aA
Sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Ir iš tiesų: žvilgsnis yra viena iš svarbiausių bendravimo priemonių. Pažvelgus žmogui į akis matyti palaikymas, susižavėjimas, susidomėjimas, žmogaus savijauta ir net sveikatos būklė.
© Shutterstock

Žvilgsniu galima pakviesti kitą bendrauti ar kaip tik parodyti atstūmimą bei nepritarimą, pyktį bei panieką. Maža to, žvilgsniu galima manipuliuoti kitais ar – priešingai – išsiduoti meluojant!

O štai ką apie žvilgsnį kitam į akis sako psichologijos mokslas:

1. Mažiau į akis žiūri kenčiantys nuo socialinio nerimo. Julios Langer ir kolegų (2017) tyrimas atskleidė, kad žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo sutrikimo, yra kur kas mažiau linkę palaikyti akių kontaktą nei žmonės, kurie nekenčia nuo šio sutrikimo. Ši tendencija ypatingai ryški situacijose, kurios kelia didelį nerimą (pavyzdžiui, kai yra konflikto tikimybė).

Maža to, pasak Aki Myllinevos ir bendraautorių (2015), žvilgsnis tiesiai į akis žmonėms, kenčiantiems nuo socialinio nerimo, iššaukia didžiulį stresą, pasireiškiantį tiek sutrikusiu elgesiu, tiek fiziologinėmis organizmo reakcijomis.

Manoma, kad žiūrėjimas į akis kelia ypatingą stresą nuo socialinio nerimo kenčiantiems žmonėms, nes jie kur kas labiau bijo kitų vertinimo nei šio sutrikimo neturintys žmonės. Kitaip tariant, socialinį nerimą išgyvenantys žmonės sąmoningai ar pasąmoningai tiki, kad žvilgsnis reiškia vertinimą ir kritiką. Tačiau iš kitos pusės, kuo labiau vengiama akių kontakto, su tuo didesniais bendravimo sunkumais susiduriama: mokslininkų manymu, nesugebėjimas palaikyti akių kontakto trukdo bendraujant ir mezgant gilesnius emocinius ryšius. Tad žvilgsnis kitam į akis gali būti pirmu žingsniu norint padėti sau nebekentėti nuo socialinio nerimo.

2. Žvilgsnis gali motyvuoti keisti elgesį. Štai pavyzdžiui Prancūzijos mokslininkų komanda, vedama Cécile Sénémeaud (2017), atliko tyrimą, kuriame tyrė, ar stebinčios akys gali pamotyvuoti studentus… duoti kraujo. Dalis tyrimo dalyvių gavo neutralius lankstinukus, o dalis – su akių paveikslėliu. Nors duoti kraujo žadėjo panašiai tiek pat skirtingus lankstinukus gavusių studentų, įdomu tai, kad tarp atvykusių duoti kraujo net tris kartus daugiau buvo studentų, gavusių lankstinukus su akių paveikslėliu. Taigi net akių atvaizdas gali paskatinti žmones elgtis vienaip ar kitaip. Tai įsivaizduokite, kokį poveikį gali turėti realus, gyvas žvilgsnis!

3. Ilgiau išlaikantys akių kontaktą žmonės atrodo labiau pasitikintys savimi. JAV buvo atliktas eksperimentas (Droney ir Brooks, 1993), kurio metu tyrimo dalyviai žiūrėjo filmuotą interviu, kurio metu modelis žiūrėjo interviuotojui į akis 5, 30 arba 50 sekundžių. Stebėtojai po video peržiūros pildė savivertės klausimynus, kurie atskleidė, kad kuo ilgiau modelis žiūrėjo interviuotojui į akis, tuo labiau atrodė pasitikintis savimi. Taigi stebintiems iš šono akių kontakto palaikymas gali atrodyti kaip pasitikėjimo savimi ženklas.

4. Elgesio sunkumais ir empatijos stoka pasižymintys vaikai mažiau žiūri į savo mamas. Mark R. Dadds ir kolegų (2011; 2012; 2014) tyrimo duomenimis, vaikai, kurie yra linkę į nepaklusnumą ir priešgyniavimą, taip pat vaikai, pasižymintys empatijos stoka, daug rečiau žiūri į savo mamas nei jų elgesio bėdomis nepasižymintys bendraamžiai. Tyrėjų teigimu, šis vaikų su elgesio sunkumais ir empatijos stoka ypatumas nesisieja su mamų elgesiu ar gebėjimu palaikyti akių kontaktą, tačiau pastebėtina tai, kad tokių vaikų tėčiai irgi yra mažiau linkę palaikyti akių kontaktą.

