviai turėjo vertinti nuotraukose pateiktų veidų patrauklumą, taip pat išsirinkti patraukliausią nuotrauką iš kelių identiškų, tik skirtinga kryptimi žiūrinčių, veidų. Dažniausiai vyrai buvo linkę vertinti kaip patrauklesnius tuos veidus, kurie žiūrėjo tiesiai, o ne į šoną. Taigi norint atrodyti patraukliau ir priimtiniau verta pažvelgti tiesiai į akis.

Čia paminėti keli moksliniai tyrimai atspindi, kiek svarbus gali būti akių kontaktas. Akivaizdu, kad žvilgsnis yra galinga neverbalinės komunikacijos priemonė, ne tik išduodanti emocinę būseną ir signalizuojanti apie melą, bet ir galinti paveikti žvilgsnį pagavusiojo pašnekovo emocijas, elgesį ir fiziologines kūno reakcijas.

Psichologė Kristina Paradnikė
Svetainė www.psikons.lt | FB puslapis fb.me/paradnike

http://psichika.eu
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ministras apie būsimą pensijų pertvarką: gali būti siurprizų (71)

Valdantieji pabrėžia, kad daugiausia dėmesio skiriantys skurdžiausiai gyvenantiems piliečiams....

Į darbą ir namo – už darbdavio pinigus: norėtų neapsiriboti tik tuo (6)

Viešuoju transportu į ir iš darbovietės keliaujantiems darbuotojams bilietus perkantys...

Orų išdaigos: vietoj žiemos – beveik 10 laipsnių šiluma (11)

Jei pirmadienį daug kur peizažas pasipuošė balta sniego skraiste, tai antradienį iš to liks tik...

Panevėžyje nužudyto paauglio auklėtojas iškėlė klausimą, kaip jis ten atsirado (186)

Pasigirstant vis skirtingoms versijoms, kodėl Panevėžyje buvo mirtinai sužalotas nepilnametis ,...

Tarsi Holivudo filme: skandalingi broliai iš Kalifornijos kraustosi į Prienus (4)

Vėlų pirmadienio vakarą milijonai žmonių visame pasaulyje pirmą kartą išgirdo Prienų miesto...

VU mokslininkas – apie netoli Biržų aptiktą vieną seniausių juodosios mirties liudijimų (26)

Maro ir raupų sukėlėjų genomai liudija labai įdomius ir netikėtus faktus apie žmonijos...

Nušlavė dėvėtų rūbų parduotuves ir už juokingą kainą pasipuošė šventėms (109)

Kone visą gruodžio mėnesį daugelio mintys tik ir sukasi apie artėjančias šventes. Be dovanų...

Garsenybės ir tamsios jų paslaptys: nė vienas nesitikėjo, kad tai kada nors išvys dienos šviesą (2)

Norėdami išgarsėti žmonės pamiršta vieną labai svarbią „holivudišką“ taisyklę: tapus...

Kaune, gatvėje, rastas nudurtas 39 metų vyras, policija prašo atpažinti vieną asmenį papildyta (278)

Pirmadienio vakarą, apie 20.35 val., Kaune, Medvėgalio g., šalia parduotuvės „Iki“, rastas...

Gruodžio 11-osios deklaracija, kurios niekas nenorėjo (12)

1917 m. gruodžio 11 dieną Lietuvos Tarybos nariai, spaudžiami Vokietijos valdžios, pasirašė...