5. Žvilgsnis gali išduoti melą. Psichologė Shyma Jundi su kolegomis (2013) atliko įdomų tyrimą, kuriame matavo, kiek ir kaip žvalgosi melagiai. Tyrimo autoriai padalino tiriamuosius po du ir dalies porų prašė pasakoti tiesą, o kitų – meluoti. Melagių poros kur kas rečiau žiūrėjo vienas į kitą, bet kur kas dažniau žvalgėsi į interviuotoją, tuo tarpu teisybės sakytojai beveik nežiūrėjo į interviuotoją ir daugiausiai žiūrėjo vienas į kitą. Manoma, kad melagiai jaučia poreikį tikrinti, ar jų melu tikima, dėl to jie yra linkę dažnai žvalgytis į tuos, kurie, jų nuomone, gali vertinti, ar sakomas melas.

6. Akių kontaktas gali padidinti atsparumą įtikinėjimams. Frances S. Chen ir kolegų (2013) tyrimas atskleidė, kad, priešingai nei būtų galima manyti, įkyrus žiūrėjimas pašnekovui į akis gali trukdyti įtikinti pašnekovą: mokslininkai nurodė tiriamiesiems klausytis pranešėjo žiūrint į akis arba į burną. Tie, kurie žiūrėjo į akis, buvo daug mažiau linkę įtikėti tuo, ką kalbėjo pranešėjai. Taigi jei dirbate pardavimų srityje ir nesiseka parduoti, paklauskite savęs, ar ne pernelyg įkyriai spoksote pirkėjams į akis.

7. Žiūrėjimas tiesiai į akis priimamas pozityviau nei žvilgsnis iš šono. Tingji Chen ir kt. (2017) teigimu, žmonių gynybiniai refleksai yra mažiau išreikšti, kai žiūrima tiesiai į akis, o ne iš šono. Kitaip tariant, tiesus žvilgsnis sukelia daugiau malonių emocijų nei „kreivas“ žvilgsnis. Įdomu tai, kad net vaikai į šoną nukreiptą žvilgsnį priima neigiamai – Shiri Einav ir Bruce M. Hood (2008) tyrime vaikai žvilgsnio nukreipimą į šoną interpretavo kaip melavimo ženklą.

Be to, žiūrėjimas tiesiai į akis veikia suvokiamą patrauklumą: Louise Ewing su kolegomis (2010) tyrė, ar veidai, žiūrintys tiesiai, atrodo patrauklesni nei veidai su nusuktu ar nukreiptu žvilgsniu. Tyrimo dalyviai turėjo vertinti nuotraukose pateiktų veidų patrauklumą, taip pat išsirinkti patraukliausią nuotrauką iš kelių identiškų, tik skirtinga kryptimi žiūrinčių, veidų. Dažniausiai vyrai buvo linkę vertinti kaip patrauklesnius tuos veidus, kurie žiūrėjo tiesiai, o ne į šoną. Taigi norint atrodyti patraukliau ir priimtiniau verta pažvelgti tiesiai į akis.

Čia paminėti keli moksliniai tyrimai atspindi, kiek svarbus gali būti akių kontaktas. Akivaizdu, kad žvilgsnis yra galinga neverbalinės komunikacijos priemonė, ne tik išduodanti emocinę būseną ir signalizuojanti apie melą, bet ir galinti paveikti žvilgsnį pagavusiojo pašnekovo emocijas, elgesį ir fiziologines kūno reakcijas.

Psichologė Kristina Paradnikė
Svetainė www.psikons.lt | FB puslapis fb.me/paradnike

http://psichika.eu
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Sodra“: penki svarbiausi dalykai apie pensijas, kuriuos būtina žinoti balsavimas (23)

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių,...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (53)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Tabu sulaužytas: pirmą kartą valstybinės Rusijos TV eteryje – Putino duktė (25)

Beveik 20 metų Rusijos žiniasklaidoje galiojantis tabu dėl naujienų apie šalies prezidento...

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (623)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Tautvydas Marčiulaitis. Reikia pradėti be gailesčio ir labai greitai žudyti mažas kaimo mokyklas (109)

Per du metus matėme ilgai neregėtų dalykų. Mokesčių reformą, švietimo reformą bei...

Dėl Seimo pirmininko pasisakymo apie „gyvulių ūkį“ feisbukas leipsta juokais (192)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prajuokino daugelį savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (334)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Šiemet lietuviai „Google“ dažniausiai ieškojo informacijos apie futbolą, Euroviziją ir mirusiuosius (4)

Kiekvienais metais kompanija „Google“ paviešina tendencingiausius paieškų sąrašus. Juose...

Šiltoje mero užuovėjoje – Frankenšteino eksperimentas valstybės sąskaita (67)

170 tūkst. eurų – tiek valstybei per metus atsieina sportininkų rengimo centro Druskininkuose...

Mokesčių inspekcijos vadovė: kiekviena reforma atneša sumaišties (8)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) yra pasirengusi mokesčių pasikeitimams nuo kitų metų,...